Jūs turite vyrus, kurių nusipelnėte

Po mano rašinėlio apie buitinę psichologiją gavau žinutę nuo ištikimos savo skaitytojos. Kitame straipsnyje, rašo ji, galėtum pagvildenti santykių krizes. Ir būtinai dar įterpk praktinių patarimų.

Aš, aišku, jaučiuosi pamalonintas tokio dėmesio ir pasitikėjimo, bet dovanokit. Kaip gi galėčiau patarinėti jums santykių klausimais, kai pats esu išsituokęs? Prastas ekspertas būčiau.

Bet kita vertus, mes galime padiskutuoti apie pasirinkimus. Nes juk nuo jų viskas prasideda – nuo pasirinkimų. Nuo gyvenimo būdo pasirinkimo, nuo gyvenimo partnerio, sutuoktinio pasirinkimo ir t.t. O čia jau galioja tam tikri dėsniai, tam tikros universalios tiesos apie kurias galiu tarti žodį ir aš.

Tik bijau, kad jums tas mano žodis nelabai patiks. Nes štai ką noriu jums pasakyti: jūs turite vyrus tokius, kokių pačios esate vertos. Iškart labai atsiprašau, kad tai sakau, bet juk jūs ir nesitikite, kad rašysiu tik tai, ką jūs norite girdėti, tiesa? Nes kam tada rašyti.

Kol dar su šakėm ir deglais nesibūriuojate po mano langais, išsiaiškinkime du dalykus.

Ar jūs įsivaizduojate vyrą, kuris būtų išvaizdus, gerų manierų, labai pasiturintis ir t.t., ir kuris sau į žmonas rinktųsi neišvaizdžią, neišprususią mergelę purvinom panagėm? Jeigu toks scenarijus jums atrodo normalus ir gyvojoje gamtoje netgi sutinkamas, tai jūs dar per daug tikite pasakomis. Būtent dėl to Pelenė yra archetipinis personažas: daugelis moterų giliai viduje tapatinasi su Pelene – jaučiasi likimo šiek tiek nuskriaustos, aplinkybių įkalintos, bet neabejotinai vertos šiek tiek daugiau. Tokios moterys rymo prie savo langelių godas gododamos ir laukia to išsvajotojo princo, kuris neva ištrauksiąs jas iš šito vargelio ir paversiąs princesėmis.

Bet taip būna tik pasakose ir svajonėse. Kodėl? Todėl, kad niekada nebūna atvirkščiai – Princas niekada nesvajoja apie Pelenę. Princas žmoną sau renkasi iš to paties socialinio sluoksnio, o ne jodinėja po apylinkes savo baltu žirgu ir negalvoja – va, užmatysiu gal kokią nesipraususią, besikeikiančią ir „siemkas“ gliaudančią prasčiokę, ir paimsiu sau į žmonas.

Lygiai taip pat elgiasi ir moterys: juk elegantiška, išsilavinusi aukštuomenės dama niekada nesirinks sau į vyrus kaimo stačioko nuo gėrimo išpurtusia nosimi.

Dažniausiai sau vyro ar žmonos ieškome savo aplinkoje, t.y. tame pačiame socialiniame sluoksnyje.  

[quote author=“Virgis V. Kuprys“]Gautume tokią logišką išvadą: jeigu manai, kad esi kažkuo geresnis už vidutinį statistinį žmogų, tai tu esi… vidutinis statistinis žmogus! Ta prasme – tavo manymas, kad nepriklausai masėms, tik įrodo, kad tu joms priklausai![/quote]

Dabar antras dalykas, kurį turime išsiaiškinti. Mes visi apie save galvojame šiek tiek geriau, nei yra iš tikrųjų. Čia ne aš taip sugalvojau, čia statistika: beveik 95 procentai visos žmonijos galvoja, kad jie yra kažkuo pranašesni, gabesni, protingesni už visus likusius, kitaip tariant – už masę. Šitas faktas tai mane ypač pralinksmina. Kokia ironija, įsivaizduojat? Dauguma žmonių galvoja, kad jie yra aukštesnio lygio už daugumą ir savęs jai nepriskiria…

O dabar jeigu pamėgintume šitą faktą pakreipti kiek kitu kampu, ką gautume? Gautume tokią logišką išvadą: jeigu manai, kad esi kažkuo geresnis už vidutinį statistinį žmogų, tai tu esi… vidutinis statistinis žmogus! Ta prasme – tavo manymas, kad nepriklausai masėms, tik įrodo, kad tu joms priklausai!

Gerai, o dabar pabandykime visus šituos teorinius išvedžiojimus sujungti į vientisą grandinę ir pritempti prie mūsų temos. Ką turime? Turbūt kažką tokio: jūsų vyras greičiausiai yra tokio pat lygio (iš to paties socialinio sluoksnio), kaip ir jūs. Ir jeigu jums atrodo, kad jis jums per prastas, tai greičiausiai ne dėl to, kad taip iš tikrųjų ir yra, o dėl to, kad čia jūs tiesiog per gerai apie save galvojate.

Aš dar kartą labai atsiprašau, kad turiu jums tai sakyti. Nenoriu nieko įžeisti, tik analizuoju ir jungiu faktus. Ir, vis dar bijodamas linčo teismo už tokias šventvagiškas įžvalgas, skubu jums parodyti, kaip visa tai veikia praktikoje.

Imkime, pavyzdžiui, vyro manieras. Kiekviena moteris nori (ir reikalauja), kad vyras būtų gerai išauklėtas, gerų manierų. O juk visi žinome, kad gerai išauklėtas vyras moterį visada praleidžia pirma savęs. Juk taip?

Bet kad… Ne, žinokit. Ne visai taip. Jeigu jūs lipate laiptais į viršų, tai pirmas turi lipti vyras. Arba: kai vyras jums atidaro duris, o už jų – tamsi ir jums nepažįstama patalpa, tai pirmiausiai turėtų įeiti vyras ir uždegti jums šviesą.

Čia tik etiketo niuansai, žinoma, bet ar jūs suprantate, kad jeigu šito nežinote, tai net ir tikras anglų džentelmenas jums pasirodytų kaip neišauklėtas kaimo stuobrys? O galime ir dar giliau pasiknisti: jeigu, pavyzdžiui, džentelmenas jums atidaro duris, ir jūs įeinate į patalpą, bet čia pat už slenksčio sustojate besidairydama ir neapsispręsdama, kur čia eiti toliau, tai čia jau jūs pademonstruojate tokį netaktą, kad gerai išauklėtas vyras ims raudonuoti už jus. O dar geriau – sustojusios tarpdury išsitraukite telefoną ir įnirtingai pulkite jame naršyti. Visi, stovintys prie įėjimo už jūsų susidariusiame kamštyje būtinai jums už tai padėkos.   

Vėlgi – tai tik niuansai, bet: ar reikalaudamos iš vyrų „gerų manierų“ ir „gražaus elgesio“ esate visiškai tikros, kad pačios tas manieras išmanote?..  

Štai apie ką aš ir kalbu. Moteris gali reikalauti iš savo vyro atsakingumo, bet visiškai ignoruoti tą faktą, kad pati visada visur vėluoja ir nesilaiko susitarimų. Moteris gali reikalauti iš vyro ryžtingumo, bet pati kas rytą dejuoti, kad neturi ką apsirengti ir nežino, ko nori valgyti. Gali reikalauti, kad vyras mažiau dėmesio skirtų darbui, o daugiau – jai, šeimai ir jų bendram poilsiui bei pramogoms, bet tuo pačiu jį koneveikti, kad per mažai uždirba ir yra tinginys.

[quote author=“Virgis V. Kuprys“]Jūs turite tokius vyrus, kokių nusipelnėte ir kokių esate vertos. Mylėkite juos, arba pačios stenkitės būti geresnės. Tik nereikalaukite, kad vyrai būtų tobuli. Nes kai jie bus tokio tobulumo, kokio jūs norite, tai jiems gali kilti klausimas, ar jūs esate pakankamai tobulos jiems.[/quote]

Kitaip tariant, moteris visada žino, koks turi būti „tikras vyras“, o tai, kad ji yra moteris, tai čia jau savaime yra vertybė. Su tokiais pavyzdžiais galime kastis labai toli ir giliai, kol prisikasime iki vaizdelio, kai iš po vakarykščio visa dar girta ir iš lovos dar negalinti pasikelti moteris priekaištauja savo vyrui, kad šis prie jų vaiko ištarė žodį „rūkyti“. Esu tokį vaizdą matęs gyvai, ir patikėkit manim – tai nutiko ne kažkokioj asocialioj šeimoj, kaip kad galėtumėt pagalvoti, o padoriuose, iš pažiūros netgi sakytume labai tvarkinguose, švariuose namuose, kur jums net į galvą nešautų kažkuriam iš sutuoktinių lipdyti etiketę „išgeriantis“. Ar matydami tokią sceną galėtumėte pasakyti, kad moteris šitoj situacijoj turėjo kažkokią moralinę teisę „auklėti“ savo vyrą?

Aš tai manau, kad turėjau apie tą įvykį pranešti atitinkamoms instancijoms. Bet va tai moterėlei, spėju, čia viskas buvo gerai. Jai tik su vyru gyvenime labai nenusisekė – tikras lepšis papuolė. Visai jos nevertas.  

Nesupraskite manęs neteisingai – aš nenoriu pasakyti, kad visos moterys yra tokios. Savo gyvenime esu matęs tikrų vargo moterėlių, kurių gyvenimo istorijos klausantis net man sutraukia kairį plautį. Ir pažįstu begales vyrų, kuriuos net vyrais pavadinti liežuvis nesiverčia. Bet pats principas, kurį noriu jums parodyti – kad mes iš savo gyvenimo partnerių dažnai reikalaujam daugiau, negu patys padarome. Ir tai galioja visiems – tiek vyrams, tiek moterims, aš net ir sau šitą taikau. Prieš reikalaudami tvarkos pasaulyje, pirmiausiai turėtume susitvarkyti savo kambarį; išsitraukime rąstą iš savo akies prieš ieškodami krislo savo artimo akyje – juk ar ne taip yra parašyta?

Tai štai jums ir raktas, štai jums atsakymas į visus klausimus ir panacėja: tobulinkite pirmiausiai save. Norite išvaizdaus, elegantiško vyro? Prisižiūrėkit į save, paisykit pirmiausia savo kūno formų ir sveikatos. Norite intelektualo ir inteligento? Skaitykite knygas užuot žiūrėjusios serialus apie Meksikos pelenes. Norite gerai besitvarkančio su pinigais? Tai susiskaičiuokite visas rankines, kurias turite, ir atsispirkite pagundai iškart po atlyginimo nusipirkti dar vieną, nes „labai graži ir su akcija, tai kaip čia nepirksi.“  

Esu tikras, kad vyras – jei tik jis yra tikras vyras – pamatęs tokius jūsų pokyčius ir pats pasitemps. O jei iš tiesų per nelaimę esate ištekėjusi už kažkokio atsilupėlio, tai ką gi: neabejokite, kad gyvenimas princą jums dar pametės. Gal net atves prie pat jūsų namų slenksčio. Jūs tik nustokite laikyti save princesėmis bei karalienėmis ir pagaliau iš tiesų jomis tapkite.

O kol sėdite prie savo žydrųjų ekranų kimšdamos saldainius su ledais, tai nesiskųskite, kad jūsiškis tik sėdi šalia jūsų ir geria alų. Ir nesiteisinkite, kad negalite jo palikti tik dėl to, kad vaikai, bendra buitis ir visa kita, nes visi tie pasiteisinimai tik rodo nepakankamą jūsų pasitikėjimą savimi. O jei jūs ne itin pasitikite savimi, tai mes vėl grįžtame prie to pačio: ar tikrai esate tokia gera, kaip apie save galvojate?..  

Todėl ir sakau: jūs turite tokius vyrus, kokių nusipelnėte ir kokių esate vertos. Mylėkite juos, arba pačios stenkitės būti geresnės. Tik nereikalaukite, kad vyrai būtų tobuli. Nes kai jie bus tokio tobulumo, kokio jūs norite, tai jiems gali kilti klausimas, ar jūs esate pakankamai tobulos jiems.

Tiesiog mylėkite. Ir nepamirškite gerti daugiau vandens – mažiausiai du litrus per dieną.