Apie kvartalinę renovaciją daug kalbama, bet ar kas nors daroma?
Kai mieste pamatome vieną kitą renovuotą namą, visi pasigrožime suprasdami, kad tai ne tik akiai malonu, bet ir ekonomiškai naudinga. Puikiai suprantu, kad gyventojams nėra lengva apsispręsti dėl namo renovacijos. Vis tik kainos nemažos. Kai žmogui, tarkime, gaunančiam minimalią ar kiek didesnę algą, reikia prisiimti įsipareigojimus 20 metų kas mėnesį sumokėti po 50 ir daugiau eurų papildomai, tai kiekvienas suprantame, kad turėtų būti didesnė savivaldybės ir valstybės prisidėjimo dalis. Ir pavienio namo renovacija išsprendžia tik dalį problemų. Namo gyventojų įdėjimai dideli, o gaunama grąža maža.
Jau ne pirmus metaus įvairios institucijos kalba apie kvartalinę renovaciją, t. y. gyvenamųjų vietovių atnaujinimą ne pavieniais namais, o kvartalais, kuomet atnaujinami ne tik visi konkrečiame mikrorajone esantys daugiabučiai namai, bet ir visos įstaigos (mokyklos, vaikų lopšeliai-darželiai ir kt.) ar įmonės, sutvarkomi inžineriniai tinklai, gatvės, šaligatviai, žaliosios erdvės. Tokiu būdu ne tik gražėja tam tikros vietovės gyvenamoji aplinka, keičiamas viso miesto veidas, bet ir tų namų gyventojams nauda ženkliai didesnė. Jie gyvens visapusiškai sutvarkytoje ir atnaujintoje aplinkoje.
Pavienių daugiabučių modernizavimas – tik pirmas žingsnis
Pavienių namų modernizavimas buvo tik pirmasis žingsnis, kuriuo renovacija buvo išjudinta iš mirties taško. Dabar būtina šį procesą kelti į aukštesnį lygį. Juk atnaujinus vieną daugiabutį, energiją taupo tik tas namas, ir naudą pajaučia tik to namo gyventojai.
Renovuojant visą kvartalą, energiją taupo visas miestas, nes kartu gali būti atnaujinamos šilumos trasos, elektros, vandens tiekimo ar nuotekų tinklai, tad sumažėja nuostoliai ne tik pastatuose, bet ir inžineriniuose tinkluose. Ne veltui Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta teigia, kad „kuo daugiau savivaldybių įgyvendins energinio efektyvumo programas, tuo bus realesnė įtaka visos valstybės taupymui ir aplinkosaugai“. („Kauno diena“, 2017-06-30).
Perspektyvus viso mikrorajono modernizavimas
Įgyvendinant kvartalinės renovacijos koncepciją, siūloma modernizuoti perspektyvius ir gausiai apgyvendintus mikrorajonus, kuriuose aktyvūs gyventojai pageidauja atnaujinti savo daugiabučius. Į šį procesą turėtų aktyviai įsitraukti savivaldybė, pvz., pasiūlyti gyventojams, renovuojantiems kelis greta esančius daugiabučius, nemokamai sutvarkyti šalia esančias gatves, kiemus, šaligatvius, o kai kuriais atvejais – ir šilumos, vandens ar elektros tiekimo tinklus.
Tokios skatinimo priemonės, manau, tikrai padėtų apsispręsti renovacijos nauda vis dar abejojančius gyventojus. Juk gerų pavyzdžių tikrai yra: tai ir Druskininkai, ir Ignalina, ir Kaunas… Beje, Ignalina „kvartalinės renovacijos“ principą pritaikė ne atskiriems mikrorajonams, o visam miestui. Be abejo, renovacija turi atsipirkti, t. y. turi būti atnaujinami energetiškai neefektyvūs namai. Kėdainiuose praktiškai visi daugiabučiai statyti sovietmečiu, jų energetinis efektyvumas tikrai nėra didelis, tad į šį procesą gali būti įtraukti praktiškai visi mūsų krašto daugiabučiai.
Nelaukti, bet ieškoti
Kai kas galbūt suabejos, ar savivaldybė bus pajėgi finansuoti gatvių, kiemų ar šaligatvių sutvarkymą, jeigu staiga dauguma daugiabučių gyventojų nuspręs renovuoti savo būstą. Bet juk lėšų šaltinių yra ne vienas: energetikos objektų renovacijai yra galimybė gauti finansavimą iš Energetikos ministerijos, integruotų teritorijų plėtrai – iš Vidaus reikalų ministerijos, energetinio efektyvumo priemonėms – iš Aplinkos ministerijos, įvairias regionines programas finansuoja ir Ūkio ministerija. Taigi, įgyvendinant kvartalinės renovacijos koncepciją, yra galimybių pasinaudoti lėšomis iš įvairių finansavimo šaltinių. Svarbu, kad būtų vykdomas tikslingas planavimas, o skirtos lėšos būtų naudojamos taip, kad jos atneštų didžiausią naudą mūsų rajono gyventojams.
Kvartalų energetinio efektyvumo programa Kėdainiuose nepatvirtinta?
Š. m. spalio mėn. Aplinkos ministerija paskelbė kvietimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. vasario 1 d. teikti paraiškas rengti ir įgyvendinti naujus daugiabučių namų renovacijos projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Finansavimas bus skiriamas atsižvelgiant į kvietime numatytus atrankos kriterijus, kurių svarbiausias – kvartalinė renovacija. Pagal šį kriterijų teikiamos paraiškos turi būti įtrauktos į savivaldybės parengtą Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.
Deja, man neteko girdėti, kad pastaruoju metu tokia programa Kėdainiuose būtų patvirtinta. Nors jau prieš keletą metų, dar kai dirbau administracijos direktoriumi, Kėdainių rajono savivaldybės vykdyto ES projekto „Sektorinių studijų bei tyrimų, skirtų tobulinti Kėdainių rajono savivaldybės strateginį plėtros planą, parengimas“ ataskaitoje buvo siūloma prioritetiniais daugiabučių namų kvartalais išskirti Ramybės skvero, J. Basanavičiaus g., dalies Josvainių g. kvartalus, kuriuose jau tuomet buvo planuojamos didžiausios investicijos į daugiabučių namų renovaciją. Šiuose kvartaluose buvo siūloma atnaujinti ir visą kitą infrastruktūrą: automobilių stovėjimo aikšteles, privažiavimus, takus, želdinius, vaikų žaidimų ir sporto aikšteles.
Kėdainiuose renovacijos procesas vyksta, nors galbūt ir ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Mūsų krašto žmonės tikrai yra sąmoningi ir puikiai supranta daugiabučių namų atnaujinimo naudą. Svarbu, kad jie dar jaustų ir savivaldybės vadovų palaikymą.
Kvartalinės renovacijos koncepcija gali ir turi tapti pamatu visai gyvenamųjų mikrorajonų infrastruktūrai atnaujinti. Tam savivaldybė turėtų skirti labai didelį dėmesį ir lėšas.
