Nors svajonės neišpildė, bet gaminimui „NE“ nepasakė

Vaikystėje Elvyra ČINIKIENĖ turėjo svajonę. Mergaitė visada troško dirbti kulinarijos ar konditerijos srityje, tačiau gyvenimas susiklostė kiek kitaip ir Elvyra, pasekusi mamos pavyzdžiu, tapo siuvėja. Kulinarinius gabumus moteris išreikšdavo tik savo namų virtuvėje, ir tuo nesiskundžia: „Smagu, kai galiu naminiu, gardžiu ir sočiu maistu palepinti sau artimus žmones“. Laikui bėgant išbandžiusi ne vieną torto, pyrago, sausainių ar kitokių patiekalų receptus, moteris džiaugiasi sukaupusi tikrai nemažą patirtį, kurią su malonumu perduotų savo dukrai ar krikšto dukrai: „Gaila, kad pastarosios su virtuve taip ir nesusidraugauja“, – apgailestauja Elvyra.

Svajonė neišsipildė

Savo pagrindinės ir didžiausios svajonės neišpildžiusiai Elvyrai maisto gaminimas bei įvairiausių gardžių kepinių ruošimas vis tik neliko nuošalyje.

„Aš nuo pat vaikystės svajojau dirbti kulinarijos ar konditerijos srityje, bet gyvenimas susiklostė kitaip. Galimybių neturėjau, nes buvau našlaitė. Pamotė, kuri mane augino, norėjo, kad aš, kaip ir mano tikroji mama, būčiau siuvėja. Na, o aš tuo metu nelabai to norėjau. Be abejo, siuvimas labai pravertė: išmokau pasisiūti ne tik rūbus, bet ir patalynės užvalkalus, siūdavau viską, ko tik man tais laikais reikėjo.

[quote author=“E. Činikienė“]Ir dukrai, ir krikšto dukrai vis kartoju: „Mokykitės, nenoriu numirti ir visko nusinešti su savimi. O čia toks dalykas, kurio tikrai niekas aplink, o galbūt ir visame rajone nežino“.[/quote]

Labai gerai pamenu, kai su visai mažute dukrele gulėjau ligoninėje. Turėjau penkiasdešimt metrų lininės drobelės, iš kurios ir siuvau. Neslėpsiu, tai buvo gana prasminga veikla, kuri ilgainiui man pradėjo patikti. Tačiau, kad ir kaip susiklostė gyvenimas, maisto gaminimas niekur nedingo. Kaip ir bet kuri kita šeimininkė, pirmiausia pradėjau nuo savęs. Gaminau tai, ką jau buvau išmokusi. Vėliau laikui bėgant gaudavau daug patarimų iš kitų šeimininkių. Apsilankiusi pas jas dažnai paragaudavau naujovių, savo virtuvėje dar nebandytų patiekalų. Be jokios abejonės, knietėdavo sužinoti, kaip vienokį ar kitokį patiekalą pasigaminti.

Na, ir prasidėdavo… Semtis patirties, naujų idėjų visada buvo be galo malonu, įdomu. Buvo laikas, kai net užsakymus ruošdavau. Ir iki šiol turėdama progą niekada nevengiu pasisukioti virtuvėje“, – apie iki šiol neblėstančią aistrą maisto gaminimui pasakoja Elvyra.

Nori dalintis patirtimi

Elvyros virtuvėje – dažniausiai tradicinis, kiekvienam lietuviui kuo puikiausiai žinomas ir bene kiekvienam priimtinas maistas. Kaip patikino šeimininkė, jos namų virtuvėje tik pačios rankomis ruošti valgiai, moteris niekada neperka gatavo maisto. Iš dėdienės, kuri pasak Elvyros, buvo labai gera kepėja, ir kitų šeimininkių patirties pasisėmusi pašnekovė nenori sukauptų žinių nusinešti su savimi.

„Visada dėdienės klausdavau patarimų. Pati daug metų dirbau apylinkėje, dabar vadinamoje savivaldybėje, tai tekdavo keliauti per kaimus, kur dažnai šeimininkėlės mane pavaišindavo, o paragavusi, visada klausdavau kaip kas padaryta, o jos neslėpdamos viską pasakydavo.

Taip pat daug patarimų gaudavau ir iš vienos močiutės. Ji kilusi iš Bublių. Senoviškų sausainių receptą, kuriuo vadovaudamasi jau daugelį metų juos kepu, gavau būtent iš jos:

1 kiaušiniui reikia 1 šaukto cukraus, 4 šaukštų kiaulių taukų, 1 kupino šaukšto grietinės ir būtinai reikia įdėti „potušo“, jeigu girdėjote apie tokį, nes šiais laikais tokį dalyką retai kas naudoja. Juo tik viena moteris Kėdainių centrinėje turguje prekiauja. Vietoj „potušo“ dabar šeimininkės vartoja kepimo miltelius, bet aš jų nenaudoju, man nepatinka jų kvapas, o ir tešla tampa geltona. Dažniausiai sausainius kepu iš kokių 6–7 kiaušinių.

[quote author=“E. Činikienė“]Rytais mūsų virtuvėje maloniai gardų kvapą skleidžia košės.[/quote]

Ir dukrai, ir krikšto dukrai vis kartoju: „Mokykitės, nenoriu numirti ir visko nusinešti su savimi. O čia toks dalykas, kurio tikrai niekas aplink, o galbūt ir visame rajone nežino“. Na, bet mokytis neskuba, kažin ko laukia“, – su šypsena veide apie senus iš kitų šeimininkių perimtus receptus pasakoja Elvyra.

Virtuvėje – dažniausiai vištiena

Su laiku Elvyra atsisakė kiaulienos. Dabar pagrindinė mėsa, kurią ji su vyru vartoja – paukštiena.

„Kiaulienos su vyru jau nebevalgome. Dažniausiai renkamės vištieną. Vištieną verdu, troškinu: labai mėgstame vištienos plovą. Jam paruošti visada nusiperku kumpelių, išimu kauliukus, mėsytę supjaustau nedideliais gabaliukais, įdedu svogūniuko ir patroškinu.

Tuo tarpu kepto maisto vengiame. Keptą vištieną ruošiu tik tada, kai laukiu svečių. Tada ir sparniukus kepu, ir šlauneles. Išeina tikrai labai skaniai, bet tai jau ne mūsų su vyrų skrandukams. Draugės atvažiuodamos visada prašo: „Tik tu jau neruošk“. O aš joms atsakau: „Tik truputį“. Bet visada išeina lietuviškai „truputį“, nes stalas visada būna pilnas įvairiausio maisto. Na, tokia aš jau esu, mėgstu pavaišinti savo svečius, nieko niekada nepagailiu.

[quote author=“E. Činikienė“]Smagu, kai galiu naminiu, gardžiu ir sočiu maistu palepinti sau artimus žmones.[/quote]

Taip pat ne kartą bandžiau virti šiupinį: į puodą įpilu vandens, supilu stiklinę plautų ryžių, įdedu faršo. Prieš dėdama faršą jį su pipiriukais ir druskyte pakepinu keptuvėje. Dar pridedu skardinę konservuotų pupelių bei skardinę savo sultyse išsimarinavusių pomidorų. Rytais mūsų virtuvėje maloniai gardų kvapą skleidžia košės. Prieš jas virdama visada kruopščiai išplaunu kruopas. Kadangi su vyru jau esame nebejauni, todėl tenka prisižiūrėti ir bet ko į burną nedėti. Tačiau neslėpsiu, mėgstame pasilepinti ir gardėsiais: įprastais arba želė tortais. Taip pat valgome įvairias daržoves, mišraines“, – apie mėgstamą maistą šneka Elvyra.

Mėgiamiausiais torto, įdarytų slyvų bei ypatingos mišrainės su graikiniais riešutais receptais Elvyra Činikienė dalijasi ir su Jumis, mieli skaitytojai. Išbandykite!

Firminis tortas

Jums reikės: biskvito (4 blynų), 1 l saldžios grietinėlės (35 proc.), 2 stiklinių cukraus, 500 g maskarponės sūrio, 4 citrinų, 6 pakelių žėlė (pašnekovė renkasi trijų spalvų: raudonos, žalios, geltonos, želė).

Gaminimas: biskvitą Elvyra išsikepa iš 6 kiaušinių, 2 stiklinių miltų ir 2 stiklinių cukraus. Pasiruoškite torto kremą: grietinėlę plakite su cukrumi, iki kol ji sutirštės. Tada supilkite maskarponės sūrį, įtarkuokite šiek tiek citrinos žievelės ir išspaustas citrinų sultis bei viską gerai išmaišykite trintuvu.

Pasiruoškite želė: atskirus želė skonius užpilkite į atskirus indelius. 0,5 l vandens pilkite ant dviejų pakelių želės. Želė atvėsinkite. Supjaustykite gabalėliais.

Torto surinkimas: ant biskvito dėkite maždaug ¼ supjaustytos žėlė. Ant viršaus tepkite pasiruošto kremo. Tada dėkite biskvitą ir vėl viską kartokite, iki kol sutepsite visą tortą. Pašnekovė tikina, kad torto sluoksnius galima pagardinti razinomis, bananais, spanguolėmis ar kitokiais pagardais. Gaminant šį tortą Elvyrai visada lieka grietinėlės kremo ir želė. Iš to ji padaro dar vieną gardėsį: sudėliokite į atskirą indą želė, šiek tiek pamėtykite grietinėlės kremo, ir ant visko užpilkite ištirpintą citrininio skonio želė, kad viskas susijungtų. Tai labai gaivus užkandis mėgstantiems saldėsius karštomis vasaros dienomis. Skanaus!

Mišrainė su porais ir graikiniais riešutais

Jums reikės: 240 g sūrio („Svalia“ arba „Tilsit“), 750 g majonezo (Kėdainių „Be konservantų“), 1 nedidelio poro, 7–8 kiaušinių, 400 g graikinių riešutų.

Gaminimas: sūrį sutarkuokite, porą susmulkinkite, kiaušinius sutrinkite arba smulkiai supjaustykite. Dalį graikinių riešutų susmulkinkite, dalį palikite nesmulkintų (jais puošite mišrainę). Mišrainę sluoksniuokite į permatomą indą (kuo daugiau sluoksnių, tuo vaizdas būna įspūdingesnis): dėkite sluoksnį kiaušinio, pabarstykite poro, smulkintų graikinių riešutų, ant viršaus sūrio. Viską aptepkite majonezu. Jo nepagailėkite, reikia, kad sluoksniai persigertų. Ir taip sluoksniuokite toliau, kol sudėsite visus ingredientus. Ant viršaus užtepkite sluoksnį majonezo ir gražiai išdėliokite graikinius riešutus, galite papuošti dailiai išpjaustytu poro lapeliu. Pašnekovė rekomenduoja, kad mišrainę geriausia palaikyti per naktį, kad visi sluoksniai kaip reikiant persigertų. Skanaus!

Įdarytos slyvos

Jums reikės: slyvų, kelių skiltelių česnako, poros šaukštų majonezo „Hellmann‘s“, gabalėlio fermentinio sūrio.

Gaminimas: slyvas nuplaukite ir nusausinkite. Sūrį sutarkuokite, sumaišykite su majonezu bei išspaustu ar smulkiai pjaustytu česnaku. Išvalytas slyvas įdarykite pasigamintu mišiniu: galima tai daryti konditeriniu šaukštu, jei jo neturite, slyvas prikimškite tiesiog šaukšteliu. Skanaus!