Išsipildžiusi vaiko svajonė – jis turi kompiuterį
Viename iš rajono kaimų gyvenantis septintokas Lukas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) nuo šiol gali džiaugtis išsipildžiusia svajone. Neatsilikdamas nuo savo bendraamžių, namuose jis pagaliau turi savo kompiuterį. Keturiolikmečio svajonę išpildyti padėjo labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ kartu su projekto „Parama ir pagalba – tiems, kas nori keistis“ organizatore Vitalija Surgautiene.
„Daugelis šeimų mūsų kaime turi kompiuterius. Prieš kelis metus kompiuterį turėjo ir Lukas – vienas žmogus buvo jam padovanojęs. Tačiau nenaujas kompiuteris greit susidėvėjo ir nebeveikė, reikėjo jį taisyti, – pasakojo seniūnijos socialinė darbuotoja. – Berniuko mama yra bedarbė, gyvena iš socialinės pašalpos. Tėvas dirba, bet gyvena atskirai. Taigi, nupirkti vaikui kompiuterį nebuvo jokių galimybių. O vaikas mato, kad kiti jo bendraklasiai kompiuterius turi, tad reikia ir jam, nes jis paprasčiausiai nenori atsilikti nuo kitų.
Jis pats mūsų paprašyti nedrįso. Atėjusi Luko mama pasakė apie vaiko svajonę, na, o mes tuoj pat kreipėmės į geradarius – labdaros ir paramos fondą „Viltis–Vikonda“ bei jo projektų vykdytoją Vitaliją Surgautienę, kuri tuoj pat suskubo mums pagelbėti.“
Dėkinga koncernui „Vikonda“
Sužinojusi apie Luko šeimą, kad jos pajamos išties yra labai mažos ir parama reikalinga, labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ projektų organizatorė Vitalija Surgautienė rado geradarius, kurie, atnaujindami savo kompiuterinę įrangą, gali skirti padėvėtą kompiuterį, atitinkantį vaiko, moksleivio poreikiams. Šiuo atveju paramą suteikė koncernas „Vikonda“.
„Fondo vardu esu dėkinga koncernui „Vikonda“ už dėmesingumą ir supratimą. Tikiu, kad geradariai mūsų rajone tikrai akylai stebi, kaip vykdomas projektas ir jungiasi prie jo. Norėtųsi, kad visos verslo įmonės ar įstaigos, kurios atnaujina kompiuterines įrangas, praneštų mums, o mes savo ruožtu galėtume skirti paramą ir kitiems rajono vaikams, ypač gyvenantiems kaimuose, kad jie galėtų siekti kompiuterinio raštingumo, mokslo, žinių ir būtų lygiaverčiai visuomenėje tarp bendraamžių“, – kalbėjo V. Surgautienė.
LR Seimo nario Dariaus Kaminsko padėjėja bei fondo „Viltis–Vikonda“ savanorė Aušra Nesterovienė, sužinojusi, kad Lukui patinka mokytis geografijos, įteikdama kompiuterį berniukui linkėjo, kad ši šiuolaikinė priemonė pirmiausia būtų naudinga mokymuisi, tyrinėjimui ir neatrastų vietų pažinimui, kad suteiktų platesnes galimybes bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.
Motinos džiaugsmo ašaros
„Labai, labai ačiū visiems padėjusiems, – šluostydama džiaugsmo ir dėkingumo ašaras, kalbėjo Luko mama Gražina. – Labai malonus jausmas. Kai sūnus paprašė kompiuterio, atsakiau jam, kad nupirkti neišeis, juk mano pajamos menkos. O giliai širdyje buvo labai gaila vaiko, sukau galvą, ką čia sugalvojus… Kreipiausi į savo socialinę darbuotoją, kuri žino visus mūsų vargus, gal padės ir šįkart. Ir labai apsidžiaugiau, sužinojusi apie vykdomą projektą, sužibo viltis, kad gal geri žmonės ir man padės – juk stengiuosi dėl vaiko, kad jis turėtų užsiėmimą, nesišlaistytų gatvėmis. Nenorėjau, kad mano jauniausias sūnus nueitų šunkeliais. Kol gyveno su tėvu, tai jau ir paslydęs buvo, labai džiaugiuosi, kad pavyko laiku sustabdyti, kad jis pats panoro grįžti pas mane.
Užauginau keturis vaikus, jie sukūrė savo šeimas ir nė vienas nenuėjo negerais keliais, tad stengiuosi, kad ir šis nepaslystų. Šiaip jis geras vaikas, sportuoja, vakarais lanko dziudo, tačiau jį reikia prilaikyti, nes jei neprilaikysi, paleisi laisvai, tai kas gi bus…Oi, kiek čia yra tokių kaimuose… Tačiau dabar esu rami, nes žinau, kad mano vaikas laisvalaikį leis prie kompiuterio. Net nežinau, kaip išsakyti savo dėkingumą geradariams. Tai labai geras projektas.“
