Kėdainių kultūriniam paveldui – tarptautinio projekto dėmesys

Kristina Mirvienė 

Kai prieš trejetą metų Kėdainių šviesioji gimnazija sulaukė kvietimo prisijungti prie tarptautinio Erasmus+ projekto „CLICHE – intangible cultural heritage around Europe“, skirto kultūriniam paveldui, mokykla nedvejodama sutiko, mat mūsų kraštas tikrai turi kuo didžiuotis bei parodyti pasauliui.  

Per trejus projekto vykdymo metus buvo nuveikta išties daug. Na, o gruodžio viduryje Šviesiosios gimnazijos pedagogės dalyvavo jau baigiamajame šio projekto susitikime Graikijoje, kuriame ne tik buvo apibendrinti bei pristatyti nuveikti darbai, bet ir pasisemta naujos patirties šiuolaikiškai integruojant kultūrinio paveldo pažinimą, o kartu ir išsaugojimą į ugdymo procesą. 

Išsaugoti – svarbu 

Kėdainių šviesiosios gimnazijos Erasmus+ projekto „CLICHE – intangible cultural heritage around Europe“ komandos lyderė bei šio projekto kuratorė anglų kalbos mokytoja ekspertė Gitana Kaupienė neabejoja, kad šiandien kultūrinio paveldo išsaugojimas yra kaip niekada svarbus. 

„Džiugu, kad yra nemažai tarptautinių mokykloms skirtų projektų, pabrėžiančių Europos šalių kultūrinio paveldo pažinimo bei išsaugojimo svarbą. Tai ypač aktualu šiuolaikiniame vis labiau globalėjančiame bei susivienodinančiame pasaulyje. Natūralu, kad keičiantis gyvenimo būdui, jei nesistengsime, gali likti vis mažiau žmonių, kurie užsiims senaisiais amatais, verslais, mokės liaudiškas dainas ar šokius, išmanys senąsias kulinarinio paveldo tradicijas ir pan. 

Kad tai, kas buvo mūsų protėvių buvo kuriama bei puoselėjama šimtmečius, neišnyktų, privalome sudominti jaunąją kartą, skatinti išsaugoti, o taip pat parodyti jaunimui, kad ne mažiau svarbu yra pažinti ir kitų kraštų senąsias tradicijas, nes tai skatina geriau suprasti ir būti atviresniems kitoms kultūroms – tai labai svarbu šiuolaikiniam žmogui. Tad gimnazija visuomet noriai įsitraukia į veiklas, skirtas senųjų tradicijų puoselėjimui“, – įsitikinusi G. Kaupienė. 

Universalus turinys 

Šių metų gruodžio mėnesį Erasmus+ projekto komandos per trejus metus jau apsilankiusios vienos kitų šalyse, į baigiamąjį renginį susirinko Graikijoje, Levadijos mieste. Čia ne tik buvo apibendrinti bei apžvelgti nuveikti darbai, bet ir susipažinta su vidurio Graikijos kultūriniu paveldu. 

„Per projekto vykdymo metus visos projekto komandos sukūrė tikrai daug įvairios medžiagos, skirtos savo šalių kultūriniam paveldui.  

Mes, Šviesiosios gimnazijos komanda, šį kartą didžiausią dėmesį skyrėme kryždirbystės amatui Kėdainių krašte, kuris taip pat yra ir UNESCO saugomo paveldo dalis, palietėme bitininkystės, audimo, pynimo tradicijas, nepamiršome ir kulinarinio bei folkloro paveldo elementų“, – pasakoja G. Kaupienė. 

Graikijoje baigiamojo renginio metu kėdainiečių komanda apžvelgė bei pristatė projekto metu sukurtus darbus. 

„Iš tikrųjų labai džiugu, kad mokiniai itin noriai įsitraukė į projekto veiklas. Bendradarbiavome su kultūrinį paveldą puoselėjančiomis Kėdainių, o taip pat ir Lietuvos įstaigomis, įmonėmis, tokiomis kaip Kėdainių krašto muziejus, jo padalinys Arnetų namas ir kt. 

Kartu mes sukūrėme daug įvairios su kultūriniu paveldu susijusios medžiagos, kuri, mano nuomone, išties turi nemažą išliekamąją vertę ir gali būti naudinga ne tik gimnazijos, bet ir Kėdainių bei kitų projektų komandų bendruomenėms, nes sukurta medžiaga yra universali, lengvai suprantama, gali būti pritaikoma įvairių kitų Europos tautų paveldo edukacijoms“, – įsitikinusi  šio projekto komandos narė Šviesiosios gimnazijos informacinių technologijų mokytoja metodininkė Rasa Jėckienė.

Sena ir nauja kartu 

Pedagogė pabrėžia, kad nors projektas buvo skirtas kultūrinio paveldo temai, tačiau mokiniai dirbdami ne tik analizavo, ieškojo informacijos, gilinosi į šią temą, bet ir mokėsi išmaniųjų bei kompiuterinių technologijų.  

„Vienas iš šio projektų pliusų tai, kad šiuolaikinės technologijos buvo puikiai integruotos ir panaudotos geriau pažįstant savo krašto senąsias tradicijas. Praktiškai visa projekto medžiaga yra sukurta skaitmeninėje erdvėje.

Mokiniai kartu su mokytojais sukūrė gausybę vaizdo įrašų projektų – gimnazijos mokinių atliekamų liaudies šokių, dainų, kulinarinio paveldo, audimo, TED kalbų ir kt., taip pat buvo sukurta mobilioji programėlė „Kėdgo20“, kuri skirta žmonėms, norintiems geriau pažinti Kėdainių senamiestį, ją visi pageidaujantys gali nemokamai parsisiųsti į savo telefonus. 

Dar buvo panaudotos ir įvairios kitos internetinės priemonės, skirtos interaktyviai pristatyti Kėdainių krašto kultūrinį paveldą – „Thinglink“ internetinė priemonė, mokytojos Gitanos Kaupienės panaudota „Blendspace“ platforma, skirta interaktyviai pamokai vesti, šioje platformoje ji įkėlė keturių pamokų skirtų kryždirbystei, bitininkystės tradicijoms pamokų planus, turinį bei kitą informaciją. 

Dar vienas vertingos kultūrinio paveldo medžiagos sukurtos projekto metu pavyzdys – anglų kalbos mokytojos ekspertės Daivos Petkevičiūtės debatų pamoka apie bitininkystės tradicijas bei jų perspektyvą Lietuvoje. 

Kaip ir minėjau, gimnazistai su mokytojais sukūrė tikrai labai daug, panašius darbus nuveikė ir kitos šio projekto komandos iš Graikijos, Slovėnijos, Bulgarijos, Estijos bei Kipro. Visa ši gausi medžiaga yra internete ir gali būti laisvai naudojama visų projekto partnerių, o taip pat mokyklų bei kitų krašto bendruomenių, ji gali būti nesunkiai pritaikoma ir kitiems kraštams, nes nors Europos valstybių kultūra ir skiriasi, tačiau vis tik turi daug bendro – panašūs amatai, religija, tad ir svarbiausios šventės ir kt.“, – tvirtina R. Jėckienė. 

Praplėtė akiratį 

Žinoma, baigiamasis susitikimas Graikijoje neapsiėjo be projekto partnerių supažindinimo su Graikijos kultūriniu paveldu.  

Penkias dienas trukusio susitikimo metu dviejų  Levadijos mokyklų komandos, mokytojams iš Lietuvos, Estijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Kipro aprodė įspūdingiausias savo krašto vietas, susijusias su turtingu šios šalies kultūriniu paveldu, taip pat projekto dalyviai užsuko ir į tenykštes mokyklas. 

„Graikijoje pamatėme išties labai daug, ypač įdomu buvo pamatyti rečiau turistų lankomas vietas, kaip gyvena vietiniai, kaip atrodo graikiškos mokyklos.  

Įdomu tai, kad nors Graikijoje tikrai gerokai šiltesnis klimatas nei pas mus, tačiau lankytose mokyklose retoje klasėje pamatysi kondicionierius, matyt, tiek mokiniai, tiek mokytojai yra pratę prie karštesnių orų ir nesiskundžia. Nors mokyklos, kurias aplankėme, yra tikrai labai paprastos, tačiau jaučiamas didelis dėmesys menams, daug freskų, piešinių, fotografijų, taip pat gana gerai aprūpinti gamtos mokslų kabinetai – fizikos, chemijos. Daug atvirų erdvių, skirtinga pastatų architektūra – buvo labai įdomu pamatyti. 

Išvykos metu aplankėme senąsias UNESCO saugomas Amfisos miesto alyvuogių giraites, vienas iš savininkų papasakojo apie alyvuogių veisles, kaip jos yra auginamos, nuimamas derlius, kaip apdorojamos alyvuogės ir kt..

Taip pat buvo labai įdomu susipažinti su Graikijos audinių audimo, siūlų dažymo natūraliomis augalinėmis priemonėmis, akmens skulptūros, laivininkystės, odų dirbimo tradicijomis. Apsilankėme ir viename iš daugelio šalies vienuolynų bei įspūdingoje senovės graikų Delfų šventovėje“. 

Ir nors karantinas kiek sujaukė šio projekto eigą (2020 metais teko atšaukti gyvą susitikimą Kipre ir organizuoti jį nuotoliniu būdu, projektas užtruko metais ilgiau nei planuota), jo nauda yra didžiulė visiems projekto dalyviams. 

Tikiu, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai dalyvaudami šiame projekte labai praplėtė savo akiratį, geriau pažino savo bei kitų šalių senąsias tradicijas, verslus bei folklorą, o taip pat aiškiau suvokė to išsaugojimo ir puoselėjimo svarbą“, – apibendrina R. Jėckienė.