Velykų lauknešėliai suruošti
Labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ jau suruošė Velykų lauknešėlius mažesnes pajamas gaunantiems rajono gyventojams. Šventinės dovanos, kaip ir kasmet, pasieks kraštiečius iš visų seniūnijų.
Ir mėsos, ir saldėsių
[quote author=“I. Staliorienė“]Kiekviename lauknešėlyje bus po dvi dešras, po stiklainėlį žirnelių, majonezo, krienų, taip pat kraštiečiai ras apelsinų, zefyrų. Tai tikras velykinis lauknešėlis.[/quote]
Šventiniam Velykų stalui skirtame lauknešėlyje kraštiečiai ras ir mėsos, ir saldėsių.
„Kiekviename lauknešėlyje bus po dvi dešras, po stiklainėlį žirnelių, majonezo, krienų, taip pat kraštiečiai ras apelsinų, zefyrų. Tai tikras velykinis lauknešėlis“, – šypsosi fondo direktorė Irena Staliorienė.
Šeimos, kurios gaus lauknešėlius, kaip ir kiekvienais metais, atrenkamos bendradarbiaujant su rajono seniūnijomis. Jos fondui pateikia šeimų sąrašus.
„Šiemet velykinius lauknešėlius skiriame senjorams medikams, senjorams mokytojams – tiems, kurie visą gyvenimą dirbo, tačiau dabar gauna nedidelę pensiją. Aplankysime juos, kad šventinis šių kraštiečių stalas būtų džiaugsmingesnis“, – sakė I. Staliorienė.
Geradariams puola bučiuoti rankas
Labdaros ir paramos fonde „Viltis–Vikonda“ nuo pat jo įkūrimo savanoriaujanti Irena Lukjanovienė su šventiniais lauknešėliais kraštiečius lankė jau ne vienerius metus.
„Fondo savanorius, atvykstančius su lauknešėliais, žmonės sutinka įvairiai. Daugiausia matome akyse spindinčias džiaugsmo ašaras. Būna labai nejauku, kai tarsi kunigui puola rankas bučiuoti. Žmonės jaučiasi dėkingi. Lauknešėliai pasiekia, žinoma, tuos, kurie gauna mažesnes pajamas, tačiau galėtų tapti pavyzdžiu bendruomenei ar visuomenei – tarkime, išmintingai savo vaikus auklėjančios daugiavaikės šeimos“, – pasakojo Irena.
[quote author=“Savanorė Irena“]Šios kelionės ir susitikimai su rajono gyventojais man visada suvirpina širdį – jaučiu pilnatvę, džiaugsmą.[/quote]
Moteris atskleidė, kad lankyti kraštiečius ir dalyti jiems velykines dovanas visada gera.
„Juk daug maloniau duoti, o ne prašyti, imti. Šios kelionės ir susitikimai su rajono gyventojais man visada suvirpina širdį – jaučiu pilnatvę, džiaugsmą.
Savanoriaudama realizuoju save. Manau, jog savanorystė įaugusi į mano giminės kraują, nes visa mano šeima, giminė yra linkusi duoti, o ne imti“, – kalbėjo Irena.
Tik prieš kelis mėnesius fondo savanoriu tapęs gimnazistas Eiridas Šliavas mano, kad šventiniai lauknešėliai tikrai nudžiugins juos gausiančius kraštiečius.
„Savanoriauti šiame fonde yra smagu ir malonu. Kai žinai, kad gali kažkam padėti – tai fantastiška“, – sakė Eiridas.
Pirmieji lauknešėliai kraštiečius pasieks jau antradienį.
