Perspektyviai sportininkei – dovanų kompiuteris
Krakiškės moksleivės, perspektyvios sportininkės Tomos Dailidonytės akys švyti, o plati šypsena išduoda džiugesį – septintokės svajonė turėti naują kompiuterį išsipildė kur kas greičiau nei ji tikėjosi. Mergaitės troškimą įgyvendino labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“.
Brangus pirkinys
Senasis Tomos kompiuteris sugedo, tad jai reikėjo naujo. Mergaitė su mama skaičiavo, kaip galėtų įsigyti kompiuterį, tačiau vienai šeimą išlaikančiai moteriai toks pirkinys – didokos išlaidos.
„Tomutė gyvena mano šeimos kaimynystėje, – pasakoja seniūnijos socialinė darbuotoja Vilma Berulienė. – Ji užaugo mano akyse. Tomos mama Jūratė dukrą augina viena. Mergaitės tėtis žuvo autoavarijoje, kai Toma dar nė nubuvo gimusi. Jūratės pirmagimė jau savarankiška – ji baigusi mokyklą, dirba ir ruošiasi studijuoti neakivaizdžiai.“
Už nuopelnus
„Mama – vienintelė šeimos maitintoja, – sako V. Berulienė. – Ji dirba Krakėse. Atlyginimas minimalus, tad pajamos neleidžia Jūratei išpildyti visų dukros norų. Mama kiek galėdama stengiasi aprūpinti šeimą svarbiausiais dalykais.
Planavo Toma su mama visą vasarą, skaičiavo, dėliojo pinigėlius. Galvojo pirkti kompiuterį išsimokėtinai, bet štai išėjo taip, kad labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ nusprendė nudžiuginti Tomą ir padovanoti kompiuterį už jos nuopelnus, pastangas, ryžtą bei gerą širdutę. Esame labai dėkingi fondui. Tomos akutės spindi – džiugu, kad jos svajonė išsipildė.“
Nuo mažumės Tomą pažįstanti socialinė darbuotoja negaili jai gerų žodžių: „Toma visada buvo šauni mergaitė – draugiška, padedanti, labai mandagi, gero būdo ir jautrios širdutės.“
Sunkus sportas
Toma atskleidžia, jog kompiuterio jai labiausiai reikėjo mokslams, o didžiąją laisvo laiko dalį bei jėgas mergaitė atiduoda sportui. Ji lanko sportinio ėjimo treniruotes, kartais dalyvauja bėgimo varžybose.
„Išbandyti sportinį ėjimą pasiūlė bendraklasė, – pasakoja Toma. – Iš pradžių buvo sunku, bet vėliau išmokau, pripratau ir dabar patinka ši sporto šaka.
Svarbiausia greitai eiti tiesiant koją ir statyti ją ant kulno, – atskleidžia sportininkė. – Tai sunkus sportas. Bėgti lengviau. Per savaitę dažniausiai treniruojuosi keturis kartus. Treneris mus moko kantrybės, atkaklumo ir parodo, kaip smagu savo darbu pasiekti laimėjimų.“
Olimpinė svajonė
Toma dažnai dalyvauja įvairiose varžybose. Ji atstovauja ne tik savo mokyklai, rajonui, bet ir Lietuvai. Dalyvaudama čempionatuose mergaitė jau aplankė Lenkiją, Švediją, kitas šalis ir, žinoma, parsivežė laurų.
[quote author=“Treneris Robertas Kaselis“]Toma yra Lietuvos čempionė ir prizininkė savo amžiaus grupėje. Ja jau domėjosi Lietuvos olimpinis sporto centras. Tomos likimas jos pačios rankose: jei netingės dirbti, jos pavardė girdėsis ne tik Lietuvoje, bet ir kur kas plačiau.[/quote]
„Turiu ir pirmų, ir antrų, ir trečių vietų. Beje, pastarųjų mažiausiai, – nusijuokia Toma. – Man patinka varžytis. Nežinau, ar ateityje tapsiu profesionalia sportininke, bet išmėginti jėgas Olimpinėse žaidynėse ir pabandyti Lietuvai nuskinti medalį norėčiau.“
Šviesios perspektyvos
Krakių M. Katkaus gimnazijos kūno kultūros mokytojas metodininkas ir Tomos treneris Robertas Kaselis pedagogu dirba jau 35 metus, o sportinis ėjimas jo gyvenime – net 45-erius. Mokytojas įsitikinęs, kad Tomos perspektyvos, jei tik ji pati norės, sporte itin didelės.
„Kai pamatau žmogų, kuris tinkamas sportiniam ėjimui – štai kaip Toma, būtinai pakviečiu pradėti sportuoti, – sako treneris. – Tiesiog reikia dirbti, tada pasieksi ir aukštų rezultatų.
Toma yra Lietuvos čempionė ir prizininkė savo amžiaus grupėje. Ja jau domėjosi Lietuvos olimpinis sporto centras. Tomos likimas jos pačios rankose: jei netingės dirbti, jos pavardė girdėsis ne tik Lietuvoje, bet ir kur kas plačiau.“
Padeda ne pirmąsyk
R. Kaselis prisimena, kad labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ Krakių sportininkams padeda ne pirmąkart. Prieš kelerius metus dviem berniukams ir dviem mergaitėms fondas dovanojo sportinę aprangą, batelius ir didelę dėžę vitaminų.
„Dabar šie mano sportininkai jau užaugę. Labai smagu juos sutikti ir matyti, kad tapo gerais žmonėmis, nenuėjo klystkeliais. Žinoma, ne ministrai, bet vis tiek pavyzdingi savo sričių specialistai – yra kuo didžiuotis“, – šypsosi pedagogas, kuris vaikus ne tik treniruoja, bet ir stengiasi ugdyti svarbiąsias vertybes – darbštumą, atkaklumą ir atsakomybę už savo gyvenimą.
Išlaikyti vis brangiau
„Džiaugiamės, kad labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“ gali bei nori padėti moksleiviams, nes šiais laikais mokinio išlaikymas labai pabrangęs ir tėvams sunku. Malonu, kad mokyklą bei rajoną garsinantys moksleiviai gauna tokią svarbią paramą. Ačiū šiam fondui“, – dėkoja gimnazijos direktorius Alanas Magyla.
Trofėjai įkvepia
Aplankę Tomą mokykloje nukeliaujame ir į mergaitės namus susipažinti su jos mama Jūrate. Šviesiuose namuose mus sutikusi moteris jau laukia su vaišėmis – kvapnia šiųmečių aviečių uogienės arbata bei sausainiais.
„Nesitikėjau, kad dukra taip susidomės sportu ir išpuoš namus gausybe taurių bei medalių. Be galo ja didžiuojuosi“, – šypsosi Jūratė, o mes pradedame apžiūrinėti keliolika Tomos pelnytų įvairiausio dydžio trofėjų. Šie, nė neabejojame, žvilgėdami kaskart įkvepia Tomai bei jos mamai vilties ir ryžto kabintis į gyvenimą, nes, kaip treneris akcentavo, kiek patys stengsimės, tiek ir turėsime – viskas mūsų rankose.
Seniūnijos socialinė darbuotoja džiaugiasi, kad Jūratė turi didelį vidinį norą gyventi ne tik tvarkingai, bet ir gražiai. Nors ir kuklindamasi, tačiau Jūratė atskleidžia savo svajonę – pasidaryti remontą ir atnaujinti namus, kad čia būtų jauku bei gera jos šeimai.
