Virtuvė prilygsta karalystei

Pirmaisiais Kėdainių kultūros centro Tiskūnų skyriaus vadovės Irenos Šalukienės tortais gardžiavosi paršeliai, o šiandien jos kulinarijos mokslų eiti atvyksta giminaitės, ištobulintų tortų, kibinų šventėms iškepti prašo bičiuliai. Virtuvėje tarp puodų ir keptuvių it kurorte besijaučianti moteris juokiasi: „Visi man sako, kad reiktų namie griauti sieną ir plėsti virtuvę. O aš džiaugiuosi, kad ji maža, nes jei būtų didesnė, kojos neatlaikytų tiek lakstyti.“ Ponia Irena mielai dalijasi virtuvės istorijomis ir gardžiausiais receptais: atvirai – neslėpdama nė vieno ingrediento.

Pirmieji tortai stalo nepasiekė

„Virtuvė mano karalystė“, – trumpai taria Irena ir prisimena pusbrolį, kuris atvažiavęs pašnekovę visada randa virtuvėje, tad patraukia per dantį, kad ši čia įkalinta.
„Gaminti – mano pomėgis, negalėčiau be to gyventi“, – situaciją skaidrina Irena. Suktis virtuvėje ji išmoko iš savo mamos. Šios būta didžios šeimininkės. „Namie net kambarys buvo padidintas, kad gausi šeima ir giminė sutilptų, – prisimena Irena. – Visą maistą mama ruošdavo pati – nieko nepirkdavo.“
Gaminti šio ketvirtadienio virtuvės šefė pradėjo sulaukusi pilnametystės. Tada ji ėmėsi visko: ir mėsos vyniotinių, ir tortų. „Iš pradžių ne vienas tortas kiaulytėms atiteko, – plačia šypsena pasipuošia Irena. – Jei biskvitas, tai sukrisdavo ir likdavo kietas, jei lakštai, tai prisvildavo, ar dar kas nors. Bet nesėkmės neatbaidė. O kaipgi? Juk esu Skorpionas – labai užsispyrusi. Kai užsibrėžiu, tai ir pasiekiu.“

Šeimininkė pagal mamą

Obuolys nuo obels netoli tenurieda. Taip ir Irena ruošdama šventinius patiekalus griežtai laikosi mamos paliktų receptų bei tradicijų. „Naujovių įsileisti vengiu. Esu labiau senovinis žmogus. Kaip matydavau mamą darant, taip ir aš darau“, – šventinį stalą, užtiesiamą dar mamos ir tėčio siuvinėta staltiese, apibūdina ji.
Kaip ir mama, Irena šventėms visą maistą ruošia namie. Net jei ir labiausiai laikas spaudžia, moteris, šiukštu, nenusipirks jau gatavos mielinės tešlos. Geriau į maisto ruošą sukvies vyrą, sūnų ir dukrą. „Nelaikau jų dykų. Jei reikia, visus sustatau“, – žavingai nusijuokia Irena.
Sveikuoliškų madų pašnekovė virtuvėje išduoda nesilaikanti: „Oras, kaip sakau, irgi nesveikas.“ Taigi svarbiausia, kad būtų skanu.

Peršveista keptuvė ir stebuklingas kočėlas

Pašnekovė didelių nesėkmių ar kuriozų virtuvėje neprisimena – viskas jai pavyksta. Bet štai vyras sykį buvo prikrėtęs – taip iššvarino brolio dovanotą keptuvę, kad šią beliko tik lauk mesti.
„Šveitė, šveitė vyras keptuvę šveistuku, kol ši tapo balta – švari, – skambiai kvatoti pradeda Irena. – Po metų brolis padovanojo kitą, bet kartu pridėjo instrukciją, kaip naudoti.“
Rakandams savo karalystėje moteris neišlaidauja. „Visos tortų formos, kaip aš vadinu – mergautinės. Kadaise toks mokinukas Nerijus Pliauskys, būdamas penktokas ar šeštokas, ištekino kočėlą ir padovanojo man. Dabar Nerijui jau 40 metų, bet to kočėlo niekaip atsisakyti negaliu, – ypatingą dovaną prisimena Irena. – Pusseserė įsiūlė nusipirkti modernų, brangų kočėlą. Nusipirkau, bet man jis nemielas – guli padėtas. Juo kočiodama nejaučiu blyno storio, nemoku juo dirbti.“

Ligos per torto skanumą

Kol sūnus neturėjo draugės, Irena juokdavosi, kad pirmiausia būsima marti turės išlaikyti uošvienės virtuvės išbandymus.
„Sakiau jam: „Jei konkursą pereis, tada tiks į marčias.“ Aišku, viso to nebuvo. Bet taip sakydavau, nes sūnus buvo nepataisomas smaližius. Nė dienos be saldėsių neištverdavo. Sakydavo: „Mamukai, nieko nėra saldaus“, – mena Irena. Ir tada mamukas puldavo kepti obuolių pyragą ar tortą. Moteris prisipažįsta sykį vaikus net susargdinusi per didelę savo širdį.
„Kadaise laikėm tris karves. Ruošiausi bulviakasiui. Tad padariau tortą, sutepiau namine grietinėle. Talka begalinė – tortas ore sprogo. Negi gaila vaikams? Padariau dar vieną ir vaikus nuo grietinėlės išbėrė – per daug buvo“, – pasakoja Irena.

Bijojo, kad neseks

Pašnekovė atskleidžia bijojusi, kad dukra maisto gamyba nesusidomės. „Aš vis ruošdavau, gamindavau, o ji nelabai. Skaudėjo širdį, bet kai dukrai buvo keturiolika, išvykau su saviveiklininkais kelioms dienoms į Vengriją. Grįžau antrą nakties, šeima pasitiko. Žiūriu, dukra karštų patiekalų priruošusi, tortą širdelės formos iškepusi. Labai gyriau, buvau patenkinta, kad gamina“, – atvirauja moteris.
Dabar dukra jau suaugusi ir per savo šventes stebina ne tik gardžiais patiekalais, tačiau ir preciziškai serviruotu, papuoštu stalu. Irena pasakoja, kad dukra kartu šeimininkauti ne itin mėgsta. Geriau joms atskirai. Mat kiekviena turi savą šeimininkavimo būdą.

Nesėkmingi giminaitės mokslai

Kartą pašnekovės pusbrolio žmona užsimojo pagilinti maisto gamybos žinias. Ir kurgi daugiau ji kreipsis, jei ne pas didžiausią giminės šeimininkę – ponią Ireną. Deja, mokslai kaip per sviestą nesiėjo ir giminaitė išvyko liūdna. „Kaip čia su tavimi ko nors išmoksi, jei tu to, to, ano įdėjai ir nieko tiksliai, konkrečiai“, – stebėjosi ji.
„Dedu iš akies. Mažai turiu tikslių receptų, – teisinasi Irena. – Bet užtat dalijuosi savo receptais atvirai – nieko nenuslepiu kaip kitos šeimininkės. Tegul tik kepa ir gamina. Nesuskaičiuočiau kelioms draugėms esu „Napoloeno“ torto receptą davusi, bet kiekvienai kitoks pavyksta.“

Šakotis be ragų

Kad Irena užsispyrusi bei atkakli šeimininkė, pasako ir istorija su šakočiu. Moteriai atidavė įrangą šakočiams kepti ir pasidalijo receptu.
Grįžo ji su vyru ir puolė varvinti raguotąjį skanėstą. Kepė, kepė, kaip nėr ragų, taip nėr. „Tik bulka, – apibendrina pašnekovė. – Kur dėt? Juk 60 kiaušinių sumušėm! Sukvietėm draugus, kad padėtų suvalgyti. Jie trynė rankomis: „O, kad ir toliau jums nepavyktų!“ Mat skonis tai šakočio, tik spygliukų nėra, – Irenai nerimastingų minčių, o bičiuliams džiaugsmo suteikusią istoriją prisimena moteris. – Paskui mama Kėdainiuose surado senukus, kurie dar su malkomis šakočius kepdavo. Jie viską papasakojo ir labai džiaugėsi, kad jaunoji karta keps. Dar nežinojau, kuo kepimo volą apvynioti, kad šakotis gražiai nusiimtų. Vienų klausiau, slėpė – nesakė, bet kitais keliais vis tiek sužinojau.“

Sviestmušio pamokos

Irena savo patirtimi virtuvėje dalijasi ir su Tiskūnų vaikais. Jiems organizuoja edukacinius užsiėmimus. „Kepėme duonelę, sausainius, separavom pieną, mušėm sviestą, spaudėm sūrį. Kai kuriems vaikams tai buvo tikras stebuklas. Noriu perduoti viską, ką pati moku“, – nuoširdžiu troškimu pokalbį užbaigia Irena ir kviečia ragauti pačios iškeptų sausainių grybukų. Nors Irena kepurėtų skanėstų prikrovė nemažą maišelį, kol grįžome į redakciją ne visiems laukusiems kolegoms sausainių užteko – suragavome. Mat tokių gardžių skanauti neteko. Jų receptas irgi čia!

Tortas „Napoleonas“

Tešlai reikės:

• 600 g miltų,
• 2 kiaušinių,
• 300 g sviesto,
• 300 g grietinės,
• žiupsnelio cukraus ir druskos.

Miltus pilame ant lentelės, mušame kiaušinius ir kapojame. Dedame sviestą ir vėl kapojame. Sudedame likusius produktus ir vėl kapojame iki vientisos tešlos. Dedame į šaldytuvą 5–6 valandoms. Ištraukę kočiojame blynus ir kepame orkaitėje 200 laipsnių temperatūroje, kol gražiai pagels.

Kremui reikės:

• 7 kiaušinių,
• 300 g cukraus,
• šaukštelio vanilinio cukraus,
• 300 g sviesto.

Kiaušinius, cukrų bei vanilinį cukrų išplakame ir verdame garuose 45 min. Atvėsusią masę supilame į išsuktą sviestą. Sutepame blynus. Jei norite gardžiau, į paruoštą kremą įdėkite rūgščios uogienės. „Darbo daug, bet tikrai skanu“, – reziumuoja uoli šeimininkė.

Grybukai

Reikės:

• 5 kiaušinių,
• 2 stiklinių cukraus,
• 1 šaukšto grietinės,
• 1 šaukšto medaus,
• 4 stiklinių miltų,
• 200 g sviesto,
• 1 šaukštelio kepimo miltelių.

Kiaušinius ir cukrų plakame iki purios masės, dedame grietinę, medų ir vėl paplakame, dedame miltus, išmaišom ir supilame ištirpintą sviestą. Viską išplakam ir kepame grybų keptuvėje.

Glaistas:

• 1 kiaušinio baltymas,
• 1 stiklinė cukraus pudros.

Kiaušinio baltymą ir cukraus pudrą išsukame, kad būtų tirštos grietinės konsistencijos, ir tepame atvėsusius sausainius.

Kibinai

Tešla:

• 600 g miltų,
• 1 kiaušinio,
• 200 g sviesto,
• 400 g grietinės,
• žiupsnelio cukraus ir druskos.

Ant lentelės pilame miltus, mušame kiaušinį, kapojame su peiliu. Dedame sviestą ir vėl kapojame. Sudedame grietinę, žiupsnelį cukraus, žiupsnelį druskos ir viską kapojame iki vientisos masės. Tešlą dedame į šaldytuvą 5–6 valandoms.

Įdaras:

• malta kiauliena,
• pipirai,
• druska,
• 1 kiaušinis,
• grietinėlė.

Kibinus kepame 200 laipsnių temperatūroje apie 1 val. Prieš pašaudami į orkaitę aptepame kiaušinio plakiniu.

Virtuvės baldai