Į virtuvę atviliojo genai
Lipliūniškės Ingos MIRZINKEVIČIENĖS virtuvė mačiusi visko: nuo šeimos taip mėgstamų virtinių iki afrikietiškų sausainių. Daugiau nei du dešimtmečius virėja dirbanti moteris sako, kad meilė patiekalams tiesiog jos kraujyje. Mat Ingos močiutė – tėčio mama, buvo didelė konditerė, o močiutės pusseserė – kulinarė. Genai visagaliai! „Į močiutę panaši esu viskuo. Ką turėjo ji, tą ir aš gavau. Taip pat ir pomėgį gaminti“, – šypsosi šeimininkė.
Džiaugsmas – neišranki šeima
Inga džiaugiasi, kad jos šeima neišranki ir kiekvienam vis kito patiekalo ruošti nereikia. Ką moteris bepagamintų, viskas namiškiams skanu.
„Valgome įvairius patiekalus, bet labiausiai šeimai patinka virtiniai. Šiuos gaminu su raugintų kopūstų, džiovintų grybų, aguonų įdarais. Tiesa, aguoninių virtinių jau atsivalgėme, o ir aguonos skanios, pastebėjau, dabar neužauga“, – sako Inga.
Priruošti šeimai virtinių tai ne porą keptuvių kotletų iškepti – didelis darbas. Moteris atskleidžia įprastiems pietums virtinius daranti paprastus – be gražiųjų užraitymų, o dailius ji patiekia tik šventiniam stalui.
„Taip pat, kaip greičiausiai didžioji dalis lietuvių šeimų, esame bulviniai, – juokiasi Inga. – Mėgstame bulvių plokštainį, cepelinus. Nors šiais namiškius lepinu retokai – daug darbo!“
Maisto gamyba – lipliūniškės pomėgis, mamos ir žmonos pareiga bei darbas. Tad Inga neslepia, kad kartais suktis virtuvėje tikrai pabosta.
„Užpykstu ir sakau, jog negaminsiu! O vyras juokiasi: „Žinom, kad gaminsi. Juk tu kitaip negali.“ Tiesa, taip ir būna“, – pasakoja Inga.
Virtuvė – kūrybos erdvė
Pašnekovė nuolat ieško naujų receptų ir drąsiai eksperimentuoja. Į patiekalų gamybą ji žvelgia tarsi menininkė – receptas Ingai ne griežtų taisyklių sąvadas, o erdvė kūrybos paukštėms.
„Jei recepte nurodytas ingredientas, kurio neturiu, nesukdama galvos pakeičiu jį kitu. Štai afrikietiškiems sausainiams (aut. past. – jų receptą rasite čia) neturėjau apelsinų sulčių. Nieko, įpyliau obuolių“, – linksmai dėsto Inga.
Skaniausia – kas savo
Moteris įsitikinusi, jog skaniausiais maistas – gamintas namie. Jos šeima stengiasi valgyti tai, ką pati užsiaugina.
„Mažai ką perkame. Naminiai produktai daug gardesni. Kartais šeima leidžia pailsėti ir negaminti, tada, tarkime, virtinių nusiperkame. Ką jūs! Nėra ko lyginti su naminiais – pačios gaminti gerokai gardesni, – sako Inga. – Turime senovinę krosnį. Tėtis iškūrena ir kepame vadinamuosius kokorus su džiovintų grybų, morkų ir varškės, raugintų kopūstų įdarais. Senoviškai.“
Svajonių kepinys – močiutės duona
Daugelis šeimininkių vis ruošiasi iškepti sudėtingąjį, bet darbo ir prakaito vertąjį šimtalapį. Inga panašų gardėsį jau moka, tad jos troškimas – iškepti močiutės duoną.
„Kokią nuostabią duoną močiutė kepdavo… – užsisvajoja pašnekovė. – To skonio niekada nepamiršiu. Jau daug metų ruošiuosi iškepti tą tikrą naminę juodą duoną ir raugą pati pasidaryti, bet niekaip neprisiruošiu. Kartą net ąžuolinį kubilą buvau atsitempusi! Tačiau vis neiškepu. Na, bet kada nors būtinai.“
„Afrikos“ sausainiai
Reikės:
stiklinės pjaustytų datulių,
300 g cukraus,
100 g sviesto,
200 g šokolado,
1,5 stiklinės miltų,
0,5 stiklinės smulkintų riešutų,
0,5 stiklinės apelsinų ar bet kokių kitų sulčių,
2 kiaušinių,
1 šaukštelio kepimo miltelių.
Pjaustytas datules sumaišome su cukrumi, lydytu sviestu, smulkinto šokolado gabalėliais, kiaušiniais, riešutais, miltais, kepimo milteliais ir apelsinų sultimis. Tešlą gerai išmaišome, sukrečiame į formą ir kepame pusvalandį 175 laipsnių temperatūroje.
„Tai pats lengviausias pyragas“, – patikina Inga. Lengvas ar ne, kviečiame įsitikinti kiekvieną, tačiau, kad be galo gardus – garantuojame! Inga šio pyrago įdėjo lauktuvių redakcijai. Ištirpo skanėstas akimirksniu, o šeimininkė buvo apipilta komplimentais. Net ta kolegė, kuri dievagojosi saldumynų vengianti ir paragavo tik trupinėlį, grįžo kukliai šypsodamasi nusižengti savo taisyklei – suvalgė visą gabalėlį. Mat daugiau jau nebebuvo ir likę.
Grybai su saldžiarūgščiu marinatu
2 kg grybų marinatui reikės:
1 litro vandens,
250 ml 6 proc. acto,
20–30 g druskos,
80 g cukraus,
lauro lapelių,
pipirų.
Grybus 15–20 min. paverdame sūdytame vandenyje (1 šaukštelis druskos vienam litrui vandens). Išvirtus grybus nuvarviname, sudedame į stiklainius, užpilame karštu marinatu ir pridengę dangteliais 30 min. sterilizuojame verdančiame vandenyje. Užsukame dangtelius.
Kūmos pyragas
O dabar apsišarvokite kantrybe, pasiraitykite rankoves ir pažadėkite nesikeiksnoti – gaminsite Kūmos pyragą.
„Šis pyragas labai panašus į visų mėgstamą šimtalapį. Šeima dažnai prašo jį pagaminti, bet kiek čia darbo, kiek kantrybės! Tešla plyšta, pyktis ima, bet ką gi, tenka daryti“, – nusijuokia Inga ir pristato receptą.
Tešlai reikės:
1 kg miltų,
5 kiaušinių,
20 g sausų mielių,
trupučio druskos,
2 šaukštų cukraus,
2 šaukštų lydyto sviesto,
400 g pieno.
Pertepimui reikės:
400 g sviesto,
500 g cukraus,
1 stiklinės aguonų,
200–300 g razinų,
vanilinio cukraus.
Pieną šiek tiek pašildome. Sausas mieles sumaišome su miltais, kiaušinio trynius atskiriame nuo baltymų. Trynius išplakame su 1 šaukštu cukraus. Ant miltų supilame pieną, kiaušinius ir užminkome tešlą. Padaliname į 8 dalis. Sudedame ant lentos, aptepame lydytu sviestu ir 10 min. pakildiname.
Razinas 20 minučių pamirkome norimose sultyse. Cukrų sumaišome su vaniliniu cukrumi. „O toliau – sunkus darbas“, – šypteli Inga.
Iškočiojame plonai (laikraščio storio) vieną blyną, tepame lydytu sviestu, barstome cukrumi ir aguonomis. Kočiojame antrą blyną, tepame lydytu sviestu, barstome cukrumi, beriame nuvarvintų razinų. Taip visus 8 blynus sudedame vieną ant kito, susukame į didelį volą, sulenkiame kaip pasagą ir dedame į kepimo skardą.
15–20 min. kildiname. Viršų aptepame kiaušinio plakiniu. Kepame 180 laipsnių temperatūroje vieną valandą. Skardelė turi būti nedidelė, kad kepant neišgaruotų sviestas. Mat sviestui išbėgus pyragas turi jame virti.
Iškepusį pyragą palikite per naktį, kad sviestas vėl susigertų, ir tik kitą dieną išimkite iš skardos. Skanaus! Po tokio sunkaus darbo tikrai nusipelnėte ne vieno gabalėlio.
