Artėjančių Šv. Velykų proga – „Vilties-Vikondos“ lauknešėliai vargstantiems
Velykų dovanos bei nuotaika skrieja per rajoną. Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ įpusėjo savo keliones ir daugiavaikėms šeimoms, vienišiems, ligotiems seneliams jau išdalijo daugiau nei pusę šventinių lauknešėlių. Dotnuvos seniūnijoje dovanos pasiekė 10 šeimų bei 10 vienišų senolių.
Lankė namuose
„Laba diena, fondas „Viltis–Vikonda“ vėl atkeliavo pas Jus palinkėti Jums sveikatėlės, kad būtų saulėta, gražu“, – džiugiai ir dėmesingai įteikdama saldžių dovanų kiekvienam Dotnuvos slaugos namų gyventojui sakė fondo direktorė Irena Staliorienė.
Su daugiavaikėmis šeimomis fondo savanoriai susitiko seniūnijos būstinėje, o vienišų, ligotų senolių aplankyti keliavo tiesiai į jų namus.
„Žmonės sutinka nuoširdžiai, su šypsenomis. Viena močiutė mūsų sulaukusi net susigraudino. Vienišiems, ilgą amžių nugyvenusiems senjorams reikia dėmesio, pagalbos, turime dažniau juos aplankyti. Mes matome, kad senoliams tai suteikia labai daug džiaugsmo“, – kalbėjo I. Staliorienė.
Remia tvarkingus
Fondo „Viltis–Vikonda“ atstovams dalyti lauknešėlius padėjusi Dotnuvos seniūnijos socialinė darbuotoja Ina Minkevičienė sakė, jog siūlydami šeimas jie laikėsi geradarių prašymo: „Kaip fondas ir pageidavo, žiūrėjome, kad šeimos būtų tvarkingos, auginančios daugiau – bent tris ar keturis vaikus, tačiau pritrūkstančios lėšų.“
„Iki šiol vieniši senoliai dovanėles gaudavo tik per Kalėdas, o dabar ir per Velykas. Labai smagu dėl jų. Senukai tikrai nori būti aplankyti. Matydami dėmesį, rūpestį jie jaučiasi saugesni“, – įsitikinusi I. Minkevičienė.
Ašaros
Viename Akademijos daugiabučių gyvenančios Veronika Petkauskienė bei Danutė Kišonaitė geradarius pasitiko kieme – kad tik jiems būtų mažiau vargo ir nereikėtų lipti laiptais.
Ponia Veronika pamačiusi fondo „Viltis–Vikonda“ atstovus su dovanomis negalėjo sulaikyti kapsinčių ašarų ir puolė jas šluostyti nosinaite.
„Ko graudinatės, močiute?“ – klausiu. „Man taip spaudžia širdį, kad dar yra gerų žmonių, kurie tas bobules uvažoja“, – gniauždama ašaras ir iš silpnumo abiem rankomis įsirėmusi į lazdelę atsakė senolė.
Ponia Veronika pasakoja, kad jos aplankyti atvažiuoja brolio dukra, bet daugiau niekas. Močiutės išsigelbėjimas ir džiaugsmas – kaimynės.
„Turiu labai gerų kaimynių laiptinėje. Labai. Aplanko, pasiteirauja, kaip laikausi, gal ko nors reikia. O taip tai viena esu, – kalbėjo ji. – Labai dėkoju už dovanas. Tačiau nieko man ir nereikia, teisybę pasakius, – kuklinosi senolė. – Duonytės yra. Sriubos išsiverdu. Kitą sykį kaimynės atneša.“
Močiutė sakė nesanti visai be sveikatos ir Velykoms kiaušinių nusidažanti pati. „Velykoms penkis kiaušinius nusidažau. Ko daugiau reikia? Kaip sako: „Valgyk.“ Bet aš dviejų pilvų neturiu, o vienam gana“, – tvirtą požiūrį atvirai išdėstė ponia Veronika ir pasidžiaugė galėjusi išsipasakoti bei būti nuoširdžiai išklausyta fondo savanorių.
Pas brolį
„Vilties–Vikondos“ lauknešėlis labai praturtins mano Velykų stalą, – sakė D. Kišonaitė. – Šventes sutiksiu su brolio šeima, kartu į bažnyčią nuvažiuosime. Jis gyvena netoli – Krakėse. Šiek tiek ir pati pasiruošiu: kiaušinių pasidažau, mėsytės pasidarau.“
Močiutė, kaip pati sako, kol kas gyvenanti gerai: „Ačiū Dievui, judu. Sveikata pagal metus dar nebloga.“
Fondo savanoris gydytojas Darius Kaminskas močiutes galantiškai palydėjo į namus ir užnešė jų lauknešėlius.
Vienatvės nebijo
Kitame Dotnuvos seniūnijos kaime viena gyvenanti senolė Irena Brazinskaitė sakė, kad vienatvė jos visai negąsdina.
„Vienai gyventi nesudėtinga. Pripratau ir gerai. Žiemą dienos nuobodžiau slenka, o štai vasarą smagiau – darže pasidarbuoju. Per šventes nebūnu viena namie – išvažiuoju pas seserį. Susirenka visa šeima“, – pasakojo ponia Irena.
Daugiau nei tik dovanos
Po seniūniją keliavę fondo savanoriai gydytojai Aušrelė ir Darius Kaminskai atskleidė, kad susitikti su daugiavaikėmis krašto šeimomis, vienišais, ligotais žmonėmis labai jautru.
„Jautru matyti jų gyvenimus, problemas. Norėtųsi nors švenčių proga su jais pasidalyti bent mažomis dovanėlėmis. Esame dėkingi fondo įkūrėjai Jolantai Blažytei už tokį džiaugsmą mūsų krašto žmonėms“, – kalbėjo A. Kaminskienė.
„Ir prieš Kalėdas, ir dabar prieš Velykas besilankydami pas rajono gyventojus pastebėjome, kad mums atėjus jie tarsi būna liūdni, susirūpinę. Taigi maža dovanėlė dažnai praskaidrina jų kasdienybę. Kai pamatai, jog rūpestį veide pakeičia šypsena, širdyje lieka taip miela ir gera. Nors tiek galime pagelbėti ir nudžiuginti“, – sakė D. Kaminskas.
„Kuo gražiausių ir šviesiausių dienų! Su atgimimu, su pavasariu, su šv. Velykomis“, – visus kraštiečius sveikino Kaminskai.
