Penki Virgio patarimai ateinantiems metams
- Išjunkite televizorių.
Ar kada nors susimąstėte apie tai, kodėl jauni protai taip greitai įninka į kompiuterinius žaidimus? Taip yra todėl, kad žaidime įveikus kokią nors užduotį, nugalėjus priešą ar perėjus į aukštesnį lygį, jų smegenys sukuria iliuziją, kad jie nuveikė kažką labai svarbaus ir prasmingo. Būtent dėl to paliegę blyškiaveidžiai vaikinukai, kuriems, rodos, reikia įtempti visas valios pastangas, kad nepamirštų kvėpuoti ir vaikščiot, taip dažnai nuo kompiuterinių žaidimų būna priklausomi: virtualioje erdvėje jie gali pasijusti pasaulių valdovais ir tuo būdu kompensuoja savo trūkumus bei kompleksus realiame gyvenime.
[quote author=“Virgis V. Kuprys“]Labai panašiai yra ir su televizija: ji jūsų protui perša mintį, kad viskas, kas rodoma, yra baisiai svarbu ir reikšminga, tačiau realiame gyvenime visa tai, ką jūs matote, devyniasdešimčia procentų neturi absoliučiai jokios įtakos jūsų gerovei.[/quote]
Labai panašiai yra ir su televizija: ji jūsų protui perša mintį, kad viskas, kas rodoma, yra baisiai svarbu ir reikšminga, tačiau realiame gyvenime visa tai, ką jūs matote, devyniasdešimčia procentų neturi absoliučiai jokios įtakos jūsų gerovei. Ar jūsų gyvenimą kaip nors paveikė tas atlikėjas, kuris prieš trejus metus laimėjo Euroviziją? Ar jūs prisimenat tą vargšą senuką, kurio namas kažkur Šiaulių rajone prieš penkmetį sudegė? Ar jums pridėjo bent kiek laimės tas faktas, kad Bunkė išsiskyrė, o Katažyna pagimdė vaiką?
Greičiausiai visa šita informacija jūsų kasdienybėje nereiškia nieko – ji tik sukuria iliuziją, kad jūs esate viso to pasaulio dalis. Bet juk nesate: Katažyna nepadeda jums skusti bulvių, o Semiras iš serialo „Kobra 11“ greičiausiai negaudo blogiukų Kėdainių gatvėse. Todėl realiai prie televizoriaus jūs tik švaistote savo laiką, kurį galėtumėte išnaudoti naujiems dalykams išmokti ar papildomiems pinigams uždirbti. Juk neveltui yra sakoma, kad Lamborghini nereklamuoja savo automobilių per televiziją ne dėl to, kad negalėtų sau šito leisti, o dėl to, kad žmonės, kurie gali sau leisti „Lamborghini“, tiesiog nesėdinėja prie televizoriaus. Pamąstykite apie tai.
- Nusivalykite batus.
Pats sau esu įsikalęs, kad niekas kitas taip negadina vaizdo, kaip purvini batai. Dažnai renginiuose sutinku išsipusčiusių ir net pasikvėpinusių vyriokų, kurie leidžia sau prie viso to apsiauti nudrengtais ir šimtą metų muilo su šepetėliu nemačiusiais sportbačiais. Ir dovanokit, bet tada jau vien tik tuos sportbačius aš ir matysiu, net jeigu jūs ir peteliškę būsit pasirišę ar prabangų „Gucci“ diržą į kelnes įsivėrę.
[quote author=“Virgis V. Kuprys“]Dauguma žmonių Lietuvoje gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir „juodai dienai“ neturi atsidėję absoliučiai nieko. Pagrindinis jų pasiteisinimas – esą jie uždirba per mažai, kad galėtų kažką sutaupyti. Ir tai yra visiška nesąmonė.[/quote]
Galbūt kitiems akis bado visai kiti dalykai: vieni negali žiūrėti į nelygintas kelnes, kitiems šiurpą kelia riebaluoti plaukai, o tretiems baisiausias dalykas yra purvinos panagės. Bet kad ir kas tai bebūtų, turbūt visi sutiksite: niekas nemėgsta netvarkingų žmonių. Ir net jeigu jūs bandote įtikint save, kad jums nesvarbi kitų nuomonė, giliai širdyje puikiai žinote: jūs jaudinatės dėl to, kaip atrodot.
Todėl pasistenkite apsižiūrėti ir apsirengti tvarkingai. Ne dėl kitų, o dėl savęs: kad jaustumėtės labiau užtikrinti, labiau pasitikėtumėte savimi ir kad nereiktų sau sukti galvos dėl niekų.
- Pradėkite taupyti „juodai dienai“.
Dauguma žmonių Lietuvoje gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo ir „juodai dienai“ neturi atsidėję absoliučiai nieko. Pagrindinis jų pasiteisinimas – esą jie uždirba per mažai, kad galėtų kažką sutaupyti. Ir tai yra visiška nesąmonė.
Pasakysiu jums labai paprastai: atsidėti dešimt procentų nuo trijų šimtų yra kur kas lengviau, nei kad nuo trijų tūkstančių. Sakau tai, nes žinau. Jums tik atrodo, kad jei uždirbtumėt daugiau, tai visos jūsų bėdos išsispręstų: realybėje viskas yra ne taip, nes kuo jūs daugiau uždirbate, tuo ir jūsų poreikiai yra didesni.
[quote author=“Virgis V. Kuprys“]Suprantu, kad visų tų dalykų jums norisi ir kad be jų jūs negalit gyventi, bet patikėkit manim: jie yra nieko verti lyginant su ta dvasios ramybe, kurią jums suteiks bent truputis pinigų „juodai dienai“.[/quote]
Bėda yra ne tame, kiek jūs uždirbate, o tame, kam jūs tuos pinigus išleidžiate. Jeigu kurį laiką fiksuotumėt visas (ypač smulkias!) savo išlaidas, esu tikras, jog atrastumėt, ko galite atsisakyti. Porą mėnesių tikrai galite pagyventi be kavos iš degalinės, porą kartų tikrai galite nenueiti į koncertą ar filmą ir tikrai šį sezoną dar galite nepirkti naujos rankinės, jeigu jūsų spintoje jų mėtosi dešimt. Suprantu, kad visų tų dalykų jums norisi ir kad be jų jūs negalit gyventi, bet patikėkit manim: jie yra nieko verti lyginant su ta dvasios ramybe, kurią jums suteiks bent truputis pinigų „juodai dienai“.
Todėl vos gavę atlyginimą dešimt procentų atsidėkite ir pamirškite apie tuos pinigus – stenkitės pragyventi iš to, kas liko. Pamatysite: kai jums subyrės mašina, ar kai kaimynai iš viršaus užlies jūsų butą ir reikės perdažyt sienas, ar, neduokdie, jei neteksite darbo, jūs būsite laimingi, kad tą „juodos dienos“ fondą turite.
- Gerkite daugiau vandens.
Mano buvusi žmona nuolat mane auklėdavo, kad gerčiau daugiau vandens, ir gąsdindavo dehidratacija bei panašiais baisiai skambančiais žodžiais. Man pačiam visada atrodė, kad visai pakankamai aš to vandens geriu, ir kad įrodyčiau tai, ėmiau į kalendorių žymėtis kiekvieną išgertą stiklinę.
Po poros savaičių peržiūrėjęs statistiką sužinojau tris dalykus: pirma, kad vandens aš išgeriu tikrai per mažai. Antra, kad žmona išgeria jo dar mažiau. Ir trečia – kad kai vandens pradėjau gerti po du litrus per dieną, mano bendra savijauta pastebimai pagerėjo.
[quote author=“Virgis V. Kuprys“]Jums tereikia tik trijų savaičių valios pastangų, kad visa tai virstų įpročiais, ir toliau jau viskas eisis autopilotu.[/quote]
Iš viso to pasidariau išvadą, kad nebūtinai viskas yra taip, kaip mums atrodo ir kad paprasti, elementarūs dalykai gali turėti didžiulę reikšmę mūsų gyvenimui, ar šiuo atveju – savijautai. Gerti pakankamai vandens, visada (taip, net ir savaitgaliais!) keltis tuo pačiu metu, truputėlį pasimankštinti (net jei tai būtų tik paprasčiausia mankšta) ir valgyti šiek tiek daugiau vaisių bei daržovių yra tos smulkmenėlės, kurios gali paversti jus supersajanais. Ir aš net neabejoju, kad jūs tai žinote, bet vis tiek to nedarote! Pasiryžkite tam naujais metais, nenumokit ranka: jums tereikia tik trijų savaičių valios pastangų, kad visa tai virstų įpročiais, ir toliau jau viskas eisis autopilotu. Ir patikėkit manim, metų gale jūs būsit nustebinti rezultatų ir daug labiau savimi patenkinti.
- Atsikratykite viso šlamšto.
Pamėginkite prisiminti, kada paskutinį kartą naudojote tą sulčiaspaudę, kuri jau penkti metai renka dulkes ant spintelės jūsų virtuvėj. Kiek jūsų spintoje yra drabužių, kurių jūs niekada nebenešiosite, nes paprasčiausiai nebeįtelpate arba nežinote, kaip pašalinti kokią įsisenėjusią dėmę?
O kiek turite virtuvėje senų rakandų, kurie yra aplūžę ir nebelabai tinkami naudoti, bet kurių vis nesiryžtate pakeisti naujais? Arba, pavyzdžiui, kaip dažnai apsiaunate batus, kurie jums trina ir spaudžia, bet kuriuos gaila išmesti, nes juk už juos pinigai sumokėti?
Nebauskite savęs šitaip smarkiai: tai, kad nešiojate per aukštus batelius, jūsų pinigų jums nesugrąžins. Išmeskite juos, ar atiduokite labdarai. Parduokite daiktus, kurių nenaudojate, ir už juos gautus pinigus verčiau pasidėkite į „juodos dienos“ fondą. Atsikratykite visų jums nemielų ir nereikalingų daiktų, nes jūs puikiai patys suprantate, kad visko turit per daug.
Aš didžiąją dalį savo gyvenimo kaupiau knygas – dabar jų turiu tiek, kad nebeturiu jų kur dėti. Jų pilna mano bute, abiejose studijose, tėvų namuose, pas buvusią žmoną ir netgi darbe, ir man trijų gyvenimų neužtektų jas visas perskaityt. Jos yra tiktai rūpestis ir dulkės, kuriomis kas dieną kvėpuoju, bet daugiau iš jų jokios naudos, nes jų paprasčiausiai per daug.
O kai daiktų yra per daug, jie nebeteikia laimės – jie slegia ir varžo. Todėl pagaliau suimkite save į rankas ir atsikratykite visko, kas jums kelia blogas emocijas. Knygų, kurių neskaitysite, rūbų, kurių nenešiosite, kompaktinių diskų, kuriems klausyti net neturit grotuvo, ir draugų feisbuke, kurių „postai“ jus erzina ir su kuriais realiame gyvenime jūs net nebendrautumėt, nes jie jums net nepatinka.
Nes kam jums visa tai? Mylėkite tuos, kuriuos mylit, nekęskite tų, kurių nekenčiat, ir nekvaršinkite sau galvos dėl tų, kuriems esate abejingi. Ir būkite laimingesni ateinančiais metais!
