Supraskime, kas yra kas
Siekdami skaitytojus plačiau supažindinti su Kėdainių kraštu bei jame gyvenančiais žmonėmis, pasidžiaugti didelių ir mažų kaimų ar miestelių džiaugsmais bei rūpesčiais, nuolat pildome skaitomiausio leidinio rubriką „Diena kaime“.
Ši laikraščio skiltis pareikalauja ne tik laiko, bet ir energijos, kantrybės, fantazijos bei gebėjimo prakalbinti tuos, kurie ne visuomet nori atverti savo širdį ir mintis.
Mes lankomės pačiose įvairiausiose mūsų rajono vietovėse: dideliuose ir klestinčiuose miesteliuose, per kelias dešimtis kilometrų nuo Kėdainių nutolusiuose kaimeliuose ir net pačiuose vienišiausiuose vienkiemiuose. Šių kelionių metu mes susipažįstame su begale skirtingų, savaip įdomių, malonių ir ne itin draugiškų žmonių.
Kiekvienas iš širdies parašytas straipsnis, aplankytame kaimelyje pastebėtos detalės ar išreikšta konkreti nuomonė yra svarbi mūsų ištikimiesiems skaitytojams.
Man, kaip korespondentei, labai smagu apsilankyti tose vietose, kuriose dar nebūta, susipažinti su tais žmonėmis, su kuriais niekada neteko bendrauti, giliau pažinti savo kraštą ir tiesiog nuoširdžiai prie arbatos puodelio ar gryname ore pasišnekučiuoti su ilgamete kaimo gyventoja, sunkiai dirbančiu ūkininku ar linksmai žaidimų aikštelėje dūkstančiais vaikais.
Šios nuotykių pilnos kelionės ir jų metu aplankyti kaimai neturi jokių sąsajų su politika, simpatijomis ar antipatijomis, todėl vis dar sunku atsistebėti, kodėl kartais sulaukiame pasipiktinusių skaitytojų skambučių, neva žurnalistai ir fotografai šmeižia, menkina ir visaip kitaip gadina kaimo įvaizdį, aprašydami ar fotografuodami kaimo sopulius.
Supraskime, kas yra kas.
Skubu pabrėžti, jog korespondentai į kaimus važiuoja spontaniškai, iš anksto nesudarinėdami grafiko, kur ir kokį kaimą aplankys. Kitas svarbus aspektas yra tas, jog jiems nerūpi bendruomenės pirmininkų metinės veiklos ataskaitos. Jei tądien lankomame kaime joks renginys nevyko, tai mes apie tai nieko ir nerašome, jei nesutikome bendruomenės pirmininko, tai su juo ir nebendravome, o trumpą, tačiau malonią akimirką pasišnekučiavome su vienu ar kitu gyventoju apie jo kasdienybę kaime.
[quote author=“J. Gaižiuvienė“]Šios nuotykių pilnos kelionės ir jų metu aplankyti kaimai neturi jokių sąsajų su politika, simpatijomis ar antipatijomis[/quote]
Besilankydami kaime kartais mes sugaištame po kelias valandas, o kartais – net pusdienį bendraudami su pačiais įvairiausiais žmonėmis, jei tik, žinoma, jie su mumis bendrauja, ir fotografuojame tai, kuo kaimas džiaugiasi. Na, o jei aplankytame kaime žmonės nedrąsiai, o gal ir nenoriai su mumis bendrauja, mes ieškome išskirtinių vietų, įdomių detalių ar netradicinių kompozicijų.
Taigi, jei vienai akiai nugriuvęs ūkinio pastato stogas gražus, o kitai – kraupus, čia jau skonio reikalas ir, kaip žinome, dėl jo ginčytis tiesiog neverta.
Kartais ir suprasti sunku, kodėl tokia maža smulkmena, kaip iš pašnekovo lūpų išgirsti žodžiai: „Aš visuomet skaitau rubriką „Dieną kaime“ ir vis pagalvoju, ką reikėtų pasakyti, jei atvyktumėte pas mane“, sukelia tiek daug džiaugsmo. Todėl šios kelionės įgauna visai kitą prasmę, nes mes po Kėdainių rajoną keliaujame ne dviese, o su visu pulku skaitytojų, kurie kartu su mumis vyksta į vieną ar kitą kaimą, kartu su mumis susipažįsta su pakalbintais žmonėmis, kartu džiaugiasi kaimo pasiekimais ir apmąsto kaimo sopulius bei žaizdas, kurių turi kiekvienas kaimas. Ir tai nėra blogai.
Taigi, ar tikrai apjuodiname kaimą pateikdami skaitytojams jame vyraujančias negandas? Ar tikrai fotografė paniekina kaimo įvaizdį, įkėlusi vieno, pavyzdžiui, nugriuvusio pastato stogo nuotrauką? Jums spręsti, mieli skaitytojai.
Tikiu ir visa širdimi viliuosi, jog rubrika „Diena kaime“ išliks tokia pat skaitoma ir mylima mūsų nuolatinių skaitytojų, nepaisant to, kad vienas kaimas bus įvertintas aukščiausiu įvertinimu, o kitas – kiek mažesniu. Juk ne įvertinime slypi kaimo grožio esmė, o žmonių širdyse.