Kaip interneto amžiuje spaudai išlikti patraukliai?

Nors knygoms ir popierinei spaudai jau ne vienerius metus žadamas nuopuolis ar net grasinta visišku išnykimu, pasirodo, kad perspektyvos buvo gerokai perspaustos. Žinoma, kompiuteriams ir telefonams įsigalėjus popierinė spauda neteko dalies vartotojų, tačiau tai netrukdo nei knygoms, nei laikraščiams ar žurnalams sėkmingai gyvuoti toliau. Maža to, atsiranda vis naujų didelių ir įspūdingų žurnalų, kurie net ir išlaikydami solidžią kainą, randa gausų pirkėjų būrį.

Kaip žurnalams sekasi išgyventi interaktyviame pasaulyje bei kuriuos jų noriausiai skaito kėdainiečiai?

Svarbus pojūtis

Lietuvos rinkoje žurnalų pasirinkimas gana gausus. Nuo lengvų, porą kartų per savaitę išeinančių skaitinių, kuriuose dalijamasi buities patarimais, receptais, iki solidžių, neįtikėtinai didelių savo apimtimi ir turinio kūrėjų gausa, kuriuose galima rasti viską – nuo kelionių iki žmogaus psichologijos ir visuomenės elgesio modelių aptarimo. 

„Užkalnio žurnalas“ – vienas tokių. Naujas, apimtimi sulig gera knyga, gausus nuotraukų ir kokybiškų tekstų. Nors žurnalas leidžiamas keturis kartus per metus, jo apimtis – daugiau kaip 300 puslapių, o autoriai gerai žinomi socialinių tinklų vartotojams.

Kaip sako „Užkalnio žurnalo“ vyriausioji redaktorė Fausta Marija Leščiauskaitė, žurnalams šiais laikais sekasi tikrai neblogai, juo labiau kad yra tikrai daug žmonių, kuriems tekstų skaitymas internete tiesiog nėra mielas širdžiai. Tad spėlionės apie spausdinto žodžio baigtį vargu ar išsipildys. Juo labiau kad laikyti rankoje popierinį leidinį – viena skaitymo malonumo dedamųjų.

„Yra visa krūva žmonių, kuriems pojūtis, sentimentas popieriui – svarbus. Esu viena iš jų. Pirmąją savo skaityklę nusipirkau prieš dešimt metų, nesu ja perskaičiusi nė vienos knygos, nes man tai nepatinka. Nors per mėnesį vidutiniškai perskaitau 3–4 fizinio formato knygas. 

Be to, pasirinkimas pirkti knygas tokiame formate Lietuvoje – apverktinas. Todėl manau, kad spėlionės ir neišsipildys – tokiose šalyse kaip JAV, kuriose internetiniam, elektroniniam formatui galimybės daug didesnės ir labiau išvystytos, situacija daugiau mažiau tokia pati: fizinė leidyba niekur nedingsta. Tik kažkiek keičiasi įpročiai. 

Atrodo, šiek tiek prasčiau laikraščiams, pasauliniame kontekste jie vis plonėja. Žurnalai laikosi neblogai“, – sako redaktorė.

Tikslas – skaitytojas

Žinoma, internete šiais laikais rasti galima viską. Aišku, reikia mokėti ieškoti, o ne ką mažiau svarbu yra mokėti tą informaciją atsirinkti, išfiltruoti, išgryninti ir susidėlioti į dėžutes. F. M. Leščiauskaitė sako, kad svarbiausia kuriant leidinį akcentuotis ne į save, kaip kūrėją, bet į tą, kuris skaitys.

„Informacija internete – nestruktūruota, neapjungta, jos reikia ieškoti, reikia rasti patikimus šaltinius, juos tikrinti, nepasiklysti. Nebūtinai spausdintuose leidiniuose rašoma tik tiesa, sudedama tik kokybiška informacija – priešingai, nekokybiškas turinys vyrauja, bet viskas – jau susisteminta, padėta ant lėkštės. 

Manau, kad stebuklų nėra – tikėtis, kad tave kažkas, neaišku kas, skaitys – naivu. 

Reikia žinoti, kam kuri turinį ir į tai koncentruotis. Ne į saviraišką, o į tą, kuris pirks. 

Ir darai viską, kad tavo leidinį jis rastų priežastį nusipirkti dar ir dar kartą“, – įsitikinusi žurnalo redaktorė ir tekstų autorė.

Kiekvienas žurnalas randa savo skaitytoją, o viskas priklauso nuo žurnalo esmės ir kuriamo turinio.

[quote author=“Fausta Marija Leščiauskaitė“]Reikia žinoti, kam kuri turinį ir į tai koncentruotis. Ne į saviraišką, o į tą, kuris pirks. Ir darai viską, kad tavo leidinį jis rastų priežastį nusipirkti dar ir dar kartą[/quote]

„Madų žurnalams, žinoma, karalius – vizualioji dalis. 

„Užkalnio žurnalas“ – leidinys, skirtas skaitantiems žmonėms. Mūsų karalius – rašytinis turinys. Turi būti ką skaityti. Ne paskaitinėti, ne pavartyti, o skaityti. 

Tai, žinoma, absoliučiai netiktų „TV Savaitės“ pirkėjams – jie tame leidinyje ieško ko kito. „Playboy“ žurnale žmonės taip pat ieško ne ilgų populiariosios psichologijos tekstų. Tai nei gerai, nei blogai, tai – savo auditorijos įsivertinimas ir dirbimas jai“, – teigia pašnekovė.

Komunikacijos svarba

Žurnalai nėra pirmojo būtinumo prekė. Nemaža dalis žmonių pro žurnalų stendus gali praeiti kas dieną parduotuvėje, o paklausti, kur tie žurnalai – nežinos, ką atsakyti. Kai kurie žurnalus pavarto laukdami eilėje prie kasos – tiesa, vis rečiau, nes mada žurnalų stendus laikyti prie kasų dingo. Matyt, todėl, kad ilgoje eilėje belaukiant žurnalo pirkti jau gali ir nebereikėti…

Tačiau tas pats internetas, kurio atsiradimą kai kurie laikė spausdinto žodžio giljotina, dabar puikiai pasitarnauja jo reklamavimui ir žinomumo kėlimui.

„Socialiniai tinklai yra komunikacijos dalis, o komunikacija – svarbu. Bet tai nėra vienintelis komunikacijos būdas. 

Sekėjų turėjimas irgi ne kažkoks burtas – kuo plačiau gali kalbėti apie savo leidinį, tuo daugiau žmonių apie jį išgirs. Išgirdę – pirks ne visi. Didesnė dalis išgirs ir pamirš. Po penkių kartų pakartojimo, kad toks leidinys egzistuoja, jie gali sakyti pirmą kartą girdintys. 

Todėl aktyvi komunikacija įvairiais kanalais yra svarbus faktorius pardavimams. 

Spauda nėra kiaušiniai ir pienas, kuriuos dauguma nusipirks vienaip ar kitaip – tai nėra būtinasis produktas, apie jį komunikuoti svarbu“, – sako „Užkalnio žurnalo“ vyriausioji redaktorė.

Kas skaito?

Koks yra tokių naujų, milžiniškų ir tiesiog sprogstančių nuo tekstų žurnalo skaitytojas? Pasirodo, „Užkalnio žurnalo“ auditorija pasiskirsčiusi beveik po lygiai – 55 procentai skaitytojų yra moterys, ir 45 procentai – vyrai. Finansinė padėtis paprastai aukštesnė nei vidutinė.

„Tai nemažas fenomenas lietuviškos spaudos rinkoje, kur valdo moterys. Daugumą lietuviškų žurnalų apskritai galima priskirti moteriškų kategorijai, dar yra keletas labai specializuotų. „Užkalnio žurnalas“ buvo pirmas tikrasis gyvenimo būdo žurnalas, skirtas žmonėms, nepriklausomai nuo jų lyties. 

[quote author=“Fausta Marija Leščiauskaitė“]„Užkalnio žurnalas“ – leidinys, skirtas skaitantiems žmonėms. Mūsų karalius – rašytinis turinys. Turi būti ką skaityti. Ne paskaitinėti, ne pavartyti, o skaityti.[/quote]

Skaitytojas – paprastai aukštesnio išsilavinimo ir didesnių pajamų, tačiau kaip žinia, pajamos ne visada lygios išsilavinimui, o išsilavinimas – pajamoms, tačiau skaitytojus paprastai vienija smalsumo bruožas. 

Auditorijos branduolį sudaro 35–45 metų skaitytojai, daugiausia gyvenantis didžiuosiuose Lietuvos miestuose: pirmoje – Vilnius, antroje – Klaipėda, trečioje – Kaunas. Žinoma, skaitytojų yra ir jaunesnių, ir vyresnių, ir iš mažesnių miestų, kaimų, ir iš užsienio. Didžiausias užsienio skaitytojų koncentratas – Amerikoje. Būtent ten mūsų prenumerata išsiunčia daugiausia žurnalo numerių, kalbant apie užsienio auditoriją. 

Žurnalo turinį sudaro visos įmanomos gyvenimo būdo temos, tačiau griežtai nėra politikos aktualijų. Tokia vizija buvo nuo pradžių, siekiant, kad senas žurnalo numeris būtų vienodai aktualus ir po dešimties metų. Tikriausiai labiausiai „Užkalnio žurnalą“ tiktų vadinti bukazinu – žurnalu-knyga, bet nemėgdami pretenzingumo jį vadiname tiesiog žurnalu. Tačiau idėja būtent tokia – labiau knyga nei žurnalas.

Turinys apima populiariąją psichologiją, keliones, skirtingas kultūrines ypatybes, istoriją, temas apie aviaciją, parfumeriją, kanceliariją, įvairius socialinius reiškinius, stigmas. Stengiamės neprarasti sveiko proto ir parodyti įvairių požiūrio kampų – turinio specifika iš esmės nekito, tiesiog bėgant laikui geriau supratome skaitytojo poreikius ir patys patobulinome įgūdžius“, – žada Fausta Marija Leščiauskaitė. 

Užsakinėja ne visus

Tuo tarpu Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka užsakinėja daug žurnalų, tačiau, žinoma – ne visus. Kaip pastebi bibliotekos darbuotojai, gyventojai noriai skaito žurnalus, kuriuose gausu gyvenimiškų istorijų arba buities patarimų. Yra ir keletas specializuotų leidinių.

„Užsakyti stengiamės žurnalus, kurie labiausiai atitiktų mūsų skaitytojų poreikius. Mėgstami žurnalai, kuriuose galima rasti praktinių patarimų, receptų. Mėgstama pasiskaityti ir apie žinomus žmones. 

Užsakome tikrai ne visus Lietuvoje leidžiamus žurnalus. Tačiau stengiamės tenkinti įvairius skaitytojų skonius. Pavyzdžiui, „Žvejys ir žuvis“ skirtas žvejams, „Karys“, „Kardas“, „Kariūnas“ skirti besidomintiems Lietuvos kariuomenės istorija, dabartiniu gyvenimu, misijomis, „Keturi ratai“ – automobilių mėgėjams. Taip pat pas mus rasite nemažai literatūrinių, kultūrinių žurnalų, tokių kaip „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Kultūros barai“, „Varpai“, „Žemaičių žemė“, „Naujasis židinys“, „Naujoji Romuva“ ir kt.“, – sakė bibliotekos Skaitytojų skyriaus vedėja Asta Šeliakienė.

Neskaitomų žurnalų nėra

Kiekvienas žurnalas randa savo skaitytoją. Didesnį ar mažesnį jų ratą susikurti gali bet kokio turinio skaitiniai.

„Neskaitomų žurnalų neturime, bet vieni labiau mėgstami, kitus skaito tik pavieniai skaitytojai. Kaip jau anksčiau minėjau, patys populiariausi tie, kuriuose galima rasti praktinių patarimų namams, sodui, sveikatai, maisto gamybos receptų ir pan. 

[quote author=“Asta Šeliakienė“]Užsakyti stengiamės žurnalus, kurie labiausiai atitiktų mūsų skaitytojų poreikius. Mėgstami žurnalai, kuriuose galima rasti praktinių patarimų, receptų. Mėgstama pasiskaityti ir apie žinomus žmones.[/quote]

Tarp labiausiai skaitomų žurnalai „Rankdarbiai“, „Darbštuolė“, „Mano namai“, „Sodo spalvos“, „Namie ir sode“, „Sveikata“, „Savaitė“, „Burda“. Taip pat labai skaitomi žurnalai „Žmonės“, „Stilius“, „Legendos“, „Kelionės ir pramogos“, „National geographic Lietuva“, – vardija skyriaus vedėja. 

Svarbu ir įpročiai

Nors bibliotekos skaitykloje galima rasti ir naujų bei prabangių žurnalų – tarp jų ir mūsų aptartą „Užkalnio žurnalą“, mados „L‘Officiel“, gyvenimo būdo – „Laimė“, ne visi jie skaitomi vienodai noriai. A. Šeliakienė sako, kad skaitymo pasirinkimui daug reikšmės turi įprotis. Juo labiau kad į skaityklą dažnai užsuka vyresnio amžiaus žmonės, kurie įpročius sunkiai keičia ir mieliau į rankas ima seną gerai žinomą žurnalą.

„Kėdainiečiai pamėgo žurnalą „Laimė“. Gal dėl to, kad jau anksčiau ėjo kaip žurnalas „Laima“ ir buvo tikrai skaitomas moterų.  

Vis tik įprotis yra svarbus faktorius renkantis, ką skaityti.  

Šiuo metu žurnalą „Laimė“ renkasi jaunesnės moterys. Tai, kas šiuos žurnalus leidžia, didžiajai daugumai mūsų skaitytojų nėra labai svarbu.  

„Užkalnio žurnalo“ mes nesame užsakę, tačiau keletą jo numerių bibliotekai yra padovanoję patys skaitytojai. Kaip ir kiti, žurnalas randa savo skaitytoją, tačiau jų nėra daug – gal dėl to, kad ten labai ilgi straipsniai. Kas nori ilgesnio skaitymo, tiesiog pasirenka knygą“, – svarstė skyriaus vedėja.