Dalijosi mintimis ir gerąja patirtimi
Jonavos rajono Barupės mokykloje vyko labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ vykdomo projekto „Nebūk abejingas smurtui“ baigiamasis susitikimas, kurio metu gerąja patirtimi, pozityviomis idėjomis ir jau nuveiktais bei ateityje planuojamais atlikti darbais dalijosi fondo „Viltis–Vikonda“ atstovė, Barupės bendruomenės nariai ir policijos komisariato pareigūnai.
Pripažintas geriausiu
Prieš gerus 8 mėnesius labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ pradėtas vykdyti projektas „Nebūk abejingas smurtui“ sulaukė aukščiausio įvertinimo ir buvo pripažintas geriausiu projektu visoje respublikoje.
„Vykdant projektą, kurį finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Kėdainių odontologijos centras, iš viso suorganizuota 16 susitikimų, kurių metu apie smurtą artimoje aplinkoje buvo aktyviai šviečiami seniūnijose gyvenantys bendruomenės nariai.
Į susitikimus mus lydėjo Kėdainių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnės, Kaune įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Moters pagalba moteriai“ psichologė Aušrinė Kriščionaitienė ir teisininkė Inga Jablonskienė bei pozityvų gyvenimo būdą propaguojantis Eimantas Donskis. Neabejingi mūsų projektui buvo ir seniūnijų seniūnai, seniūnijose dirbančios socialinės darbuotojos.
[quote author=“Aut. past.“]Kėdainių mieste ir rajone nuo metų pradžios dėl smurto artimoje aplinkoje gautas 1 241 pranešimas, pradėtas 241 ikiteisminis tyrimas.[/quote]
Į individualias konsultacijas rinkosi smurtą patiriantys ir smurtą naudojantys asmenys bei pozityvios, norinčios prisidėti prie smurtą patiriančių asmenų saugojimo šeimos. Susitikimų įvairiose seniūnijose metu buvo kalbama apie bendrą psichologinę atmosferą, pristatoma, kaip atpažinti smurtą ir tą pirmąjį jo signalą, kokios yra smurto apraiškos, kokius skambučius ir nusiskundimus dažniausiai gauna specializuotas pagalbos centras. Būtent per tai galėjome priartėti prie žmonių, kurie patiria smurtą artimoje aplinkoje. O svarbiausia, kad susirinkusieji buvo skatinami nelikti abejingi smurtui.
Labai džiaugiuosi projekto sėkme, nes pastebėjome, kad atliktas darbas tikrai davė rezultatų – asmenys noriai šnekėdavosi apie savo problemas, apie savo psichologinę būseną, apie patirtis šeimoje, apie patį smurtą ar tik vienokias bei kitokias jo apraiškas“, – trumpai projekto esmę apibūdina labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektų organizatorė Vitalija Surgautienė.
Tikisi tęsti projektą
Į organizuotus susitikimus ne kartą vykusi ir visą esamą padėtį kuo puikiausiai žinanti Kėdainių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Aušra Pupkutė tikisi, kad vykdytas projektas bus tęsiamas ir toliau. Pareigūnė tikina, kad smurtas – tikrai opi problema, kuri šiomis dienomis policijos darbuotojams yra viena iš prioritetinių sričių.
„Norėtųsi visą tą pradėtą veiklą tęsti. Nes dalyvavimas projekte tapo labai gera patirtimi. Labai džiaugiuosi p. V. Surgautienės užsidegimu ir noriu išreikšti didžiulę pagarbą jai už tai, kad vykdytas projektas nebuvo padarytas dėl kažkokios naudos sau – jos atlikti darbai ir gauti rezultatai labai dideli ir parodantys projekto sėkmingumą“, – projektu džiaugiasi A. Pupkutė ir informuoja, kad pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų kasmet vis daugėja.
„Kėdainių mieste ir rajone nuo metų pradžios dėl smurto artimoje aplinkoje gautas 1 241 pranešimas, pradėtas 241 ikiteisminis tyrimas. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, tokių pranešimų skaičius didėja. Vis dėlto galima įžvelgti ir kartu didėjantį neabejingumą smurtui, kai žmonės jau nebe tyli, o kalba – ko mes būtent ir siekiame“, – akcentuoja A. Pupkutė.
Situacija panaši
Tuo tarpu baigiamajame projekto „Nebūk abejingas smurtui“ susitikime dalyvavusi Jonavos policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Larisa Paklina patikino, kad Jonava mažai kuo skiriasi nuo kaimynų kėdainiečių.
[quote author=“Aut. past.“]Vykdant projektą „Nebūk abejingas smurtui“ iš viso buvo suorganizuota 16 susitikimų, kurių metu apie smurtą artimoje aplinkoje buvo aktyviai šviečiami seniūnijose gyvenantys bendruomenės nariai.[/quote]
Pasak pareigūnės, nors smurto atveju per pastaruosius trejetą metų skaičius beveik nekinta, tačiau pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje sulaukiama nemažai.
„Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje gauname kiekvieną dieną. Pareigūnai, bendraudami su smurtą patyrusiais asmenimis, tikisi, kad to antro karto nebebus. Ir viliamės, kad ateinantys metai bus bent kiek geresni ir viskas klostysis tik į gerąją pusę.
Specialių programų ar projektinių veiklų kol kas savo mieste nevykdome. Tačiau, manau, tikrai reikėtų apie tai pagalvoti ir pradėti labiau skatinti bei šviesti žmones šia tema. Šiuo metu esame labai patenkinti atsakingai vykdoma Jonavos seniūnijų socialinių darbuotojų veikla. Žmonės tikrai nėra paliekami likimo valiai, reikiama pagalba jiems visada yra suteikiama – vykstama į šeimas, kalbamasi apie iškilusias problemas ar smurto šeimose atvejus. Tačiau kad ir kas yra bekalbama, galutinį sprendimą priima tik pats žmogus ir tik to žmogaus valioje yra tolimesni jo veiksmai“, – pabrėžia L. Paklina.
Smurtas pasireiškia patyčiomis
Barupės mokyklos direktorė Dalia Vilkelienė savo bendruomenės narius labai gerai pažįsta. Ji pabrėžia, kad smurto artimoje aplinkoje apraiškų pasitaiko ir čia, rodos, visai mažame Kuigalių kaimelyje.
„Turime šeimų, kurios iš pažiūros atrodo labai tvarkingos ir gražiai gyvenančios, tačiau uždarius tų šeimų namų duris viskas pasikeičia. Vis dėlto galime pasidžiaugti, jog labai rimtų atvejų turėję nesame.
Didesnių problemų kyla su patyčiomis mokykloje. Šiais metais esame nustebinti tuo, kad patyčias vykdo būtent ne vyresnėliai, kas būtų labiausiai tikėtina, o mažiausieji mūsų mokyklos mokinukai – pirmokėliai. Apčiuopę šią problemą tikrai nestovime vietoje – išsikviesdami tai vieną, tai kitą atitinkamą instituciją vykdome prevenciją prieš smurtą artimoje aplinkoje ir mes.
Su vaikais kalbamės ir patys: tiek mokyklos socialinė darbuotoja, tiek ir kiti darbuotojai, tiek ir aš pati, kviečiame pasikalbėti ir tėvelius, ir vaikų auklėtojas ar mokytojus. Nelaukiame tų rimtų įvykių, žvelgiame, dirbame ir imamės priemonių“, – apie patyčias mokykloje ir bandomus atrasti šios problemos sprendimo būdus kalba D. Vilkelienė.
Mokyklos vadovė priduria norinti pasidžiaugti Kuigalių kaimo seniūnaičio Juozo Naruševičiaus neabejingumu bendruomenei: „Jis – didžiausias pagalbininkas, kuris niekada neatsisako pagelbėti. Prireikus pagalbos tik paprašyk – visada padės.“
Stengiasi prisidėti
„Norisi, kad bendruomenėje būtų tik geriau, todėl visada stengiuosi nelikti nuošalyje. Nors smurto atvejų ar kitokių problemų turime, didelis šviesulys kaime yra mūsų mokykla, kurioje stengiamasi dėl visų: tiek mokinių, tiek darbuotojų, tiek ir šeimų gerovės“, – į Barupės mokyklos direktorės pasisakymą atsako J. Naruševičius.
Patyčios – atgarsis iš šeimos
Barupės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir specialioji pedagogė-logopedė Jūratė Griciuvienė pastebi, kad patyčios – tai atgarsis iš šeimos, kurioje vaikas auga. Specialistė neslepia, kad tai pasako patys vaikai, kurie blogai elgdamiesi tvirtina, kad taip yra elgiamasi ir kalbama su jais namuose.
Susiduria kiekvieną dieną
Daug mąstantis, daug žinantis ir daug patyręs Žeimių seniūnas Faustas Pilipavičius su šeimomis, kuriose vyrauja smurtas, susiduria kiekvieną dieną.
„Daug metų dirbu ir situaciją kuo puikiausiai žinau. Kadangi jau keletą metų socialinių paslaugų centras dirba atskirai nuo mūsų, tad bendrauti su šeimomis vykstu pats ir pastebiu, kad dauguma smurto atvejų laikas nuo laiko pasireiškia tose pačiose šeimose.
Smurtaujantiems visada siūlome gydytis nuo priklausomybių – alkoholizmo, kas yra dažniausia priežastis vystytis smurtui, vaikų nepriežiūrai ir kitokioms problemomis. Neigiamą įtaką skleidžia ir per televiziją rodomos laidos, kuriose vaizduojami išgėrinėjantys, vaikų neprižiūrintys, smurtaujantys, tačiau pagalbos ieškantys asmenys. Taip pat prie smurto gausėjimo atvejų prisideda ir aplinkinių abejingumas, kurie galbūt jau pripratę prie esamos situacijos, todėl jokių priemonių nesiima.
O priemonių yra visokių. Seniūnijoje turime gerų pavyzdžių: yra Juškonyse žemės ūkio bendrovė, kuri vaikams suteikia sąlygas sportuoti, taip rūpindamasi jų užimtumu, veikla po pamokų. Nes juk niekas nepaneigs, kad didžiausia nelaimė vaikams matyti girtaujančius, smurtaujančius tėvus ir augti tokioje aplinkoje“, – mintis dėsto F. Pilipavičius.
