„Saulutės“ šeimyna – svečiuose pas čempioną
Kraštiečiai įvairioms gerumo iniciatyvoms vis mieliau atveria ne tik pinigines, bet ir savo širdis, o dar svarbiau – namų duris. Štai vaikų globos namų „Saulutė“ auklėtiniai jau trečią kartą pirmą rugsėjo savaitgalį leidžia gausiai tituluoto žvejo babėniškio Valerijaus Kuzminych ir jo žmonos Janinos namuose. Kiekvienąsyk čia užverda tikros linksmybės: skamba žvejybos paslaptys, skanaujamos sodybos šeimininkės priruoštos vaišės ir iki sutemų brazdinama gitara linksmai traukiant dainas.
Kodėl ne? Vietos sočiai!
„Saulutėje“ auklėtoja dirba mano geriausia draugė Ona Kerulienė, todėl kartu sumanėme pakviesti globos namuose gyvenančius vaikus pasisvečiuoti mūsų sodyboje – su lauko kepsniais, laužu ir, žinoma, nakvyne palapinėse! Ėmė tai ir tapo tradicija – susitinkame jau trečią kartą, – džiaugiasi sodybos šeimininkė ponia Janina. – Turiu netgi vaikų paliktų dovanų. Viena mergaitė įteikė nuostabiai kryželiu siuvinėtą darbelį. Saugau jį ir grožiuosi.“
Valerijus ir Janina Kuzminych gyvena ypač dėkingoje vietoje. Jų sodyba – tikroje gamtos oazėje: aplink gaivus miško oras, netoli karjero tvenkinys, didelis sodas, kuriame pilna ir gardžių gėrybių, ir užtektinai vietos stovyklautojų palapinėms.
„Pas mus čia laisvė – kas kam patinka, tas tuo užsiima. Vaikai žaidžia žaidimus, eina maudytis, pasivaikščioti miške – nėra kada nuobodžiauti. Vietos sočiai – visada mielai vaikus priimsime“, – sako sodybos šeimininkas Valerijus.
Po medalį
Ponas Valerijus kaskart vaikus supažindina su žvejybos pagrindais, pristato savo profesionalių meškerių, kurių vienos ilgis net keliolika metrų! – kolekciją, bei pakviečia apžiūrėti už sėkmingą žūklavimą iškovotų taurių ir medalių. Kiekvienas ateina pasiryžęs šiuos suskaičiuoti, bet kai užėjęs pamato tokią gausybę, supranta, jog skaičiuok neskaičiavęs, o skaičių vis viena pamesi.
Valerijus su vaikais pasidalija ir smagiausiomis žvejybos istorijomis, pavyzdžiui, apie parduotą žigulį, už kurį išėjo gera meškerė.
„Niekad neapsieiname be kalbų apie žvejybą. Vaikai smalsiai klausosi, domisi, apžiūrinėja meškeres. O kad jiems būtų linksmiau išvažiuoti – kiekvienam pakabinu po medalį“, – atskleidžia Valerijus.
Su vaišėmis
Janina – tikra virtuvės meistrė, todėl svečius, kad ir koks gausus būtų jų būrys, visad pasitinka su lauke vaišėmis nukrautu stalu. O kaipgi kitaip – linksmybės gurgiančiais pilvais ne linksmybės!
„Šįkart iškepiau įdarytų lydekų. Tiesa, vienos jau tik uodega ir galva beliko – vadinasi, skaniai išėjo, – šypsosi šeimininkė. – Taip pat paruošiau obuolių, kokosinį pyragus. Priraugiau agurkų, pomidorų. Juk mūsų darže daržovės be jokių chemikalų – ekologiškos, sveikos, tad būtinai turiu pavaišinti.“
Gera pas nuoširdžius žmones
Ne pirmą kartą pas Valerijų ir Janiną besisvečiuojantis septyniolikmetis Tadas išduoda šios viešnagės laukęs su nekantrumu.
„Veiklos prisimanome – nuoboduliui nelieka nė minutės. Žaidžiame įvairius stovyklose išmoktus žaidimus. Čia labai smagu – tokia jauki aplinka ir nuoširdūs geri šeimininkai. Jie mus maloniai priima. Turime kuo drauge pasidžiaugti, pasidalinti. Žinoma, pamuzikuojame ir puikiai leidžiame laiką“, – entuziazmu trykšta Tadas.
Pirmąkart pas babėniškius lankęsis Robertas liko sužavėtas ramios aplinkos gamtos prieglobstyje ir įdomių veiklų, kuriomis galima užsiimti stovyklaujant lauke.
„Labai laukiau nakvynės palapinėje. Septynias dienas esu laiką leidęs stovykloje, kur žygiavome 16 kilometrų aplink septynis ežerus. Stovykloje taip pat miegojome palapinėse ir man labai patiko. Dar laukiu, kol kepsime šašlykus ir eisime maudytis“, – linksmai išbėrė Robertas.
Pažintis su namų aplinka
Išvykos iniciatorė vaikų globos namų „Saulutė“ socialinio darbuotojo padėjėja naktį bei šeimininkės Janinos draugė nuo lopšio Ona Kerulienė pastebi, kad tokios išvykos auklėtiniams naudingos, nes jie susipažįsta su tikra namų aplinka.
„Vaikai daugiau susipažįsta su gamta, augmenija, tikrovėje pamato, kaip viskas auga daržuose bei soduose. Tiesa, šiemet „Saulutėje“ ir mes turime truputį pasiauginę gėrybių: arbūzų, bulvių, pomidorų. Žinoma, čia viskas vis tiek kitaip – kaip tikruose namuose“, – dėmesį atkreipia Ona.
Iš „Saulutės“ vaikai atvyko ne ratuoti – kad pajustų tikrą stovyklavimo gamtoje dvasią, jie į Babėnus atkeliavo pėsti – pasinaudojo galimybe surengti žygį.
„Vaikams labai rūpėjo nakvynė palapinėse ir vakare kepti šašlykus. Mūsų Tadas – muzikantas, tad liūdėti netenka: jis groja gitara ir visi drauge dainuojame – būna labai linksma. Vaikai dar ilgai prisimena šias išvykas ir artėjant rugsėjui jau pradeda klausinėti, kada keliausime“, – vaikų pamėgta pramoga pasidžiaugia Ona.
Prisižiūrėję vaikų akrobatinių triukų, prisiklausę dainų, išmatavę ilgiausias pono Valerijaus meškeres ir prisiragavę Janinos vaišių stovyklautojus palikome su puikia nuotaika bei dar gausiu planuojamų linksmybių sąrašu.
