Daugėja saulės elektrines įsirengiančių žmonių

Jau tikriausiai nieko nebestebina kur nors ant namų stogų ar pievose „įsitaisiusios“ saulės elektrinės. Tai iš tiesų yra naudinga ar tik mada, apimanti vis daugiau ne tik miestų, bet ir kaimų?

Kaip teigia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) „Rinkos aikštei“ atsiųstuose atsakymuose, susidomėjimas saulės elektrinėmis auga.

„Žmonės gana aktyviai domisi saulės elektrinių įsirengimu. Kiekvienais metais sulaukiame vis didesnio susidomėjimo, o tą įrodo didėjantis paraiškų skaičius ir pastebimas susidomėjimas viešojoje erdvėje.

Tikėtina, kad tam įtakos turi ne vien galimybė gauti kompensaciją, bet ir galimybė prisidėti prie žalios energetikos ir klimato kaitos pokyčių“, – rašoma APVA atsakymuose.

Ne tik mados reikalas

Tiesa, vis dar neretai painiojama saulės kolektoriaus ir jėgainės sąvoka. Kaip paaiškino atsinaujinančiais energijos šaltiniais prekiaujančios ir montuojančios įmonės „Švari energija“ atstovė Laura Šliaužytė, tai yra du skirtingi atsinaujinančios energijos įrenginiai.

„Pirmiausia, reikėtų atskirti du skirtingus atsinaujinančios energetikos įrenginius – saulės kolektorius ir saulės elektrines/jėgaines. Saulės kolektoriai šildo vandenį, o saulės elektrinės/jėgainės gamina elektros energiją“, – aiškino specialistė.

Ji taip pat pažymėjo, kad vis dažniau įsirengiamos saulės elektrinės nėra tik mados klyksmas.

„Kalbant apie madą – tai tikrai nėra tiesiog mados dalykas. Jau ne pirmus metus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbia kvietimus gauti paramą įsirengiant saulės elektrines, todėl vis daugiau žmonių, pasinaudodami šia galimybe, įsirengia šią technologiją“, – sakė L. Šliaužytė.

Paprašyta trumpai paaiškinti, kuo yra naudingos saulės jėgainės, ji teigė, kad tai ne tik puikus būdas tausoti gamtą, bet ir sutaupyti.

„Saulės elektrinės naudingos tuo, kad Lietuvos sąlygomis įsirengus savo elektros energijos poreikius padengiančią sistemą, vartotojas praktiškai nebemoka už suvartotą elektrą“, – pasakojo pašnekovė.

[quote author=”L. Šliaužytė”]Saulės elektrinės naudingos tuo, jog Lietuvos sąlygomis įsirengus savo elektros energijos poreikius padengiančią sistemą, vartotojas praktiškai nebemoka už suvartotą elektrą.[/quote]

Papildomi mokesčiai

Tiesa, ji taip pat pridūrė, kad už elektrą vartotojas nemoka tik vasaros metu, kuomet saulės yra daugiau ir elektros energijos yra pagaminama taip pat daugiau.

„Saulės elektrinė yra pritaikyta veikti su dvipusės apskaitos planu. Pavasario, vasaros metu pagaminame daugiau energijos nei suvartojame, todėl pagamintos energijos perteklių siunčiame į ESO tinklus, – aiškino L. Šliaužytė. – Atėjus žiemai, kai saulės šviesos Lietuvoje ženkliai sumažėja, turime pagaminamos elektros energijos trūkumą, tačiau esame jos susikaupę ESO tinkluose. Už elektrą, suvartotą momentiškai, nemokame nieko, o už tai, kad ESO tampa tarsi akumuliatorius saugant energiją ir ją susigrąžinant reikia mokėti pagal pasirinktą planą.“

Norint įsirengti saulės kolektorių ant namo stogo ar kokioje nors kitoje vietoje šalia namų, įmonės atstovės teigimu, ypatingų reikalavimų nėra.

„Siekiant įsirengti saulės elektrinę pirmiausia reiktų žinoti savo įvado galią. Saulės elektrinės galia negali viršyti įvado galios. Jei šios problemos nėra, tuomet pirmiausia reiktų ESO savitarnoje užpildyti prašymą tapti gaminančiu vartotoju, t. y. gauti saulės elektrinės išankstines sąlygas. Kuomet ESO patvirtina Jūsų prašymą ir suteikia sąlygas įsirengti saulės elektrinę, rangos, paleidimo, pridavimo darbus paliekate pasirinktam rangovui“, – saulės elektrinės įsirengimo procesą aiškino specialistė.

Kaip išsirinkti saulės elektrinę?

Saulės elektrinių yra visokių. Paprašyta paaiškinti, kuo jos skiriasi ir kaip išsirinkti tinkamiausią, specialistė išskyrė pagrindinius bruožus, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį.

„Saulės elektrinės pagrindiniai komponentai yra saulės moduliai ir įtampos keitikliai – inverteriai. Tiek saulės modulių, tiek inverterių gamintojų ir modelių yra labai daug. Renkantis saulės modulius svarbu atkreipti dėmesį į galios likučio garantijos dėmenį bei gamintojo suteikiamą garantiją. Renkantis inverterį svarbu atkreipti dėmesį į garantiją, monitoringą ir gamintoją“, – patarė L. Šliaužytė.

Kadangi Lietuva nėra labai saulėta šalis, specialistės paklausiau, ar saulės kolektoriaus pagaminamos energijos pakanka individualaus namo poreikiams patenkinti, jei šeima per mėnesį sunaudoja, pavyzdžiui 400–500 kW elektros energijos?

„Saulės elektrinės galią reikia rinkti pagal namų ūkio metinį elektros suvartojimą. 1 kW saulės elektrinės per metus sugeneruoja apie 1000 kWh. Keturių asmenų šeima per metus suvartoja apie 5000 kWh. Tokiu atveju, norint padengti savo elektros sąnaudas šiam namų ūkiui yra reikalinga 5 kW saulės elektrinė“, – dėstė įmonės atstovė.

Saulės elektrinės įrengimui – parama

Jei vis tik svarstote ar jau susigundėte įsirengti saulės elektrinę, L. Šliaužytė atskleidžia, jog tai gali kainuoti apie 8 tūkst. eurų ar net daugiau.

„Kaina priklauso nuo elektrinės galios ir pasirinktų komponentų. Pavyzdžiui, 10 kW saulės elektrinė (viskas įskaičiuota) gali kainuoti nuo 7 900 eurų“, – skaičiavo įmonės atstovė.

Tačiau APVA teigimu, galima tikėtis ir nemenkos paramos tiems, kas nusprendė pasinaudoti saulės „teikiamomis paslaugomis“.

„Pagal esamus reikalavimus, nustatytas fiksuotas įkainis 323 Eur už 1 kW galios saulės elektrinę. Maksimali kompensacinė išmoka – 3 230 eurų. Tad, pavyzdžiui, įsirengus 5 kW saulės elektrinę, bus galima gauti 1615 eurų kompensaciją, o pastačius 10 kW saulės jėgainę – 3 230 eurų“, – praneša APVA.

Kėdainių rajone daugiau nei pusšimtis elektrinių

APVA duomenimis, per vienerius metus saulės jėgaines įsirengti panoro ir paramos paprašė dvigubai daugiau žmonių.

„Susidomėjimas kiekvienais metais auga. 2019 m. kvietime turėjome 2 656 registracijos formas, kurioms buvo rezervuota kompensacinė išmoka, o 2020 m. tokių registracijos formų buvo jau 5443“, – pažymėjo APVA.

L. Šliaužytė taip pat patvirtino, jog žmonės vis dažniau pageidauja turėti saulės elektrines ne tik kaimiškose vietovėse, bet ir miestuose.

„Žmonės įsirenginėja saulės elektrines ne vien kaimo vietovėse, bet ir miestuose dėl tos pačios priežasties – noro sumažinti elektros sąskaitas“, – pastebėjo specialistė.

Tuo metu APVA atkreipia dėmesį, jog 2020 m. kvietimo statistiką galima lyginti įvairiais pjūviais.

„Jeigu lyginsime penkis didžiuosius Lietuvos miestus (Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Panevėžio m.) su likusia Lietuvos dalimi, tai skirtumas bus didelis. Tik 25 proc. saulės elektrinių paraiškų iš didžiųjų penkių miestų.

Jeigu lyginsime penkis didžiuosius Lietuvos miestus ir jų rajonus su likusia Lietuvos dalimis, tai tokio ženklaus skirtumo nebeliks. 55 proc. paraiškų sudarys penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir jų rajonuose, o 45 proc. paraiškų iš likusios Lietuvos dalies“, – statistiką pateikė APVA.

Taip pat pridėjo, jog 2020 m. sausio mėn. vykusiame kvietime saulės elektrinėms Kėdainių rajono savivaldybėje įrengti gavo 58 projekto registracijos formas.

[quote author=”Aut. past.”]Pagal esamus reikalavimus, nustatytas fiksuotas įkainis 323 Eur už 1 kW galios saulės elektrinę. Maksimali kompensacinė išmoka – 3 230 eurų. Tad, pavyzdžiui, įsirengus 5 kW saulės elektrinę, bus galima gauti 1615 eurų kompensaciją, o pastačius 10 kW saulės jėgainę – 3 230 eurų. APVA[/quote]

Atsiperkamumas per 5–7 metus

Ne vienam ketinančiam ar nusprendusiam įsirengti saulės elektrinę kyla klausimas, per kiek laiko ji atsipirks ir ar apskritai verta į ją investuoti.

„Saulės elektrinės atsiperkamumas (įvertinus suteikiamą valstybės paramą ir dabartines elektros kainas) yra net nuo 5–6 metų“, – teigė specialistė.

Tuo metu APVA pateikė truputį ilgesnį laikotarpį.

„Pirmiausia reiktų tinkamai įsivertinti elektrinės įsirengimo technines galimybes, metines elektros energijos sąnaudas ir tiksliai žinoti vartojimo poreikį. Tokie veiksniai gali nulemti mažesnes išlaidas saulės elektrinės įrengimui, – atsakymuose rašė APVA. – Taip pat svarbu įvertinti ir saulės elektrinės įsigijimo išlaidas.

Galima įsigyti labai brangią įrangą, galima įsigyti ir pigesnę įrangą. Nuo to taip pat priklauso atsipirkimo laikas. Vidutiniškai skaičiuojama, kad jei saulės elektrinė įrengiama su parama, tai preliminarus atsipirkimo laikotarpis gali siekti apie 7 metus.“

Paklausta, ar teko susidurti su neigiamais saulės energijos vartotojų atsiliepimais, L. Šliaužytė sakė:

„Mūsų įmonė dirba jau daugiau nei 11 metų ir neigiamų atsiliepimų apie saulės elektrines iš esamų klientų negavome“, – „Rinkos aikštei“ teigė specialistė.