Prekyba žmonėmis – šiuolaikinio pasaulio ketvirtos stadijos vėžys

Šiandieninėje visuomenėje prekyba žmonėmis dažniausiai įvardijama kaip moderni vergovės forma. Tai žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas. Nors visame pasaulyje ši socialinė problema yra pripažinta kaip nusikalstama ir nelegali veikla, tačiau tai tebėra viena sparčiausiai augančių organizuoto tarptautinio nusikalstamumo formų.

Siekiant, kad visuomenėje, šeimų ir bendruomenių aplinkoje išnyktų bet koks asmens išnaudojimas, Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje vyko konferencija „Žmogus neįkainojamas“, kvietusi ugdyti jauno žmogaus socialinę atsakomybę kovoje su prekyba žmonėmis, įspėti apie galimas išnaudojimo grėsmes, puoselėti pagarbą kitam, ypač silpnesniam, bei kalbant apie tai įveikti fizinio ir psichologinio smurto problemą.

Lytis ir amžius nesvarbu

Nors daugelis vis dar mano, jog prekyba žmonėmis tai – seksualinis išnaudojimas, išties pasaulyje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų. Jos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais.

„Su moksleiviais pradėjus kalbėti prekybos žmonėmis tema neretai berniukai atsisuka į mergaites, nes daugelis iškart galvoja apie prostituciją, tačiau iš tiesų žmogaus išnaudojimo formų gali būti kur kas daugiau. Tai ir vaikų grobimas, vergiškas darbas, nelaisvė, seksualinis išnaudojimas, prekyba organais, priverstinės santuokos, prekyba vaikais, surogatinės motinos, elgetavimas ar nelegalios migracijos organizavimas. O į tokias pinkles gali patekti tiek mergaitės, tiek berniukai. Todėl į šią problemą nepaisant lyties ar amžiaus rimtai ir atsakingai turėtų pažvelgti kiekvienas.

Manau, jog prekybos žmonėmis tema aktualesnė yra vyresnių klasių moksleiviams. Kodėl? Nes jie neretai vasaros atostogų metu ieško darbo ne tik Lietuvoje, tačiau dairosi pasiūlymų visame pasaulyje. Taigi savaime atsiranda tikimybė atsidurti prekybos žmonėmis spąstuose“, – teigia Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos vyr. socialinė pedagogė Jūratė Daukšienė ir pabrėžia, jog visuomenės abejingumas šiai problemai gali labai skaudžiai atsiliepti labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms. Žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali apsisaugoti patys, tampa pagrindiniu prekeivių žmonėmis taikiniu.

Svarbu apie problemą kalbėti garsiai

Svarbu paminėti, kad prekyba žmonėmis – nepaprastai dinamiška ir greitai kintanti sritis. Verbavimo būdai ir priemonės, skirtos įvilioti žmones į prekybos žmonėmis spąstus, dažnai kinta, sparčiai vystosi, todėl yra būtina ugdyti bendrą visuomenės sąmoningumą ir mažinti jos abejingumą šiai problemai. Vyraujantis požiūris „man taip neatsitiks“ arba „jie patys kalti“ ne tik nepadeda apsaugoti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių žmonių, bet ir prisideda prie šios veiklos skatinimo.

Šventosios Šeimos Seserų Kongregacijos vienuolė Fausta Palaimaitė teigia, jog su prekyba žmonėmis dažniausiai susiduria ir aktyviai kovoja ne tik socialiniai darbuotojai ar teisėsaugos institucijos, bet ir nevyriausybinės bei tarptautinės organizacijos, kurios teikia įvairiapusę pagalbą ir vykdo prevencines veiklas.

„Kodėl informacijos sklaida yra tokia svarbi? Jei kalbėtume apie tai, kas yra prekyba žmonėmis ir kokia jos situacija Lietuvoje, sakoma, kad nukentėjusiųjų skaičius yra latentinis. Tai reiškia, kad mes nežinome, kiek tiksliai yra nukentėjusiųjų, nes ne visi apie tai pasisako ir kreipiasi pagalbos. Kodėl? Todėl, kad patiriama dvasinė ir psichologinė žala yra be proto didžiulė.

Pabandykite įsivaizduoti, kaip stipriai žmogus jaučiasi sugniuždytas, ypač jei jis papuolė į prostitucijos arba pornografijos tinklą. Kiekvienam žmogui tai yra didžiulė gėda, o ką jau kalbėti apie manipuliavimo formas, kurių yra begalės. Asmenys, patekę į seksualinio išnaudojimo pinkles, bijo kreiptis pagalbos ir pranešti apie tai, nes yra gąsdinami, jog ši informacija pasieks jų artimuosius ir pažįstamus. Vyrai, patekę į darbo vergovę, taip pat būna sugniuždyti ir pažeminti, nes jaučiasi patiklūs naivuoliai.

[quote author=“Aut. past.“]Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis dažniau yra atkreipiamas dėmesys į internetinių technologijų reikšmę prekybos žmonėmis srityje. Įvairūs pažinčių portalai ir socialiniai tinklai tampa lengva ir sunkiai kontroliuojama žmonių verbavimo priemone.[/quote]

Žmonės įvairiais apgaulės būdais gali būti įtraukiami pasirašyti tam tikras sutartis, tačiau neretai tos sąlygos gyvenime tampa sunkiai pakeliamos. Pavyzdžiui, pasirašius darbo sutartį, tačiau neišdirbus trejų ar penkerių metų, jie turi susimokėti dešimtis tūkstančių eurų už jos nesilaikymą. Tiesa, reikia pabrėžti, jog šis pavyzdys nėra prekyba žmonėmis, nes jie turi laisvę nutraukti sutartį ir laisvę išeiti, tačiau čia naudojama apgaulė ir manipuliacija. Kodėl apie tai kalbu? Kuomet apie tokius atvejus imama kalbėti viešai, nukentėjusieji iškart būna pažeminami, pasmerkiami ir kitaip kaltinami. Tad ką bekalbėti apie tuos, kurie iš tiesų tapo prekybos žmonėmis aukomis? Jie bijo būti pasmerkti, bijo pranešti atitinkamoms institucijoms. Būtent todėl nukentėjusiųjų skaičius ir yra latentinis“, – aiškina F. Palaimaitė.

Jos teigimu, įtraukimo į prekybos žmonėmis tinklus būdai gali būti labai įvairūs: pažadai, apgaulė, įklampinimas į realias ar menamas skolas. Vienokie metodai yra naudojami, kol dar žmonės yra Lietuvoje, o visai kitaip elgiamasi jau išvykus iš šalies. Tuomet malonus elgesys ir bendravimas neretai pasikeičia į tiesioginius gąsdinimus ar net fizinį smurtą.

Ankstyvoji prevencija

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos, bendruomenės pareigūnės Aušros Mickevičienės teigimu, kalbant apie prekybos žmonėmis problemą Lietuvoje ir visame pasaulyje, labai svarbu nustatyti, apsaugoti bei paremti nukentėjusius asmenis, griežtinti prekiautojų žmonėmis baudžiamąjį persekiojimą, gilinti žinias apie naujas problemas, kylančias dėl visų formų prekybos žmonėmis, veiksmingiau jas spręsti, taip pat stiprinti ankstyvąją prevenciją.

„Besidomėdamas prekybos žmonėmis pavojais, jos mastais Lietuvoje ir pasaulyje, supranti, jog tai labai opi problema tiek tarp jaunimo, tiek tarp suaugusiųjų. Todėl siekiant apsaugoti kiekvieną, ypač šiandien, kuomet tiek daug lietuvių išvažiuoja svetur užsidirbti, labai svarbu skleisti žinią, kad tokia problema išties yra gaji ir kad jos spąstuose gali atsidurti bet kas – tiek vyrai, tiek moterys, nepaisant to, koks yra jų amžius.

Dažniausiai nusikaltėliai aukų ieško socialiniuose tinkluose. Gero ir padoraus darbo pažadai, didelis atlyginimas ar galimybė pamatyti pasaulį neretai suvilioja lengviau pažeidžiamus, patiklesnius, desperatiškai darbo pasiūlymų ieškančius, socialinei rizikos grupei priskiriamus asmenis. Ir nors prevencinių priemonių būtų galima įvardinti ne vieną, tačiau iš tiesų žinių ir kritinio mąstymo pamatas dažniausiai ateina iš šeimos. Todėl čia tampa labai svarbus bendravimas ne tik su jaunimu, bet ir jų tėvais bei draugais. Taip pat labai svarbi yra ir ankstyvoji prevencija, kai, pavyzdžiui, vyresni vaikai, jaunieji policijos rėmėjai lanko žemesnių klasių moksleivius ir kalbasi apie galimus pavojus. Žinoma, mažiesiems niekas apie prekybos žmonėmis formas nekalba, tačiau aiškina, kaip nederėtų kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis bei kaip elgtis patekus į tam tikras situacijas.

Visgi nepriklausomai nuo anksčiau paminėtų rizikos grupių, šiandien prekeiviai žmonėmis į užsienį išvežti stengiasi visus, kuriuos įmanoma išvežti. Todėl asmenims, kurie ir nepatenka į pažeidžiamų žmonių grupes, lygiai taip pat gali grėsti pavojus“, – tikina bendruomenės pareigūnė.

Piktžaizdė, galinti paliesti kiekvieną

Kauno Švento arkangelo Mykolo (Įgulos) rektoriaus – kapelionato kapeliono kunigo Tomo Karklio teigimu, prekyba žmonėmis – tai piktžaizdė, kuri paliečia visus nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių. Tai šiuolaikinio pasaulio ketvirtos stadijos vėžys, kuris stipriai plečiasi. Kodėl taip yra?

[quote author=“Aut. past.“]Visuomenės abejingumas šiai problemai gali labai skaudžiai atsiliepti labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms. Žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali apsisaugoti patys, tampa pagrindiniu prekeivių žmonėmis taikiniu.[/quote]

„Šiandien pasaulį valdo pinigai, o kada pinigas tampa pagrindine vertybe, natūralu, kad viskas gali pavirsti preke. Deja, net ir žmogus. Todėl labai džiaugiuosi šiuo prevencijos formatu, nes yra socialiniai partneriai, pedagogai ir socialiniai darbuotojai, kurie nuoširdžiai užduoda toną jaunimui, skatindami domėtis šia problema. Tokiu būdu jaunimas tampa prevencininkas.

Kada mes norime kovoti su pasaulio problemomis ir iššūkiais, turime pradėti nuo prevencijos. Kai yra bėda, yra ir dvi sprendimo pusės: prevencija – siekis užbėgti už akių, kad nesusirgtų ta liga kiti, ir pagalba tiems, kurie jau serga. Todėl čia yra labai svarbu formuoti jaunimo kritinį mąstymą, kas nūdien, beje, tarp jaunų žmonių vėl tampa nemenka problema.

Informacijos kiekiai yra milžiniški, pasiūla taip pat, pasaulis taip įsuka į vartotojišką kultūrą ir norą turėti pinigų, gerai gyventi čia ir dabar, kad turime jaunimui padėti susiformuoti savisaugos pasaulėlį, kuris apsaugotų juos ir jų draugus bei bendražygius nuo šios problemos“, – tikina T. Karklys.

Jo teigimu, pagal bylas, su kuriomis šiandien susiduria teisėsaugos institucijos, būtų galima įvardinti tokias išnaudojimo kryptis: vaikai/jaunimas ir suaugusieji.

„Vaikai ir jaunimas yra masinami uždirbti greitus pinigus. Tas, kuris užsiima žmonių prekyba, sudaro visą industriją, taip vaikams ir jaunimui per medijas ir socialinius tinklus yra transliuojama žinia: „Jei nori gerai gyventi šiandien ir dabar, mes galime tau padėti.“ Ant tokio kabliuko užkibti nėra sunku, o prekybininkams nesudėtinga tuo pasinaudoti ieškant aukos tiek seksualiniam išnaudojimui, tiek vergiškam darbui.

Kalbant apie suaugusiuosius, kone dažniausiai pasitaikančios formos yra išnaudojimas darbui. Užsienio kalbos nemokėjimas, perdėtas pasitikėjimas kitais, didelių pinigų troškimas ir kritinio mąstymo neturėjimas tik padidina tikimybę papulti į nusikaltėlių pinkles. Čia taip pat figūruoja fiktyvių santuokų ir seksualinio išnaudojimo formos.

Įvertinkime tai, kad nusikalstamas pasaulis taip pat gyvena kūrybiškai. Kiekvieną kartą žmogui, kuris rezga planus, kaip užsidirbti kuo daugiau pinigų, yra nusispjauti į žmogų ir žmogiškąsias vertybes. Jis kuria strategijas. Todėl mes sakome, kad nusikalstamame pasaulyje vyrauja strategai. O viso to pasekmė – nuolat besiplečiantis išnaudojimo formų asortimentas. Būtent todėl reikia nepaliaujamai dirbti ir tikėtis, kad pasaulis nepraras sveikos nuovokos, kad išliks tokios vertybės kaip šeima ir žmogiškumas, nes tik šie dalykai dar stabdo ir padeda būti atsakingiems už save ir kitus“, – įsitikinęs kunigas T. Karklys.

Ką daryti patekus į pinkles?

Jei nukentėjote nuo prekeivių žmonėmis arba įtariate, kad jumis arba jūsų artimaisiais ketina ar ketino pasinaudoti, svarbiausia – nesėdėti sudėjus rankų ir kreiptis į artimiausią teisėsaugos instituciją. Greičiausias būdas sulaukti pagalbos esant užsienyje – kreiptis į teisėsaugos pareigūnus arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu visoje Europoje 112. Jei reikia, pareigūnai iškvies vertėjus, suteiks pirmines konsultacijas ir padės užtikrinti, kad svetimoje šalyje būtumėte saugus. Taip pat visuomet galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadų konsulinės pagalbos skyrius, kurie nukreips į pagalbą teikiančias organizacijas ir padės susisiekti su Lietuvoje esančiais artimaisiais. Būdami užsienyje visada galite kreiptis ir į Lietuvoje esančias institucijas bei pagalbą teikiančias organizacijas.

„Tiesa, kartais aukos būna taip suvystomos, kad atimami visi dokumentai, telefonai, tada belieka bėgti ir šauktis pagalbos, kad aplinkiniai žmonės tai pamatytų. Tačiau prieš imantis bet kokios naujos veiklos ar pasitinkant naujus gyvenimo iššūkius, svarbiausia susirinkti visą informaciją, ją patikrinti, turėti visų pagalbos tarnybų numerius ir tik tuomet, kai esate tikras, jog jums negresia pavojus, pasitikti naujoves.

Kodėl apie tai kalbu? Matyt, ne veltui prieš karą, kai šeimos nariai nežinodavo, kur atsidurs, tėvai vaikams nenumatytam atvejui į atlapus įsiūdavo pinigų ir visą reikalingą informaciją. Todėl ir šiuolaikinės technologijos neturėtų atpalaiduot mūsų smegenų veiklos – kad praradus mobilųjį telefoną nesugriūtų visas pasaulis…

Po prekybos žmonėmis skraiste slepiasi labai daug įvairių niuansų, kuriais kiekvienas žmogus turėtų domėtis. Gyvename tokiame amžiuje, kai žengus bet kokį žingsnį, turime apmąstyti, kas už jo laukia. Gyvenimas pilnas iššūkių ir pavojų, todėl turime nuolat ugdyti kritinį mąstymą ir nepasiduoti emocijai, jog gyvename saugiame pasaulyje“, – tikina T. Karklys.

[#gallery=1891#]

Dažnai aukomis tampa:

• Vaikai ir nepilnamečiai, kurie nepriklausomai nuo jų gyvenimo sąlygų yra linkę labiau pasitikėti žmonėmis. Juos lengviau įtikinti, o internetinėje erdvėje – lengviau surasti ir pasiekti.

• Vaikai iš globos namų ar probleminių šeimų, kurie dažnai nelanko mokyklų, sunku rasti už juos atsakingus asmenis.

• Asmenys, desperatiškai ieškantys papildomo pajamų šaltinio. Tai didelių skolų turintys, paskolas pasiėmę, šeimas ir vaikus išlaikantys žmonės, kuriems nepavyksta reikalingų pajamų užsidirbti Lietuvoje.

• Socialinei rizikos grupei priskiriami žmonės, kurie dažnai yra ignoruojami ar nepriimami vietinių bendruomenių, pavyzdžiui, benamiai asmenys, nuo įvairių priklausomybių kenčiantys žmonės ir kt.

• Potencialūs emigrantai, kurie yra pasiruošę ir gali iš karto savo noru išvykti į kitas šalis vos gavę pelningai skambančius pasiūlymus.