Kėdainių savivaldos ypatumai (IV)
2018 m. valdančiųjų ir „opozicinės“ Darbo partijos balsais buvo patvirtinta Kėdainių miesto darnaus judumo programa. Šios programos 9 skyriuje „Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė“ analizuojant programos įgyvendinimo grėsmes pabrėžiama: „Būtina priimti racionalius, ekonomiškai pagrįstus sprendimus, sudaryti tikslius prioritetus, įgyvendinimą pradedant nuo greitai įgyvendinamų ir didelių lėšų nereikalaujančių sprendimų. Prioriteto suteikimas brangioms, ne būtiniausiomis priemonėms sutrukdytų įgyvendinti darnią Kėdainių miesto ir aplinkinių teritorijų susisiekimo sistemą.“
Sunku suprasti, kodėl valdantieji samdo ekspertus, moka didžiulius pinigus ir daro priešingai nei rekomenduojama jų pačių patvirtintose programose. Juk tie visi objektai, dėl kurių ištisai giriasi S. Grinkevičius, tikrai nėra pirmo būtinumo. Akivaizdu, kad prioritetai pasirinkti visiškai neteisingai ir jų įgyvendinimas nesukurs Kėdainių savivaldybei konkurencinio pranašumo, nepagerins gyvenimo kokybės bendruomenei.
[quote author=“V. Muntianas“]Sunku suprasti, kodėl valdantieji samdo ekspertus, moka didžiulius pinigus ir daro priešingai nei rekomenduojama jų pačių patvirtintose programose.[/quote]
Visų pirma, tai, žinoma, pėsčiųjų tiltai per Nevėžį ir Smilgą. Suprantu, kad poreikių galėjo netenkinti šitų tiltų dangos, estetinė išraiška. Bet šiems poreikiams visiškai patenkinti galėjome išleisti daugiausia 100 tūkst. eurų. Tuo tarpu išleidome 2,4 mln. Eur. O dar jeigu pridėsime daugiau kaip 670 tūkst. Eur lėšų, numatytų paplūdimiui Skongalio teritorijoje įrengti, tai išeitų visi trys milijonai Eur. Tuo tarpu, siekiant Kėdainių miesto darnaus judumo programos suformuotų tikslų, labai svarbu spręsti vakarinio Kėdainių aplinkkelio statybos klausimus. Šio projekto įgyvendinimo svarba buvo aptarta dar praeitoje kadencijoje. Vakarinio ir rytinio aplinkkelio statyba leistų išspręsti kitą svarbią problemą – tranzitinio krovininio transporto, kuris sudaro daugiau kaip dešimt procentų visų centrinėmis miesto gatvėmis važiuojančių transporto priemonių. Kartu būtų sprendžiami labai svarbūs Kėdainiams atmosferos taršos ir automobilių pralaidumo J. Basanavičiaus gatvėje klausimai.
Kitos minėtos programos tikslas – žvyrkelių asfaltavimas. Kalbant apie Kėdainių savivaldybę kaip apie visumą, kurioje ne tik Kėdainių miestas, žvyrkelių asfaltavimas leistų ženkliai pagerinti aplink Kėdainius gyvenančių bendruomenių gyvenimo kokybę ir padidintų kaime gyvenančių ūkininkų ir verslininkų konkurencingumą. Ir nors valdančiųjų programoje buvo numatyta asfaltuotais keliais sujungti visas perspektyvias rajono gyvenvietes su Kėdainiais, šis uždavinys, kaip ir daugelis kitų, taip ir liko neįgyvendintas. Tarp kitko, nors ir deklaruojama, kad pagal kelių ir gatvių ilgius kaimui kelių priežiūrai turėtų būti skirta 60 procentų kelių priežiūrai numatytų lėšų, o miestui – tik 40 procentų, 2018 m. faktiškai įvyko priešingai: mieste šiai sričiai išleista 2 mln.125 tūkst., tuo tarpu kaime – 1 mln.55 tūkst. Eur, t. y. dvigubai mažiau nei mieste. Dar daugiau, kai kurie kaimo seniūnai atsisakė seniūnijoms skirtų Kelių priežiūros programos lėšų ir atidavė jas miesto gatvėms asfaltuoti. Todėl nenuostabu, kad kai kurie kaimo seniūnai atstovauja ne seniūnijos bendruomenių interesams, o centrinės valdžios. Ne tik ūkinėje veikloje, bet ir politinėje.
[quote author=“V. Muntianas“]Nors valdančiųjų programoje buvo numatyta asfaltuotais keliais sujungti visas perspektyvias rajono gyvenvietes su Kėdainiais, šis uždavinys, kaip ir daugelis kitų, taip ir liko neįgyvendintas.[/quote]
Kėdainių miesto darnaus judrumo programoje pabrėžiama, kad pėstieji ar važiuojantys dviračiais Kėdainiuose sudaro po 10 procentų nuo visų miesto gyventojų. Tik jeigu pėstiesiems skiriamas dėmesys ir lėšos, tai judėjimas dviračiais susijęs su didelėm problemom, nes per šią kadenciją dviračių takų nepadaugėjo. Tuo tarpu prieš kelias kadencijas buvo inicijuotas Kėdainių, Kauno ir Panevėžio rajonų savivaldybių projektas, kurį įgyvendinus rajonai būtų sujungti dviračių takais pagal Nevėžio upę, būtų įrengtos prieplaukos prie lankytinų objektų: Česlovo Milošo kultūros centro, Kalnaberžės, Sirutiškio, Apytalaukio dvarų, Kėdainių miesto senamiesčio. Tokio projekto įgyvendinimas prisidėtų prie darnaus judumo programos įgyvendinimo, paskatintų dviračių ir vandens turizmą.
Apskritai, kalbant apie tęstinumą, iš praeitose kadencijose paruoštų projektų įgyvendinti, ir tai neefektyviai, permokant du, tris kartus, tik Didžiosios Rinkos aikštės, buvusios „Saulutės“ rekonstrukcijos ir Žydų gatvės kapitalinio remonto projektai. Tuo tarpu Kėdainių kultūros centro rekonstrukcijos, Šviesiosios gimnazijos priestato statybos, daugiabučių namų kvartalų kompleksinės renovacijos projektai taip ir liko nepajudinti, nors jiems įgyvendinti buvo sudarytos visiškai realios galimybės. Netgi gavus valstybės lėšas nebuvo užbaigta Kėdainių stadiono rekonstrukcija. O Kėdainių miestas liko vienintelis rajono centras Lietuvoje, kuriame nerenovuotas Kultūros centras.
