Kėdainių savivaldos ypatumai (III)
Įvyko paskutinis 2018 metais Kėdainių rajono savivaldybes tarybos posėdis. Kaip ir kituose šios kadencijos Tarybos posėdžiuose, svarstant sprendimų projektus daugiau dėmesio buvo skiriama formalumams, nei projektų turiniui.
Posėdžiui pirmininkaujantis meras griežtai kontroliavo, kad Tarybos nariai neužduotų daugiau nei du klausimus dėl posėdyje svarstomo sprendimo projekto ir matyt įsivaizdavo, kad čia pagrindinė pirmininkaujančiojo funkcija. Bet vis vien pavyko šį bei tą nuveikti.
Visų pirma valdantieji turėjo pataisyti Etikos komisijos nuostatus, kurie prieštaravo Tarybos reglamentui. Patvirtinti Etikos komisijos pirmininko pavaduotoją Tarybos posėdyje, o ne komisijoje, kaip tai buvo padaryta anksčiau.
Manau, kad valdantieji to nebūtų darę, bet merui Sauliui Grinkevičiui, tiek „opozicinės“ Darbo partijos lyderiui Juozui Gaidamavičiui labai norisi oponuojančius Tarybos narius svarstyti Etikos komisijoje, o nepataisius nuostatų visos jų pastangos nueitų veltui, nes pati komisija iki šiol buvo neteisėta, kadangi jos nuostatai prieštaravo Tarybos reglamentui.
Kitas klausimas, dėl kurio buvo fiksuotas Vietos savivaldos įstatymo pažeidimas, tai kelio į Vincgalio kaimą kapitalinis remontas. Du mėnesius meras „aiškinosi“ dėl galimų pažeidimų finansuojant šį objektą. Posėdžio metu buvo oficialiai konstatuota, kad jokių pažeidimų nenustatyta. Ir tai, kad savivaldybės administracijos direktorius O. Kačiulis šių metų spalio 8 d. pasirašė rangos sutartį Nr. VP-765, kurioje Vincgalio kelio kapitaliniam remontui skirta 131 tūkst. Eur, t. y. net 41 tūkst. eurų daugiau nei buvo numatyta Tarybos rugsėjo 28 d. sprendime Nr. SP-174, mero supratimu joks pažeidimas.
Nors Vietos savivaldos įstatymo 16 str. numato, kad viešųjų finansų paskirstymas yra išimtinė Tarybos kompetencija. Todėl dėl šio pažeidimo esame priversti kreiptis į LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybės komitetą, kuris parlamentinės kontrolės būdu įvertins savivaldybės valdančiųjų veiksmus.
Vienas iš pagrindinių praėjusio posėdžio klausimų „Dėl Kėdainių rajono strateginio plėtros plano iki 2020 metų įgyvendinimo stebėsenos 2015–2017 m. ataskaitos tvirtinimo“. Kadangi šiai ataskaitai buvo pritarta praktiškai vienbalsiai, tai ja galima visiškai pasiremti analizuojant šios kadencijos valdančiųjų veiklą per pirmuosius trejus 2015–2017 metus.
Pažymėtina, kad minimas plėtros planas patvirtintas dar 2012 metais ir stebėsenos ataskaitos daromas kas treji metai, todėl galima lyginti pirmuosius plėtros plano įgyvendinimo trejus metus su dabartine trejų metų ataskaita. Remiantis patvirtinta ataskaita plėtros planui įgyvendinti iki 2020 metų iš viso numatyta investuoti 245,4 mln. Eur, iš jų 23,6 mln. Eur Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšos, 54,1 mln. Eur – valstybės biudžeto lėšos, 135,9 mln. Eur – Europos Sąjungos fondų lėšos, 31,8 mln. Eur – privačios lėšos. Plėtros plane numatytoms priemonėms vykdyti 2015–2017 m. investuota 27,6 mln. Eur (2012–2014 m. laikotarpiu – 49,1 mln. Eur) beveik perpus mažiau, nei per praeitos kadencijos trejus metus.
Labiausiai šokiruoja tai, kad per ataskaitinį laikotarpį iš Europos Sąjungos fondų plėtros plane numatytų 45,3 mln. Eur investuota tik 5,2 mln. Eur (11 proc.), t.y. devynis kartus mažiau, nei numatyta plėtros plane. O privačių lėšų investuota 1,2 mln. Eur vietoje planuotų 10,6 mln. Eur.
Tai akivaizdžiai rodo valdančiųjų gebėjimų stoką tinkamai organizuoti investicinį procesą, jau nekalbant apie investicijų racionalumą, tikslingumą bei efektyvumą. Čia vertėtų prisiminti „Saulutės“ rekonstrukciją, kurios kvadratinis metras mokesčių mokėtojams kainavo tris kartus daugiau.
