Ateities darbo rinkos reikalavimai – kompetencijos ir profesinis tobulėjimas

Prekybos centrai, kuriuose už prekes atsiskaitome patys, taksi be vairuotojų, robotai vietoj padavėjų ir kitos jau egzistuojančios ar netolimoje ateityje įsigalėsiančios naujovės nelabai ką ir bestebina. Tačiau ne vieną verčia pamąstyti: o kas bus su žmonėmis, kurie dirbo dabar jau protingųjų technologijų atliekamą darbą? Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė kažkada yra sakiusi: „Futuristų teigimu, kai atsirado mašina, visi galvojo, kaip čia dabar bus su arkliais, ar nedings darbas, ar jų reikės ir kaip čia viskas bus. Tokių faktų, kai automatizacija pakeitė žmogaus veiklą, tikrai istoriškai buvo. Bet dėl to darbo vietų nesumažėjo, o padaugėjo, nes atsiranda sritys, kurių mes net nežinojome. Pavyzdžiui, kūrybinės industrijos. Kas prieš dešimt metų pagalvojo, kad reikės medijų specialistų, kurie prižiūri socialinius tinklus, kuria vaizdo turinį? Arba kad reikės biologo programuotojo, neurokomunikacijos, nano industrijos  specialisto? Atsiras kiti poreikiai, atsiras ir kitos darbo vietos. Pasaulis yra pažinus – mes pažįstame vis daugiau, ir vis daugiau atsiranda galimybių. O tas, kas nebereikalinga, išnyksta.“

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, profesijų nykimą ir naujų atsiradimą lemia mokslo ir technologijų pažanga. O personalo atrankų ir laikinojo įdarbinimo įmonės „Advantus“, turinčios skyrių ir Kėdainiuose, plėtros vadovės Ernestos Sutkuvienės nuomone, geri, darbštūs, nuolatos tobulinantys savo profesines žinias darbuotojai visada turės darbo. Darbdavys vertina darbuotojus, kurie kuria pridėtinę vertę.

Specialistė: „Nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis liks“

Anot M. Jankauskienės, galima tikėtis, kad ateityje mažės mechaninių, jėgos reikalaujančių profesijų – tai apima tiek gamybos, tiek ir paslaugų sektorius.

„Pavyzdžiui, jau dabar numatoma, kad dirbtinio intelekto technologijos mažins darbuotojų poreikį slaugos, paslaugų centrų, logistikos ir transporto srityse bei pardavimo sektoriuose. Tad vidutiniu–ilguoju laikotarpiu galime susidurti su vairuotojų, pardavėjų, slaugytojų, skambučių centrų operatorių poreikio mažėjimu“, – prognozavo Užimtumo tarnybos atstovė.

Robotizacija daro didelę įtaką gamybos sektoriui ir mažina mašinų operatorių profesijos paklausą. Kita vertus, anot pašnekovės, nebūtų visai teisinga kalbėti, kad visos šios profesijos staiga išnyks – batsiuviai ar kepėjai buvo prieš šimtus metų, darbo jie dar turi ir šiandien, tačiau jų skaičius ir kompetencijų poreikis tikrai pakito. Per pastaruosius 30 metų profesijų pobūdis ir įrankiai pasikeitė turbūt visose pramonės ir žemės ūkio veiklose, švietimo, mokslo srityse.

[quote author=“M. Jankauskienė“]Didžiausias darbo vietų skaičiaus smukimas prognozuojamas energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriuose, t. y. vandens tiekimo, nuotekų valdymo bei elektros ir dujų tiekimo sektoriuose.[/quote]

„Vadovaujantis Europos profesinio mokymo plėtros centro (European Centre for the Development of Vocational Training, CEDEFOP) prognozėmis, 2016–2030 m. Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse paklausa sparčiausiai augs žinioms imliuose paslaugų sektoriuose“, – teigė M. Jankauskienė.

Tačiau E. Sutkuvienė pažymi, jog nekvalifikuoti darbuotojai ateityje taip pat bus naudingi ir reikalingi.

„Manome, kad nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis liks. Visuomet bus darbų, kurie nereikalaus kvalifikacijos, ir niekas kitas, tik žmogus, juos sugebės padaryti. Dažnu atveju bus reikalingi žmonės, kurie aptarnaus įrenginius. Didžiausias prognozuojamas aukštųjų technologijų šuolis siejamas su 5G ryšio atsiradimu“, – sakė įmonės plėtros vadovė.

M. Jankauskienės teigimu, didžiausias darbo vietų skaičiaus smukimas prognozuojamas energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriuose, t. y. vandens tiekimo, nuotekų valdymo bei elektros ir dujų tiekimo sektoriuose.

„Analizuojant ateities darbo vietas Lietuvoje, 2016–2030 m. prasčiausias įsteigtų ir (ar) likviduotų darbo vietų balansas numatomas paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams (20,9 tūkst. mažėjimas). Šiuos pokyčius lems kai kurių paslaugų perkėlimas į internetinę erdvę, populiarėjanti internetinė prekyba, savitarnos vietų steigimas. Gamybos procesų robotizavimas, kompiuterizavimas mažins įrengimų ir mašinų operatorių poreikį“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovė.

Darbdaviai pradeda ruoštis ateičiai

Tačiau negali visi būti kvalifikuoti ir paklausūs specialistai. Ką vis dėlto reikės daryti tiems, kam galbūt sunkiai sekasi įvaldyti technologijas, bet puikiai bendrauja su klientais ir juos aptarnauja, yra labai geras gamybininkas, tolimųjų reisų vairuotojas? E. Sutkuvienės nuomone, dalis darbuotojų ir toliau darys tai, ką darę. Pardavinės, vairuos ar dirbs gamyboje.

„Net automatizuoti sprendimai reikalaus žmogaus priežiūros. Automatizacija bus prieinama ir labiau apsimokės didesnėms įmonėms, o mažesnėms paprasčiausiai tai bus per brangu, todėl darbuotojai nepraras savo darbo vietų“, – nuogąstaujančiuosius dėl darbo vietų praradimo ramino plėtros vadovė.

M. Jankauskienė pateikia statistiką, kuri atskleidžia, jog analizuojant pastarųjų metų darbo jėgos paklausą pastebimi ženklūs pokyčiai.

„2014–2018 m. laikotarpiu 20–28 proc. sumažėjo parduotuvių pardavėjų, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų, siuvėjų poreikis, tačiau 72–86 proc. išaugo statybos inžinerijos technikų, mažmeninės ir didmeninės prekybos vadovų, miestų ir kelių eismo planuotojų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų poreikis, taip pat 32–39 proc. didėjo statybos, elektronikos inžinierių paklausa“, – vardijo pašnekovė.

Įdomu yra tai, jog Užimtumo tarnybos apklausoje dalyvavusių darbdavių nuomone, 2019 m. bus ekonomiškai stabilūs, tačiau pareikalaus daugiau investicijų, susijusių ne tik su geopolitika, bet ir su technologijomis. Didžiųjų miestų darbdaviai pradeda ruoštis skaitmeninimui, darbų automatizavimui, robotizacijai ir dirbtiniam intelektui: jie, nekeisdami darbuotojų skaičiaus įmonėse, didina darbo užmokestį ir investicijas į įmonės technologijas bei įrengimus.

„Darbdaviai pabrėžia darbuotojų kompetencijų svarbą ir profesinį tobulėjimą visą gyvenimą. Keičiantis darbo aplinkai, darbuotojams gali tekti ne kartą keisti darbo kryptį, įgyti naujų kompetencijų. Taip pat vis svarbesni tampa gebėjimai planuoti savo darbą, dirbti efektyviai, darbo komandoje įgūdžiai“, – kalbėjo M. Jankauskienė.

Su nuomone, jog darbuotojams, norintiems išlikti darbo rinkoje, nuolat reikės mokytis ir kelti kvalifikaciją, sutinka ir E. Sutkuvienė.

[quote author=“M. Jankauskienė“]Įdomu yra tai, jog Užimtumo tarnybos apklausoje dalyvavusių darbdavių nuomone, 2019 m. bus ekonomiškai stabilūs, tačiau pareikalaus daugiau investicijų, susijusių ne tik su geopolitika, bet ir su technologijomis.[/quote]

„Į darbo rinką ateina karta, kuriai prognozuojama dirbti 40–50 metų. Jei žmogus nebus įgijęs ilgalaikės profesijos, pavyzdžiui, gydytojas, jam po 20–25 metų reikės vėl iš naujo mokytis ir įgyti profesiją. Dabartinės kartos didžioji dalis darbo rinkoje dirbo 20–30 metų. Gyvenimo trukmei ilgėjant, ilgėja ir darbinis amžius, – pastebėjo moteris. – Ateitis siejama su amatą įgijusiais žmonėmis (santechnikais, suvirintojais, slaugėmis ir pan.).

Vertinant aukštos kvalifikacijos profesijas, prognozuojama labai stipri perspektyva inžinerinėms profesijoms. Mano nuomone, inžinerinės specialybės yra mūsų ateitis. Todėl, prieš renkantis specialybę, absolventams patarčiau gerai apsvarstyti, kas juos labiausiai domina, kuo jie norėtų dirbti.“

Paklausūs bus ne tik „tiksliukai“

Nuolat kalbama apie tai, jog paklausiausios yra ir bus tiksliųjų mokslų pakraipos specialybės. Tačiau ne visi gali būti „tiksliukai“. Abi pašnekovės ramina humanitarus ir niūrios ateities jiems nepiešia.

„Iš tikrųjų humanitarinis išsilavinimas atveria platesnes galimybes darbo rinkoje – užtikrina platesnį akiratį, duoda pagrindus kompleksiniam dalykų matymui, sprendžiant įvairias problemas profesinėje srityje. Be abejo, kaip ir bet kurio išsilavinimo žmogui, didelę įtaką karjeroje turi asmeninės savybės – kūrybiškumas, pozityvumas ir motyvacija, – pabrėžė M. Jankauskienė. – Humanitarai, ypač dirbantys kūrybinį darbą, dabar dirba ir kitose veiklos srityse – pvz., marketingo ir reklamos. Reklamos specialistai šiuo metu turi paklausą, tad čia humanitarai turi galimybes save realizuoti.“

E. Sutkuvienė sakė negalinti išskirti kokios nors vienos humanitarinių mokslų pakraipos, kaip paklausiausios ateityje. Tačiau sutiko, jog iš šios srities specialistų technologijos darbo neatims.

„Humanitarinių mokslų diplomas taip pat suteikia galimybę kuo puikiausiai dirbti viešųjų ryšių bei reklamos specialistais, redaktoriais, stilistais, mokytojais, vertėjais, turizmo sektoriaus specialistais…“ – galimą pasirinkimą humanitarams vardijo plėtros vadovė.

Šių dienų jaunimas gerai įvaldęs socialinius tinklus ir kitas medijas. Ten, kaip žinia, taip pat uždirbami pinigai, kartais ir nemaži. Galbūt kas nors apie tai net ir nežino. Paprašytos plačiau apie tai papasakoti ir atskleisti, kokių savybių, išsilavinimo ir žinių reikėtų, kad žmonės galėtų uždirbti pinigus šioje srityje, pašnekovės pabrėžė, kad pirmiausia turi mėgti tai, ką darai ir dirbti.

„Jei mėgsti savo darbą ir esi profesionalas, tai atitinkamai didesnė galimybė ir uždirbti – tas pasakytina apie bet kurią veiklos sritį. Tačiau jaunas žmogus pirmiausia turi įgyti žinių ir patirties, plėsti savo akiratį dalyvaudamas bendruomeninėje veikloje, ypač savanorystėje. Sėkmė karjeroje lydi pasitikinčiuosius ir žinančiuosius, ko nori. Jaunimas neturėtų galvoti apie pinigus kaip tikslą. Daug knygų parašyta, kaip uždirbti pinigus, bet jų autoriai tampa turtingi jas parduodami“, – patarė Užimtumo tarnybos atstovė.

E. Sutkuvienė taip pat pridėjo, jog recepto, kaip tapti sėkmingam ir uždirbti daug pinigų minėtoje srityje, nėra.

„Kaip žinia, visi mes influenceriai nebūsime. Todėl recepto, kaip tai daryti, negaliu nei aš, nei tie žmonės, kurie tai daro, pasakyti. Dažnai spaudoje šis klausimas užduodamas žmonėms, kurie iš to uždirba, tačiau ir jie to pasakyti negali. Nėra mokslo, patarimų ar mokymų, kaip tai daryti, – pažymėjo plėtros vadovė. – Šioje srityje dažnai išsilavinimas nėra svarbiausias. Tereikia būti drąsiam, nuoširdžiam, kūrybiškam, turėti idėją, kurti turinį, kuris būtų patrauklus žmonėms, ir sugebėti juos pritraukti bei sudominti.“

Svarbiausia dirbti tai, kas arčiausiai širdies

Sunku būtų kažką prognozuoti ir apie kokias nors nišines specialybes, kurios šiuo metu galbūt nėra populiarios, bet ateityje galėtų turėti nemažai potencialo.

„Visos specialybės šiek tiek transformuojasi, populiarėja su psichologine sveikata susijusių naujų profesijų, kaip gyvenimo būdo vadybininkai, streso valdymo technikai ir pan.“, – sakė E. Sutkuvienė.

Paprašyta pasidalyti patarimais tiems, kurie galbūt kaip tik šiuo metu svarsto, kur pasukti, kokiu keliu eiti, M. Jankauskienė pripažino, jog bendro pobūdžio receptai nelabai padės, tačiau viena yra akivaizdu – jaunimas pirmiausia turi rinktis tai, kokią veiklą mėgsta, atsižvelgti į savo pomėgius ir gebėjimus.

[quote author=“E. Sutkuvienė“]Iš tikrųjų humanitarinis išsilavinimas atveria platesnes galimybes darbo rinkoje – užtikrina platesnį akiratį, duoda pagrindus kompleksiniam dalykų matymui, sprendžiant įvairias problemas profesinėje srityje.[/quote]

„Renkantis profesiją reikėtų pagalvoti, o ką veiksiu, kai baigsiu studijas ar įgysiu tam tikrą profesiją. Abejojantiesiems arba neapsisprendžiantiesiems, kokią profesiją rinktis ir sužinoti, ko reikia šalies darbo rinkai, siūlome apsilankyti Užimtumo tarnybos jaunimo darbo centruose, kurie veikia kiekviename mieste. Apie vykstančius renginius galima sužinoti ir socialiniame tinkle „Facebook“ – https://www.facebook.com/jaunimui/“, – pasiūlė tarnybos atstovė.

Tos pačios nuomonės yra ir E. Sutkuvienė: svarbiausia – žmogaus polinkis ir norai.

„Tiesiog visiems norėčiau palinkėti įsiklausyti savo širdies ir pasukti gyvenimo vairą ten, kur širdis linksta. Kiekvienas turime rinktis savo specialybę patys, tuomet ir būsime geriausi specialistai, – įsitikinusi įmonės plėtros vadovė. – Manau, svarbiausias dalykas yra atrasti tai, kas patinka, kas traukia, ir eiti tuo keliu. Niekada nepasiduoti ir siekti savo svajonių.“

[quote author=“E. Sutkuvienė“]Visuomet bus darbų, kurie nereikalaus kvalifikacijos ir niekas kitas, tik žmogus, tai sugebės padaryti. Dažnu atveju bus reikalingi žmonės, kurie aptarnaus įrenginius.[/quote]

Darbdavių apklausos duomenimis ir Užimtumo tarnybos specialistų ekspertine nuomone, mažiausias įsidarbinimo galimybes visos šalies lygmeniu 2019 m. turės šie specialistai ir kvalifikuoti darbininkai bei paslaugų sektoriaus darbuotojai:

Specialistai (atlyginimai pateikiami pagal 2018 m. lapkričio mėn. profesijų grupės vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje, nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos):

administravimo ir vykdomieji sekretoriai (665 Eur);

apskaitos ir buhalterijos tarnautojai (641 Eur);

biologai, botanikai ir zoologai (951 Eur);

duomenų įvesties operatoriai (678 Eur);

gyvosios gamtos mokslų technikai (659 Eur);

grafikos ir multimedijos dizaineriai (830 Eur);

interjero dizaineriai ir dekoratoriai (676 Eur);

jaunesnieji teisės specialistai (800 Eur);

pirkimo specialistai (806 Eur);

politikos ir administravimo specialistai (907 Eur);

produktų ir drabužių dizaineriai (726 Eur);

sekretoriai, atliekantys bendras funkcijas (655 Eur);

sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai (726 Eur);

teisininkai (1 401 Eur);

verslo paslaugų vadybininkai (662 Eur);

vertėjai ir kalbininkai (658 Eur);

žurnalistai (751 Eur).

Kvalifikuoti darbininkai:

apsaugos darbuotojai (515 Eur);

floristai (485 Eur);

kirpėjai (400 Eur);

kosmetikai (400 Eur);

lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai (597 Eur).