Asmens duomenų apsauga internete pirmiausia turime pasirūpinti patys

Prieš beveik metus, 2018 metų gegužės 25 dieną, priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, apie kurį labai daug kalbėta ir ilgai jam ruoštasi. Tiesa, ruošėsi daugiau įvairios institucijos, organizacijos, verslas, kad kuo geriau būtų apsaugoti privačių asmenų duomenys. Reglamentas galioja visose bendrijos šalyse. Ir nepaisant to, jog žmonėms buvo kalama į galvas, kad šiukštu nevalia atskleisti savo asmens duomenų nepatikimiems asmenis, net ir pasiklydus interneto labirintuose būtina saugoti asmens duomenis ir pan., deja, vis dar daugybė žmonių ir net tik Lietuvoje kenčia dėl savo neapdairumo, žioplumo, o gal nežinojimo, kai neatsakingai atskleisti asmens duomenys padarė nemenkos ne tik finansinės, bet ir moralinės žalos.

Ne paslaptis, jog daugiausiai informacijos ir asmens duomenų apie save paprastai atskleidžia jaunimas. Tad Europos Komisija Lietuvoje bei Europos Parlamento biuras Lietuvoje siekdami šviesti jaunus žmones ir skatinti juos iš naujo susimąstyti apie asmens duomenų saugumą internete ir šių duomenų įtaką profesinei reputacijai bei karjeros perspektyvoms  pradėjo vykdyti projektą #Uždėk filtrą. O kad socialiniuose tinkluose skelbiama informacija apie save turi labai daug įtakos įsidarbinant, jau rašėme ir anksčiau.

Advokatas Paulius Galubickas „Rinkos aikštės“ skaitytojams prieš atskleidžiant kokius nors duomenis apie save pataria būti apdairiems, neprarasti budrumo, kritiško mąstymo. Taip pat atsakingai elgtis socialiniuose tinkluose apsaugant ne tik savo, bet ir artimų, ypač nepilnamečių, žmonių privatumą.

– Jau turbūt kiekvienam aišku, jog asmens kodas yra vienas iš svarbiausių asmens duomenų, kurių nevalia atskleisti nepatikimiems asmenims. O ką dar galime ir turime vadinti asmens duomenimis – vardas, pavardė, gimimo data, elektroninio pašto adresas, banko sąskaitos, slaptažodžiai?..

– Asmens duomenys yra bet kokia informacija apie žmogų, pagal kurią galima daugiau mažiau identifikuoti konkretų gyvą žmogų. Laikoma, kad asmens duomenų neturi juridiniai asmenys ar gyvūnai, juos turi tik gyvi žmonės. Tai gali būti žmogaus vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, nuotraukos, elektroninio pašto adresas, laiškai, gyvenimo aprašymas (CV), bankų sąskaitų numeriai, transporto priemonės numeriai, prekybos centrų lojalumo kortelėse kaupiami duomenys, piršto antspaudai, sveikatos tyrimų duomenys, apsipirkinėjimo duomenys ir įpročiai, susirašinėjimas socialiniuose tinklalapiuose, naudojimosi internetu pomėgiai, įvairūs statistiniai duomenys ir panašiai. Žmogus turi labai daug asmens duomenų. Jie būna labai įvairūs. Kiekvienas žmogus gyvendamas juos nuolat generuoja ir dalinasi su kitais. Tai neišvengiama šių laikų technologijų pilname pasaulyje.

[quote author=“P. Galubickas“]Efektyviausia priemonė, norint apsaugoti asmens duomenis, paties žmogaus apdairumas ir kritiškas mąstymas.[/quote]

– Manoma, jog vienas iš svarbiausių (jei ne svarbiausias) asmens duomenų yra asmens kodas. Ar iš tiesų taip yra?

– Taip jau istoriškai susiklostė, nors gal ir ne visai pagrįstai, kad Lietuvoje asmens kodas yra svarbesnis už kitus asmens duomenis. Galbūt todėl, kad jis dažnai naudojamas kaip pagrindinis žmogaus identifikatorius, siekiant gauti duomenis apie jį iš įvairių valstybės įstaigų valdomų duomenų bazių ir registrų. Tačiau nereikėtų galvoti, kad kiti asmens duomenys mažiau svarbesni už asmens kodą. Bet kokių asmens duomenų nereikia atskleidinėti nepatikimiems žmonėms. Jais dalintis su kitais patartina saikingai ir tik tiek, kiek būtina ir tik tada, kai kitam jų reikia teisėtiems tikslams. Asmens kodą Lietuvoje draudžiama skelbti viešai. Todėl jei pamatysite savo asmens kodą, paskelbtą viešai internete, nedelsiant kreipkitės dėl tokio pažeidimo į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Taip pat asmens kodo draudžiama prašyti iš žmonių tiesioginės rinkodaros tikslams, pvz. dalinant lojalumo korteles, pildant įvairias anketas dėl naujienlaiškių ir reklamų gavimo ir pan.

– Kodėl būtina saugoti savo asmens duomenis?

– Asmens duomenys yra žmogaus nematerialus turtas, todėl juos reikėtų saugoti kaip įprastai žmonės saugo savo pinigus, namą, transporto priemonę ar kitus daiktus. Tačiau gyvenime asmens duomenų apsauga labai dažnai priklauso nuo žmogaus charakterio. Tiems, kas brangina savo privatumą, tam asmens duomenų apsauga savaime suprantamas dalykas. Todėl jie saugo savo duomenis ir jų nedalina bet kur ir bet kam. Kitai visuomenės daliai privatumas nėra didelė vertybė, todėl jie mielai dalinasi savo asmens duomenimis ir gyvenimo istorijomis su kitais viešai internete ir socialiniuose tinklalapiuose. Dažniausia dėl ko reikia saugoti savo asmens duomenis ir jų neviešinti, tai siekiant ateityje išvengti šantažo dėl vienokios ar kitokios informacijos paskelbimo, jei ateityje tai gali turėti neigiamų pasekmių.

Be to, labai dažnai ne nuo pačio žmogaus priklauso jo asmens duomenų saugumas, o nuo tų, kam jis tuos duomenis leidžia tvarkyti – sveikatos priežiūros įstaigų, finansinių institucijų, prekybos centrų, darbdavių ir pan. – gebėjimo užtikrinti iš žmogaus gautų asmens duomenų fizinį saugumą, kad nebūtų įsilaužta į jų valdomas duomenų bazes, kad jų darbuotojai neišvogtų žmonių duomenų. Nuo tokių atvejų žmogų saugo teisės aktai, tačiau ne visada tiek efektyviai, kiek žmogus tikisi. Pagrindinis patarimas būtų rinktis patikimus partnerius ir paslaugų teikėjus, kurie rūpinasi savo klientų asmens duomenų apsauga nepaviršutiniškai.

– Šiais, technologijų laikais, daug ką atliekame virtualioje erdvėje: perkame, parduodame, ieškome informacijos ir pan. Todėl nenuostabu, kad daug kur suvedame savo asmens duomenis. Ar taip elgdamiesi, mes su savo asmens duomenimis elgiamės neatsakingai, t.y. ar mes jų neapsaugome?

– Negalima sakyti, kad visais atvejais neatsakingai. Dažnai neturime kito pasirinkimo, jei norime pasinaudoti tam tikromis informacinėmis visuomenės paslaugomis. Tiesiog, nereikėtų naudotis įtartinomis interneto svetainėmis, suvedinėti į jas savo asmens duomenų. Įtartinomis svetainėmis laikytinos tokios, kuriose nėra informacijos apie svetainės valdytoją, nėra kontaktinių duomenų, nėra svetainės privatumo politikos, nėra aišku, iš kokios šalies ta svetainė veikia ir pan.

– Į ką ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį vedant savo asmens duomenis kur nors internete?

–Ar interneto svetainėje yra nurodytas svetainės valdytojo pavadinimas ir kontaktiniai duomenys, ar tokia įmonė egzistuoja Lietuvoje (galima nemokamai pasitikrinti svetainėje www.rekvizitai.lt arba www.kada.lt), ar svetainėje yra patalpintos asmens duomenų tvarkymo taisykles, pirkimo-pardavimo sąlygos. Taip pat rekomenduotina pasiskaityti internete kitų žmonių atsiliepimus apie dominančią interneto svetainę ir joje siūlomas prekes ar paslaugas. Ir tik po to spręsti, ar užsakinėti joje paslaugas ir suvedinėti savo asmens duomenis.

– Ar yra kokių nors teisinių priemonių, padedančių apsaugoti asmens duomenis?

–Pati efektyviausia priemonė paties žmogaus apdairumas ir kritiškas mąstymas. O efektyviausias teisinis būdas gintis nuo neteisėto asmens duomenų panaudojimo ar paviešinimo yra skundas Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuri ištirs įvykį ir išsiaiškins, ar žmogaus asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai. Be to, žmogus visada dėl savo pažeistų teisių gynimo ir patirtos žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą.

[quote author=“P. Galubickas“]Reikėtų vengti viešinti nepilnamečių nuotraukas. Taip pat nereikėtų viešinti kitų žmonių asmens duomenų ir nuotraukų be jų ar jų atstovų leidimo.[/quote]

– Ar dažnai žmonės jomis naudojasi?

– Praeitais metais, sugriežtėjus asmens duomenų apsaugos reglamentavimui visoje Europos Sąjungoje ir ženkliai padidėjus baudoms už asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, žmonės Lietuvoje pradėjo žymiai aktyviau domėtis savo asmens duomenų apsauga, kokiu pagrindu jų duomenys renkami ir tvarkomi, kiek ir kas jų duomenų saugo bei ginti savo, kaip duomenų subjektų, teises. Tiesos labui, reikia pasakyti, kad padaugėjo ir piktnaudžiavimo savo teisėmis atvejų, ko beveik nebūdavo anksčiau, kai už menką ar netgi tariamą pažeidimą prašoma piniginės kompensacijos iš įmonių, jas gąsdinant pažeidimo paviešinimu ar skundais Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

– Gal turite informacijos, kokios žalos yra padaromos ar gali būti padarytos neapsaugojus arba blogai apsaugojus asmens duomenis?

– Dažniausiai žmogui padaroma nemateriali žala, kuri sunkiai pamatuojama pinigais. Tai žala dalykinei reputacijai, autoritetui, žmogaus garbei ir orumui. Tokią žalą atlyginti ir panaikinti faktiškai nebeįmanoma. Aišku, jei įvyksta žmogaus tapatybės vagystė ar bankinių prisijungimų nusikalstamas išviliojimas, tada žmogus gali patirti didžiulius piniginius nuostolius ar netekti turto ir jį atgauti dažnai yra nebeįmanoma.

– Atrodo, jog visur apstu informacijos apie tai, kaip reikia saugoti savo asmens duomenis, kaip su jais elgtis nevalia. Tačiau kuo toliau, tuo daugiau turbūt įvykdoma nusikaltimų, susijusių su jų vagyste ar pasinaudojus jais negeriems tikslams?

– Taip, tokių elektroninių nusikaltimų daugėja ir jų daugės, nes technologijos ir elektroninės paslaugos tampa neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi. Daugelis organizacijų perkelia prekybą ir paslaugų teikimą į internetą, atsiranda naujų internetinių paslaugų, kurių net neįsivaizdavome prie 10 metų. Taip yra visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Tačiau nereikėtų to baimintis, nes teisėsaugos institucijos turi pakankamai priemonių ir kompetencijų užkirsti ir išaiškinti elektroninėje erdvėje daromus nusikaltimus. Situacija, lyginant su tuo, kokia ji buvo prieš 10 metų, yra ženkliai pagerėjusi.

– Kodėl žmonės kartais elgiasi neatsakingai ir nesaugo savo asmens duomenų, pateikia juos nepatikimose interneto svetainėse? Ar negerų kėslų turintys žmonės, įmonės elgiasi sumaniau ir žmonės net nepajaučia, kaip atskleidžia savo asmens duomenis?

– Tai yra labai asmeniniai dalykai, dažnai tai įvyksta dėl žmogiškų klaidų, dėl technologijų nežinojimo, dėl menko kritinio mąstymo, menko atsparumo melui, galų gale dėl amžiaus.

– Turbūt viena iš pagrindinių asmens duomenų „medžiotojų“ vieta yra socialiniai tinklai. Ko nederėtų žmonėms juose apie save skelbti, kad nebūtų atskleisti jų asmens duomenys?

– Nederėtų skelbti to, ko jie nenorėtų ten apie save rasti po kelių ir daugiau metų. Reikėtų vengti viešinti nepilnamečių nuotraukas. Taip pat nereikėtų viešinti kitų žmonių asmens duomenų ir nuotraukų be jų ar jų atstovų leidimo.

– Ar internete apsaugoti asmens duomenis yra sudėtingiau nei realiame gyvenime?

– Užtikrinti elektroninių duomenų apsaugą žymiai sudėtingiau ir brangiau kainuoja, nei apsaugoti popierinius duomenis.

– Gal turite patirties su duomenų apsaugos pažeidimais? Jei taip, kuo tai baigėsi?

– Paprastai įmonės tokių pažeidimų stengiasi neviešinti, siekdamos nepakenkti savo dalykinei reputacijai ir verslui. Kol kas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nustačiusi duomenų apsaugos nedidelius pažeidimais, neskiria įmonėms baudų, o tik liepia susitvarkyti. Tačiau, aišku, jei įvyktų didelis duomenų apsaugos pažeidimais, kaltoji šalis tikrai neišvengtų didžiulių baudų, numatytų Bendrajame duomenų apsaugos reglamente.