Išleido dar vieną auklėtinį
Vaikų globos namai „Saulutė“ į savarankišką gyvenimą išlydėjo pirmąjį šiais metais pilnametystės sulaukusį auklėtinį Haroldą KORNIJENKO. Vaikinas su „Rinkos aikšte“ pasidalijo apsigyvensiantis pas pusbrolį mūsų rajone ir toliau tęsiantis mokslus Kėdainių profesinio rengimo centre.
Nuo ankstyvos vaikystės
Vaikų globos namų „Jūros“ šeimynos, kurioje gyveno Haroldas, socialinė darbuotoja Sandra Lapinskaitė pasakojo, kad vaikinas į įstaigą pateko būdamas labai mažas – vos 18 mėnesių.
„Kai prieš devynerius metus pradėjau dirbti „Saulutėje“, Haroldas jau buvo mano grupėje. Tad jis užaugo mano akyse.
Haroldas labai atsakingas, turi savo nuomonę, nebijo ir sugeba ją išreikšti. Jis labai aktyvus, mėgdavo dalyvauti įvairiuose renginiuose, buvo Vaikų tarybos narys, lankė krepšinio, futbolo, bokso treniruotes. Džiaugiuosi, kad Haroldas pilnametystės sulaukė neturėdamas jokių žalingų įpročių“, – vaikiną gyrė šeimynos auklėtoja.
Baisoka
Išlydėtuvių dieną Haroldo širdyje virė tikras jausmų katilas. 18-ąjį gimtadienį sutikęs vaikinas atskleidė pilnametystės dienos laukęs, tačiau išeiti į savarankišką gyvenimą jam vis tiek baisoka.
„Esu pripratęs prie drauge gyvenusių vaikų, auklėtojų, aplinkos. Šeimyną, kurioje gyvenau, drąsiai galėčiau pavadinti tikra savo šeima, o vaikus – broliais ir seserimis. 16 metų globos namuose prabėgo spalvingai. Visaip buvo: ir linksma, ir liūdna“, – sakė Haroldas.
Tikslas, kurį pirmiausia vaikinas įgyvendins – pasirūpins savo ateitimi. Haroldas baigs Kėdainių profesinio rengimo centre pradėtus mokslus ir įgis tiek rajone, tiek visoje šalyje šiuo metu ypač paklausią suvirintojo specialybę.
Nežino, ar liks Lietuvoje
Haroldas kol kas nežino: kurs gyvenimą Lietuvoje ar keliaus pažinti platesnio pasaulio į užsienį. Mat gyvenimo svečioje šalyje vaikinas, nors trumpai, bet jau spėjo paragauti.
Šią vasarą jis mėnesį svečiavosi pas globėjus Anglijoje.
„Ten netgi ir dirbau šiek tiek. Globėjai per pažįstamus rado darbą sandėliuose. Sunkus darbas, bet vis tiek dirbau, – atskleidė atkaklus vaikinas ir pridūrė, kad gyvenimas Anglijoje jo nesuviliojo. – Įdomu pamatyti kitas šalis, pakeliauti, bet norėjau grįžti čia.“
Turi seseris
Haroldas nėra vienas. Jis turi dvi suaugusias seseris. Viena jų gyvena Italijoje, kita – Kanadoje. Jie palaiko ryšį ir nuolat bendrauja feisbuke. Viešėdamos Lietuvoje seserys visada aplanko Haroldą ir abi kviečia atvykti gyventi pas jas.
„Labai norėčiau nuvykti, ypač į Kanadą, – dalijasi Haroldas. – Galbūt ir pavyks.“
Išleisti gaila
Haroldo šeimynos auklėtoja S. Lapinskaitė graudindamasi prasitarė, kad išleisti suaugusius vaikus visada labai gaila.
„Tiek metų praleidžiame kartu. Atsisveikinti su vaikais – tas pats, kas netekti šeimos nario. Paskui palaikome ryšius, bendraujame internetu, jie ateina aplankyti. Jei atsitiktinai susitinkame mieste, visada pasikalbame. Jie jau ir savo šeimas būna sukūrę.
Vaikai savarankiško gyvenimo laukia su smalsumu, bet artėjant tai dienai jaučia stresą. Nesvarbu, kad jiems 18 metų, bet jie vis tiek dar vaikai. Kai kada auklėtiniams atrodo, kad savarankiškas gyvenimas paprastas, o iš tiesų būna kitaip. Jie ateina klausti patarimo ir mes visada padedame. Pradėti savarankiškai gyventi lengviau tiems, kurie turi giminių, bet yra ir tokių, kurie neturi nieko“, – dalijosi S. Lapinskaitė.
Pilnametystės sulaukusiems vaikų globos namų auklėtiniams valstybė skiria apie 3 000 eurų įsikūrimo pašalpą. Jei asmuo mokosi dieniniame skyriuje, jis kas mėnesį gauna 155 eurų pašalpą.
„Niekad neišleidžiame vaiko į gatvę – į niekur. Jam arba suteikiamas socialinis būstas, arba jis apsigyvena pas gimines. Ten, kur auklėtinis gyvens, visada nuvežame patys“, – patikina S. Lapinskaitė.
Daugiau nei pernai
Paskutinę Haroldo dieną globos namuose gyveno 60 vaikų. Šiemet „Saulutę“ paliks septyni pilnametystės sulaukę auklėtiniai. Pernai jų buvo penki.
Įstaigos socialinė pedagogė Indrė Razbadauskienė pasakojo, kad atsilaisvinusias vietas tuoj pat užpildo kiti vaikai.
„Dabar daugiau patenka mažesnių vaikų, kuriems reikia daugiau priežiūros. Turime vieną vaiką su sunkiais specialiaisiais poreikiais. Jam reikia, kad vos ne visada kartu būtų atskiras darbuotojas“, – sakė I. Razbadauskienė.
„Saulutė“ pritaikyta negalią turintiems vaikams. Įstaigoje įrengti keltuvai, specialūs užvažiavimai ir nuvažiavimai.
