Kai tortas toks, kad net valgyti gaila…

Argi nėra taip buvę? Tikriausiai kiekvienas esame matęs tokį konditerijos gaminį, kurio valgyti nesinori. Ir visai ne todėl, kad abejotume skoniu, tačiau saldėsis atrodo taip gražiai, kad paprasčiausiai būna gaila pjauti! Tortų kepimą ir dekoravimą pamilusi kėdainietė Rita KMITĖ neslepia, jog tortai – jos hobis, meilė, meditacija, atsipalaidavimas ir stimulas kurti bei eiti tolyn.

Nekepė nė sausainių

Jeigu jūs, kaip ir aš, tortą laikote skanėstu, kuris puikuojasi konditerijos piramidės viršūnėje, tikriausiai nustebsite sužinoję, kad prieš pasinerdama į saldų tortų gamybos pasaulį mūsų pašnekovė Rita saldėsių negamindavo. 

„Jeigu anksčiau man būtų kas pasakęs, kad kepsiu tortus – būčiau juokusis iki nukritimo. Niekada gyvenime nebuvau kepusi sausainių, tortų. Niekada! 

Tačiau viskas taip susidėliojo, kad būdama motinystės atostogose sugalvojau, kad noriu iškepti naminį tortą. Artėjo mano jubiliejus, laukė ir dukters krikštynos. Laiko turėjau daug, mano mažylė buvo labai ramus, geras vaikas. Kol ji miegodavo, įsijungdavau internete vaizdo įrašus, kur rodydavo, kaip kepti tortus, įsidėdavau ausines į ausis ir stodavau prie puodų. Iškepiau vieną tortą, antrą – ir užsikabinau“, – pasakoja Rita.

[quote author=“Rita“]Jeigu anksčiau man būtų kas pasakęs, kad kepsiu tortus – būčiau juokusis iki nukritimo. Niekada gyvenime nebuvau kepusi sausainių, tortų. Niekada![/quote]

Idėją subrandina

Pašnekovė neslepia, kad pirmieji jos tortai, žvelgiant iš dabarties taško, atrodo kiek juokingi… Tiesa, anuomet jie buvo labai išgirti, ir, be abejo, kaip pirmieji tortai, iš tiesų gražūs.

„Pirmieji tortai tokie „liapsusai“ buvo. Žinoma, ir jų skonis patobulėjo, nors tuometiniai tortai taip pat buvo labai skanūs. Tačiau tortų puošyba pasikeitė itin smarkiai. Ir anuomet tortus visi labai gyrė, sakė, kokie gražūs, nors dabar, kai pažiūriu – truputį juokingai atrodo. 

Pirmąjį tortą dariau mergaitei pirmojo gimtadienio proga, jis buvo su cukraus mase, kurią aš pati savo rankomis dariau. Tada jis man labai gražus buvo, bet praėjus tiek laiko, tobulėjant, kursus baigiant – požiūris pasikeičia. Galų gale, įgūdžiai gerokai patobulėja“, – kalba pašnekovė.

Moteris neslepia, kad jai labiausiai patinka pirmasis įspūdis, kurį palieka tortas. Ypač smagu matyti, kaip nustemba ir susižavėję į savo tortą žiūri vaikai. Ir ne veltui – moteris sakosi skirianti daug laiko tam, kad sugalvotų, kaip tortas turi atrodyti.

„Kai manęs paprašo kas kokį tortą iškepti, aš jau savaitę prieš tai imu galvoti, koks tas tortas bus, kaip atrodys, koks jo pateikimas bus, apgalvoju detales. Skonių pasirinkimų nėra tiek daug – aš turiu penkis mylimiausius tortų skonius, juos ir darau. Tačiau puošyba – platūs vandenys, ten galima improvizuoti iki begalybės“, – kalba Rita.

Trys etapai

Visus tortus Rita surenka per tris etapus. Ilgiausiai, be abejonės, užima torto dekoravimas.

„Pirmiausia kepu biskvitą, tada jį brandinu. Subrandintas biskvitas būna skanesnis, jį lengviau supjaustyti. Tada vyksta torto „surinkimas“ – pertepimas kremu. Galiausiai vyksta torto puošyba. Ji gali trukti ir tris ar keturias valandas. Tai mano geriausias laikas, tada aš įdedu visą savo širdį ir su meile darau kiekvieną detalę“, – pasakoja Rita neslėpdama, kad labiausiai jai patinka skanėstus puošti sviestinėmis gėlėmis.

„Tortų puošyba turi madas, tačiau aš žiūriu į tai, ko nori žmogus. Be to, ne viską galiu padaryti, ne viską moku. Jei žmogus nori madingo torto ir jei matau, kad mano jėgos leis tokį padaryti, tai tokį madingą ir darau. Tačiau ne visuomet žmonės vaikosi madų, kartais pasako, ko maždaug nori, ir tada būna labai smagu matyti jų reakcijas pamačius galutinį rezultatą“, – apie vieną džiaugsmingiausių akimirkų kalba pašnekovė. 

[#gallery=2249#]

Šeima – pirmieji degustatoriai

Klausti, ar Ritos dukrelei patinka mamos hobis, be abejo, nereikia. Tikriausiai vaiko svajonė yra turėti kepančią tortus mamą. Tačiau prie moters hobio prisideda ne tik dukra, žinoma, ragaudama kremus, tačiau ir vyras, kuris išsako pastebėjimus ir duoda patarimų.

„Kadangi sviestinės gėlės yra mano silpnybė, net seilė tysta, kaip noriu jas daryti, būna, kad ir nesusilaikau, ir valgau, ir ragauju. Ragauti šiaip ar taip būtina, kad žinočiau, ar viskas tvarkoje. Labiausiai nesusilaiko nuo ragavimo mano mažoji – ji namuose yra pirmoji kremų ragautoja.

[quote author=“Rita“]Kadangi sviestinės gėlės yra mano silpnybė, net seilė tysta, kaip noriu jas daryti, būna, kad ir nesusilaikau, ir valgau, ir ragauju.[/quote]

Nors mano vyras nėra saldumynų mėgėjas, tačiau jis yra tarsi mano kontrolierius. Paragauja, pasako savo nuomonę, pataria, kaip galėčiau kažką geriau padaryti. 

Kai sugalvoju kokį naują tortą, namuose vyksta degustacija, kartais su visu tortu važiuojame pas giminaičius ir ten tortą ragaujame“, – pasakoja Rita, o aš mintyse pagalvoju, kad giminei tikrai pasisekė – ne visiems tenka laimė degustuoti tortus!

Tobulėjimas ir svajonės

Rita, atradusi save mėgėjiškoje tortų gamyboje, nusprendė tobulintis kursuose. Ji pasakoja internete lengvai susirandanti ją dominančius kursus, kurių kai kurie vyksta ir Kėdainiuose, o kartais tenka vykti į kitus miestus. Jų metu profesionalūs konditeriai apie tortų gamybą pasakoja viską nuo a iki z. Ar tobulinimasis veda į didesnes svajones? Be abejo, taip.

„Svajoju atidaryti nedidukę arbatinę. Kur būtų galima ateiti, jaukiai pasėdėti, nusipirkti gabaliuką naminio, gražaus, kiek įmanoma sveikesnio torto, pyrago. 

Tortų gamyba tapo mano gyvenimo stimulu – juk tobulėti niekada nėra vėlu! Nors dabar, kai grįžau iš motinystės atostogų į darbą, tortams lieka mažiau laiko, tačiau savo pomėgio aš neapleidžiu. Gaminu, kuriu, svajoju. Apie tortus galėčiau kalbėti nesustodama – taip myliu aš šitą savo veiklą. Tai puikus pavyzdys, kad savo gyvenimo kelią galima atrasti ir žymiai vėliau, nei tikiesi“, – pasakoja Rita ir dalinasi su jumis, brangūs skaitytojai, savo „Smaližių“ torto receptu. 

Karameliniams biskvitams reikės:

2 kiaušinių;

1 stiklinės cukraus;

1 stiklinės grietinės;

200 g „Rududu“;

330 g miltų;

1 a.š. kepimo miltelių.

Grietinėlės kremui reikės:

400 g. 35% riebumo grietinėlės;

2 v.š. cukraus;

Šokolado pertepimui reikės:

100 g juodojo šokolado;

50 ml pieno.

Sviestiniam kremui reikės:

270 g „Rududu“;

100 g sviesto;

100 g pakepintų žemės riešutų.

Gaminimo eiga:

Biskvitams visus produktus išplakti iki vientisos masės, visi produktai turi būti kambario temperatūros. Kiaušiniai plakami su cukrumi apie 5 minutes, tada dedama grietinė, „Rududu“. Galiausiai beriami persijoti miltai ir kepimo milteliai. Kepama 180 0C temperatūroje 40–45 min. Iškeptas biskvitas atvėsinamas ir pjaunamas į 4 dalis. 

Šokolado pertepimui šokoladą tirpiname ant silpnos ugnies, grietinėlės kremui išplakti grietinėlę iki standžių putų ir galima įdėti standiklio arba paruoštos želatinos, kad būtų tvirčiau. Sviestiniam kremui sviestą išsukame iki purumo, sudėjus „Rududu“ vėl išsukti ir sudėti riešutus. 

Torto surinkimas:

Biskvitą sulaistyti saldintu vandeniu, aptepti ištirpintu šokoladu, sudėti pusę grietinėlės kremo. Dėti antrą biskvitą, jį taip pat sulaistyti ir aptepti sviestiniu „Rududu“ kremu. Trečią biskvitą sulaistyti, aptepti likusiu šokoladu ir likusiu grietinėlės kremu. Uždengti paskutiniu biskvitu, jį tepti ir puošti taip, kaip tik leidžia fantazija.

Tortas pats skaniausias antrą arba trečią dieną.