Stebuklai iš kaprizingosios karamelės
Namuose gaminti karameliniai saldainiai, nepatikėsite, tačiau kuo puikiausiai jaučiasi ne tik ant prekystalio per atlaidus, bet ir valgomos dovanos vaidmenyje. Netrukus tuo įsitikinsite ir jūs. Tad kviečiame pasigaminti rankų darbo karamelinius saldainius, kokius visi matėte mugėse, atlaidų metu ir, neabejotinai, ragavote.
Per 34 metus dar neišsisėmė
„Mano tėveliai kilę nuo Šiluvos krašto, o Šiluva visuomet garsėjo atlaidais, kuriuose galima įsigyti pačių skaniausių ir pačių gražiausių saldainių. Iki šiol puikiai atsimenu, kaip mama juos gamindavo, veždavosi į atlaidus ir liepdavo kartu važiuoti ir man. Žinote, tai būdavo pati didžiausia kančia – keltis ankstų sekmadienio rytą ir važiuoti prie bažnyčios“, – juokiasi vaikystę prisiminusi Diana ŽALDARIENĖ ir priduria, jog sulaukusi dvylikos pati pradėjo gaminti saldėsius ir su jais eksperimentuoti įmaišant spalvas.
„Mama pykdavo ir bardavosi dėl mano eksperimentų, nes tokių saldainių niekas nepirkdavo, – juokiasi. – Turėjo būti tik natūralios spalvos: balta arba ruda. Tačiau man buvo labai įdomu išbandyti ką nors naujo, o vėliau supratau, jog iš to galima ir užsidirbti. Mama taip pat labai džiaugėsi, kad guviai mokausi ir su didžiuliu atsidavimu bei meile gaminu tautinio paveldo turinčius tikrus lietuviškus saldainius. Taip pamažu pasinėriau į saldėsių gamybą ir jau 34-erius metus sėkmingai užsiimu šia veikla.“
Diana – savamokslė. Kaip pati teigia, daugelis, kurie jos nepažįsta, mano, kad jos saldainiai lenkiški, tik su lietuviškomis etiketėmis. „Tai visiškas mitas!“ – sako pašnekovė ir skuba pridurti, jog kurti saldainius yra vienas malonumas. Tuo patikėsite ir jūs, kai sužinosite, kokius stebuklus galima sukurti iš, kaip sako Diana, kaprizingosios karamelės.
Sustabarėjęs požiūris
D. Žaldarienė įsitikinusi, jog vis dar yra sustabarėjusi nuomonė, kad naminiai karameliniai saldainiai – tai eiliniai bažnytiniai saldėsiai iš cukraus, gliukozės ir kitų nuodų, kuriuos pagaminti yra vienas juokas.
„Taip mano tie, kurie niekada nėra matę, kaip septynių žingsnių – virimo, šaldymo, pilstymo, abra kadabra fokus marokus, formavimo, pakavimo ir ragavimo – dėka gimsta tikrų tikriausi stebuklai, – šypsosi Diana. – Tik tuomet, kai pamatysite saldainio gaminimo eigą, suprasite, jog tai sunkus, subtilus ir miklus rankų darbas, nes karamelė iš pradžių būna minkšta kaip plastelinas, o tada vienas du trys ir tampa kieta, o tada jau nieko nebepadarysi.“
Kitokia dovana
Pašnekovė įsitikinusi, jog saldainių gaminimas yra kūryba, kuriai reikia fantazijos. O pasitelkus fantaziją paprastas karamelinis saldainis gali tapti puikia dovana mamai, mylimajam ar draugui.
„Yra korėta karamelė arba ledinukas. Dirbti su korėta karamele pavargsta pirštai, tačiau tai paklausiausi saldainiai. Lengviausia, aišku, gaminti ledinukus, pavyzdžiui, visiems puikiai žinomus gaidelius. Tačiau man labiausiai patinka ne tradiciniai, o originalesni, estetiški saldainiai. Tuomet saldainiai gali tapti puikia dovana ne tik vaikams arba smaližiams. Tai gali būti dovana mamai Motinos dienos proga, mylimajam – Valentino dienos proga arba kolegai gimtadienio dienos proga“, – įsitikinusi Diana.
Ledinukai
Naudojamos žaliavos: cukrus, geriamasis vanduo, maistinis 9 proc. actas.
Gaminimo eiga: į puodą supilame geriamąjį vandenį, cukrų bei maistinį actą. Verdame, kol visiškai išgaruoja vanduo iki sutirštėjimo apie valandą. Gauta masė su šaukštu išpilstoma į norimas ledinukų formeles. Kol ledinukas neatvėsęs, įstatoma medinė arba plastikinė lazdelė. Kai ledinukas visiškai atvėsta, pakuojame į plastikinius maišelius. Saldainis surišamas juostele ir taip gražiai supakuojamas į maišelį.
Baltos karamelės saldainis
Naudojamos žaliavos: cukrus, geriamasis vanduo, maistinis actas 9 proc.
Gaminimo eiga: į puodą supilame geriamąjį vandenį, cukrų bei maistinį actą. Verdame, kol visiškai išgaruos vanduo ir tada supilame masę į indą bei ją atvėsiname. Pakankamai atvėsus masei ją minkome tol, kol ji taps visa balta. Įmaišome spalvą. Atkerpame dalį masės ir formuojame saldainį. Kol masė nesukietėjo galime formuoti širdelės, gėlės ar kitos norimos formos saldainį. Kai suformuojame, laukiame, kol atvės. Tuomet darome kitą formą, sukame masę aplink pagaliuką. Sukame, kol atrodys kaip grąžto forma, o kol saldainis nesukietėjo, įstatome pagaliuką. Gražiai supakuojame saldainius.
10 faktų apie saldainius
• Pirmieji saldainiai atsirado Egipte. Kadangi tuo metu cukraus dar nebuvo, vietoje jo buvo naudojamas medus ir datulės. Rytuose saldainius darydavo iš migdolų ir figų, senovės Romoje virė riešutus ir aguonas ir maišydavo juos su medumi.
• Labiausiai nuvertintas saldumynas – šokoladas. 16 amžiaus Europoje jį valgė visi, manydami, kad jis turi vos ne magiškų galių. Žinoma, lūkesčiai nepasitvirtino, ir šokoladą pradėjo kaltinti viskuo, kuo tik galėjo. Viena moteris savo draugei rašė: „Patariu tau daugiau nevalgyti šokolado. Viena mano pažįstama valgė jį nėštumo metu ir pagimdė visiškai juodą vaiką“.
• Vokiečių psichologai tvirtina, kad romantiški žmonės renkasi saldainius su braškiniu įdaru, ryžtingi – su vyšnių, drovus – riešutų, o kūrybingi – kokoso.
• 19 amžiaus Rusijoje net turtingiausios ponios pietų metų slaptai nukniaukdavo vieną kitą šokoladinį saldainį. Tokius poelgius paprasta pateisinti: tuo metu Rusijoje nebuvo nė vieno konditerinio fabriko, o atvykstantys konditeriai kiekvieniems pietums gamindavo desertą pagal slaptą receptūrą.
• Populiariausi saldainiai pasaulyje – Praline. Jie pirmą kartą buvo pagaminti 1663 metais specialiai Prancūzijos ambasadoriui Vokietijoje.
• Kompanija „Master Food“ pagamino didžiausią pasaulyje saldainių dėžutę. Į 1,5 metrų ilgio ir 2,5 metrų pločio dėžę tilpo net 800 kilogramų saldainių.
• Didžiausias pasaulyje saldainis – tai meškiukas „Huggy-Boy“, jo aukštis 1,68 metro ir svoris 633 kilogramai.
• Kosmiškiausi saldainiai – „Chupa-chups“, 1995 metais kosmonautai paprašė atsiųsti jiems saldainių į kosminę stotį „Mir“. Žemėje buvo nuspręsta, kad saugiausias saldumynas nesvarumo būsenoje yra „Chupa-chups“ ledinukas.
• Keisčiausius saldainius, ko gero, gamina suomiai. Jie daro juos rūgščius, sūrius (prie alaus) ir net naftos skonio.
• Labiausiai sovietiški saldainiai neabejotinai yra rinkinys „Paukščių pienas“, kuris iš pradžių buvo tortas.
