Svarbiau kompetencija ar partinis bilietas? Kėdainių švietimo lyderių beieškant

Rugsėjis baigiasi, nurimo mokslo metų pradžios šurmulys, darbai po truputį įsivažiuoja. Visgi kai kurios krašto ugdymo įstaigos šiemet vis dar gyvena be nuolatinio vadovo. Visų akys krypsta į vieną geriausių krašto mokyklų – „Atžalyno“ gimnaziją, kurią paliko ilgametis vadovas. Rodytųsi, kas gi čia neįprasto ar keisto, kam apskritai jaudintis dėl tokio dalyko? Bet panašu, kad jaudintis yra ko. Juk visai čia pat turime nesėkmingą pavyzdį, kaip skelbiami konkursai po konkursų, o vadovo kaip nėra, taip nėra. „Purienos“ darželis nuo 2024-ųjų vasaros gyvena laikino vadovo globoje, o nuolatinio direktoriaus rasti nepavyksta. Savivaldybė sako, kad kaltės liūto dalis tenka Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) ir centrinės valdžios reikalavimams. Tačiau NŠA pateikia visai kitokį situacijos vertinimą, kuris rėkte rėkia, kad savivaldybė, kaltindama Vilnių, tiesiog nustūmė atsakomybę nuo savo pečių.

Chroniškos tuštumos „Purienoje“ neįveikė keturi konkursai

Nuo 2024-ųjų vasaros pradžios Kėdainių lopšelis-darželis „Puriena“ gyvena laikinojo vadovavimo sąlygomis. Kaip informavo Kėdainių rajono savivaldybė, nuolatinio direktoriaus ši įstaiga neturi nuo 2024 m. birželio 24 d.

Per šį laikotarpį buvo skelbti net keturi konkursai direktoriaus pareigoms eiti penkerių metų kadencijai: pirmasis – 2024 m. liepos 10 d., antrasis – 2025 m. vasario 19 d., trečiasis – liepos 11 d., o ketvirtasis – gruodžio 29 d.

Nors visi keturi bandymai baigėsi šnipštu, pretendentų stygiumi skųstis lyg ir nebuvo galima. „Pretendentų prašymų dalyvauti visuose skelbtuose konkursuose Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ direktoriaus pareigoms eiti buvo gauta“, – patvirtina savivaldybės atstovai.

Tačiau, savivaldybės aiškinimu, nuolatinių vadovų nepavyksta paskirti todėl, kad „konkursuose dalyvaujantys kandidatai neatitinka nustatytų kvalifikacinių reikalavimų arba nesurenka reikiamo vertinimo balo.“

Savivaldybė neslepia planuojanti skelbti jau penktąjį konkursą, o pagrindine chroniškos nesėkmės priežastimi įvardija Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) esą itin aukštus ir sunkiai įveikiamus vertinimus: „Konkursuose dalyvaujančių kandidatų penkios kompetencijos vertinamos NŠA ir kitos penkios kompetencijos vertinamos Kėdainių rajono savivaldybės mero sudarytoje komisijoje.

Dažniausiai NŠA kandidatų įvertinimai yra labai žemi ir tai lemia, kad pretendentų atrankos posėdyje kandidatui sunku surinkti reikiamą vertinimo balų skaičių.“

Savivaldybė beda pirštu į Vilnių, bet NŠA atvertė kitas kortas

Šis savivaldybės argumentas atrodytų įtikinamas, jei ne oficialūs pačios Nacionalinės švietimo agentūros atsakymai, kurie Kėdainių valdžios poziciją tiesiog apverčia aukštyn kojomis.

Įstatymais numatyta ugdymo įstaigos vadovų konkurso tvarka numato, kad galutinis pretendento konkursinis balas apskaičiuojamas susumuojant komisijos narių vertintų gebėjimų balų vidurkių sumą ir pretendento kompetencijų įvertinimą iš NŠA išduotos kompetencijų vertinimo ataskaitos.

Pretendentai, kurių galutinis konkursinis įvertinimas balais yra 25 arba daugiau balų, laikomi tinkamais eiti vadovo pareigas, į kurias buvo organizuojamas konkursas. Konkursą laimi daugiausiai balų surinkęs pretendentas. Nė vienam pretendentui nesurinkus 25 balų, laikoma, kad tinkamo pretendento nėra. Tokiu atveju skelbiamas naujas konkursas.

Visi pretendentai, norintys dalyvauti konkurse, kompetencijų vertinime turi surinkti mažiausiai 8 balus. Toks reikalavimas nurodytas švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintoje tvarkoje.

Tiesa, NŠA tikino neturinti informacijos apie tai, kiek balų surinko būtent į „Purienos“ vadovo vietą pretendavę asmenys.

Tačiau NŠA Komunikacijos skyriaus vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė pabrėžė esminę detalę, kuri paneigia Kėdainių rajono savivaldybės kalbas apie „neįveikiamus sostinės barjerus“: „Iš visų kandidatų, pretendavusių į Jūsų minimos švietimo įstaigos vadovus ir atlikusių pretendento kompetencijų įvertinimą Nacionalinėje švietimo agentūroje, tik vienas kandidatas nesurinko minimalaus balų skaičiaus.“

NŠA atstovė primena, kad agentūroje vertinamos penkios pretendentų vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijos: lyderystė mokymui ir mokymuisi, švietimo įstaigos ateities kūrimas, švietimo įstaigos gyvenimo valdymas, komandos formavimas ir įgalinimas bei asmeninis meistriškumas.

Tuo tarpu konkurso organizatoriaus – Kėdainių rajono savivaldybės mero – sudaryta komisija, kurioje kiekvienas narys vertina individualiai, sprendžia apie pretendento gebėjimus įgyvendinti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas: įstaigos veiklos organizavimo, lyderystės ugdymui kultūros kūrimo, personalo valdymo bei bendradarbiavimo gebėjimus.

Taigi, jei praktiškai visi kandidatai agentūros nustatytą minimalų slenkstį peržengė, kur jie suklupo?

Ogi savivaldybės mero sudarytos komisijos kabinetuose.

Trūksta kompetentingų ar kompetentingų ir partijai palankių žmonių?

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos opozicijos atstovai tiesiai šviesiai įvardija tai, apie ką švietimo bendruomenėje puse lūpų kalbama jau seniai. Konkursų stabdžiai glūdi ne Vilniuje, o vietos politiniuose koridoriuose.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos pirmininkas Paulius Aukštikalnis teigia, kad ši situacija demonstruoja valdžios užsispyrimą ir nenorą į elitinėmis laikomas pareigas įleisti politiškai nepalankių žmonių.

„Tarybos posėdžio metu mero tiesiai paklausiau: jeigu jau taip ilgai nepavyksta rasti „savų“, jam tinkančių žmonių į vadovus, gal pagaliau reikėtų nusileisti nuo politinių principų ir pabandyti kalbėtis su Aušra Nesteroviene? Mano vertinimu, Aušra buvo puiki, kompetentinga direktorė, tačiau vos atsiradus progai meras pasirinko su ja atsisveikinti. Dabar, panašu, politinės ambicijos neleidžia paprasčiausiai žmogiškai susėsti, kalbėtis ir ieškoti sprendimo, kuris būtų geriausias ne politikams, o įstaigai ir vaikams.“

Politiko nuomone, versti kaltę NŠA yra tiesiog patogus būdas savivaldybei nusimesti atsakomybę.

„Man sunku patikėti, kad „Purienos“ problema yra vien NŠA reikalavimai ar žmonių trūkumas Kėdainiuose. Jeigu daugiau kaip dvejus metus nesugebame rasti nuolatinio vadovo, reikia klausti ir savęs, kaip ieškome, ką kviečiame, kokią reputaciją Kėdainiai turi potencialių vadovų akyse ir ar tikrai svarbiausias kriterijus yra žmogaus profesionalumas?

Taip, dalis problemos neabejotinai yra ir nacionalinėje sistemoje – vadovų kompetencijų vertinimo procedūros turi būti racionalios, o potencialiems kandidatams turi būti sudarytos galimybės tinkamai pasirengti. Tačiau savivaldybė negali dvejus metus rodyti pirštu tik į Vilnių. Ji pati turi aktyviai ieškoti žmonių, juos auginti, skatinti kandidatuoti ir kurti tokią aplinką, kurioje profesionalus žmogus žinotų, kad jo karjerą lems kompetencija, o ne politinis lojalumas“, – sako demokratas P. Aukštikalnis.

Pasak jo, nepasikeitus situacijai pasekmės gali būti liūdnos: „Jeigu šio požiūrio nepakeisime, Kėdainiuose rizikuojame turėti vis daugiau vadovų, kurių didžiausias privalumas bus ne aukšta kompetencija, o didelis lojalumas merui Valentinui Tamuliui. Ir už tokį valdymo modelį galiausiai sumokės ne politikai, o mūsų mokyklos, darželiai, jų darbuotojai ir vaikai.“

Panašios pozicijos laikosi ir frakcijos „Kėdainiai-visų“ pirmininkė Indrė Fiodorova, kuri pabrėžia matanti akivaizdų neatitikimą tarp faktų ir valdžios kalbų.

„Sunku įstaigai šitiek laiko būti be nuolatinio vadovo. Noriu pabrėžti, kad buvo norinčių vadovauti įstaigai ir kandidatai buvo įveikę „nacionalinį“ barjerą, tačiau atkrito tik po jų vertinimo savivaldybėje.

Dėl „Purienos“ situacijos kėlėme klausimą ir taryboje. Vertinant mero atsakymus, kad jis nuolat susitinka su darželio bendruomene, ir tai, kokioje situacijoje esame šiandien, plika akimi matyti, kad rezultato tai nedavė, kad meras sprendimo trejus metus neturi.

Tai reiškia, kad meras arba nevertina situacijos rimtai, arba neturi tam laiko, arba nežino, kaip viską spręsti. Nereikia stebėtis, kad visa ši situacija apipinta „mitais“, spėlionėmis ir interpretacijomis, kai matai, kaip viskas vyksta šiuos trejus metus. Mes mielai merui padėtume, bet jis tos pagalbos atsisako“, – sako politikė.

Savivaldybės kritika Vilniui tarybos narių neįtikina

Valdančiosios socialdemokratų frakcijos lyderis Jonas Talmantas laikosi lakoniškos pozicijos ir problemos savivaldybės pusėje neįžvelgia: „Mano žiniomis, yra skelbiami vieši konkursai. Kodėl kompetentingi specialistai nesiryžta dalyvauti, aš negaliu atsakyti. Kiek žinau, konkursų buvo ne vienas ir atitinkančių reikalavimus juose nebuvo žmonių.“

Tačiau kol jis striukai komentuoja situaciją, lyg ji būtų įprastas ir kasdienis reiškinys, o jo kolega iš valdančiosios frakcijos Virmantas Pikelis į klausimus apskritai neatsako, jo kolegos neslepia skepsio. Tiek dėl to, kad „Puriena“ vis dar neturi vadovo, tiek dėl to, kaip atsakomybės kratosi vietos valdžia.

Konservatorių frakcijos pirmininkas Kęstas Šlama įsitikinęs, kad atsakomybės perkėlimas Vilniui nebeatlaiko jokios kritikos.

„Treji metai be nuolatinio vadovo ugdymo įstaigai nėra normali situacija. Tai kuria neapibrėžtumą, skatina gandus, demotyvuoja darbuotojus ir veikia visą bendruomenę. Todėl klausimas ne tik, kodėl kandidatai neįveikia vertinimo, bet ir ką per tuos trejus metus padarė pati savivaldybė, kad rastų ir užaugintų stiprius vadovus. Vien paskelbti konkursą ir laukti neužtenka.

Nemanau, kad kompetencijų vertinimas yra neįveikiamas barjeras. Tai rodo ir Kėdainių rajono pavyzdžiai. 2024 metų pabaigoje, gavęs teigiamą vertinimą, Josvainių gimnazijai pradėjo vadovauti O. Kačiulis. Todėl būtų per paprasta dėl visko kaltinti NŠA. Reikia klausti, ar pati savivaldybė pastebi potencialius lyderius, juos skatina ir padeda pasirengti“, – sako K. Šlama.

Politiko teigimu, potencialius vadovus Kėdainiuose labiausiai atbaido skaidrumo trūkumas. „Patogu dėl visko apkaltinti centrinę valdžią ar NŠA, bet pirmiausia reikėtų pasižiūrėti į savo kiemą. Kai apie galimus konkursų laimėtojus kalbos pradeda sklisti dar iki konkursų, o vėliau jos pasitvirtina, natūraliai kyla klausimų dėl pačios atrankos skaidrumo.

Abejonių padaugėja, kai konkursus laimi asmenys, anksčiau dirbę savivaldybės vadovo politinio pasitikėjimo komandoje ar viešai siejami su jo aplinka. Tai savaime nėra neskaidrumo įrodymas, tačiau tokiais atvejais savivaldybė turėtų padaryti viską, kad konkurso rezultatai nekeltų įtarimų.

Esame kalbinę stiprius specialistus, tačiau dalis jų atvirai sako, kad kandidatuotų tik tuomet, jei labiau pasitikėtų konkursų skaidrumu ir realia konkurencija. Vadinasi, problema ne vien žmonių trūkumas – problema ir pasitikėjimas atrankos procesu.

Todėl prieš ieškodami šapo centrinės valdžios akyje pirmiausia išsikrapštykime rąstą iš savosios.“

Ar yra pagrindo jaudintis ir dėl „Atžalyno“ gimnazijos?

Užsitęsusi „Purienos“ vadovo paieška Kėdainiuose tampa pavojingu precedentu. Šiandien bendruomenės akys krypsta į Kėdainių „Atžalyno“ gimnaziją – vieną stipriausių rajono mokyklų, kuri neseniai taip pat liko be ilgamečio vadovo. Ar šios gimnazijos neištiks tas pats likimas, kai metai iš metų nerandama „tinkamo“ žmogaus?

Vertindamas „Atžalyno“ perspektyvas, K. Šlama tikisi geresnės baigties. Politikas sako esantis tikras, kad stiprių lyderių yra ir pačioje gimnazijos bendruomenėje, tačiau vien jų buvimo neužtenka.

„Potencialūs kandidatai turi matyti prasmę imtis lyderystės. Jei konkursu nepasitikima arba susidaro įspūdis, kad jo rezultatas iš anksto nuspėjamas, stipriausi kandidatai paprasčiausiai nedalyvaus“, – mano konservatorius.

I. Fiodorova taip pat viliasi, kad gimnazijai pavyks išvengti darželio likimo.

„Labai tikiuosi, kad „Atžalyno“ gimnazija ras naują ir patį geriausią vadovą. Kompetentingų ir ambicingų žmonių, galinčių būti įstaigų vadovais, tikrai turime mūsų krašto bendruomenėse. Tik reikia gebėti juos palaikyti, paskatinti ir nesivadovauti principu „myliu/nemyliu“. Nesivadovauti partinėmis priklausomybėmis – taip pat, nes tokių pavyzdžių jau galime pastebėti.

Įstaigų vadovų darbas visiškai priklauso nuo savivaldybei vadovaujančių politikų. Žinant priežastis, visada galima ieškoti sprendimų ir viską padaryti tinkamai. Svarbu noras. Na ir, žinoma, situacijos supratimas“, – sako I. Fiodorova.

P. Aukštikalnis situaciją vertina aštriau ir sako, kad laukti naujojo „Atžalyno“ vadovo tenka su nerimu. Sulauksime jo ar ne? O jei ne – tai kodėl?

„Tai viena stipriausių mūsų krašto ugdymo įstaigų, todėl čia negalima žaisti politinių žaidimų. Man susidaro įspūdis, kad Kėdainiuose pernelyg dažnai pirmiausia žiūrima, kas yra „savas“, o tik po to – kas yra stipriausias profesionalas.

Tikiuosi, kad mano įtarimas, jog ir ši vieta gali būti laikoma kažkam politiškai patogiam, nepasitvirtins. Gimnazijos direktoriaus konkursas turi būti visiškai skaidrus ir orientuotas į kompetenciją, o ne į partinį bilietą“, – nukerta demokratas.

Proaktyvumo stoka: rezervas yra, bet juo nesinaudojama

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininkė Adelė Štelmokienė atkreipia dėmesį į institucinį savivaldybės pasyvumą, kuris galimai kainuoja tuščią direktoriaus kėdę „Purienai“. Būdų spręsti problemą yra, rodos, trūksta tik noro tuos būdus išmėginti.

„Manau, kad problema yra ne žmonių trūkumas, o pati proceso logika. Mes tris kartus kartojome tą patį: skelbėme konkursą ir laukėme, kol kažkas ateis. Bet juk yra NŠA tvarkomas švietimo įstaigų vadovų rezervas – žmonių, kurie jau turi patvirtintas kompetencijas vadovauti mokyklai ar darželiui.

Vietoj to, kad keturis kartus iš eilės skelbtume tą patį konkursą ir gaištume laiką, savivaldybė galėjo ir turėjo proaktyviai kreiptis į šį rezervą, siūlyti pareigas konkrečiai jame esantiems, jau kvalifikuotiems žmonėms. Tai, kad to nepadarėme, yra mūsų, kaip savivaldybės, atsakomybė“, – įsitikinusi politikė.

Ji taip pat akcentuoja tai, ką ir kiti jos kolegos. Kompetentingus, stiprius kandidatus atbaido Kėdainiuose paplitusi praktika, kai nemaža dalis švietimo įstaigų vadovų pareigų istoriškai atitekdavo buvusiems politikams ar partijų aktyviems nariams: „Tai natūraliai atbaido nepolitizuotus, tikrai kompetentingus specialistus – jie tiesiog nenori kandidatuoti į sistemą, kuri jiems atrodo uždara. Švietimo įstaigų vadovavimas turi būti aiškiai depolitizuotas – vertinami turi būti tik kompetencija ir rezultatai, o ne pažintys.

Maža to – mes visiškai nebūtinai turime ieškoti tik kėdainiečio. Siūlomas atlyginimas yra tikrai konkurencingas, tad galime ir turime ieškoti stipraus specialisto visoje Lietuvoje, o ne apsiriboti vietine bendruomene.“

Tiesa, bent jau dėl „Atžalyno“ politikė kol kas rami. Mokyklos vadovas pareigas paliko vasaros viduryje, tad kalbėti apie krizę gerokai per anksti. Vis dėlto ar galima šį konkursą palikti savieigai, turint karčios patirties su „Puriena“? Veikiausiai ne.

„Svarbu pasimokyti iš „Purienos“ istorijos. Jei nenorime, kad gimnazija liktų be vadovo metų metus, jau dabar reikia veikti kitaip, nei veikėme su darželiu – neapsiriboti vienu skelbimu ir laukimu, o iškart lygiagrečiai ieškoti kandidatų per rezervą ir aktyviai kviesti stiprius specialistus iš visos Lietuvos.

Manau, kad didžioji dalis įrankių yra būtent mūsų, savivaldybės, rankose. Kompetencijų vertinimo tvarką nustato ministerija, ir jos mes nekeisime – bet tai, kaip mes ieškome kandidatų, priklauso tik nuo mūsų.

Galime pasyviai laukti, kol kažkas ateis per eilinį konkursą, arba galime aktyviai dirbti: kreiptis į NŠA vadovų rezervą, ieškoti kandidatų visoje Lietuvoje, užtikrinti, kad procesas būtų suvokiamas kaip sąžiningas ir nepolitizuotas. Jei po trijų nesėkmingų bandymų vis dar renkamės tą patį kelią, tai jau nebe centrinės valdžios, o mūsų pačių sprendimas – ir jį galime, ir turime keisti“, – idėjas savivaldybės vadovams siūlo politikė.

Laimės lojalumas ar profesionalumas?

Artėjant penktajam „Purienos“ direktoriaus konkursui ir rengiantis skelbti atranką į „Atžalyno“ gimnazijos vadovo kėdę, Kėdainių rajono valdžia atsidūrė rimtų išbandymų zonoje. Savivaldybės bandymai nurašyti savo nesėkmes ant NŠA, kai NŠA statistika rodo, kad daugumos konkursuose dalyvavusių kandidatų kompetencijos sostinėje buvo įvertintos teigiamai, skamba mažų mažiausiai keistokai.

Tad klausimas, kodėl šie žmonės pasirodo „netinkami“ Kėdainių savivaldybės komisijai, lieka atviras, tačiau atsakymo kontūrai vis aiškesni.

Jei vadovų paieškos mechanizmas Kėdainiuose ir toliau veiks pagal politinio lojalumo, o ne profesionalumo filtrą, laikinumo virusas rajono švietimo sistemoje tik plis.

Valdantiesiems teks apsispręsti, ar ieškoti lyderių, gebančių vesti Kėdainių ugdymo įstaigas į priekį nepriklausomai nuo politinių vėjų, ar laukti savivaldos rinkimų tikintis, kad postai galiausiai atiteks tiems, kurių partiniai bilietai ar lojalumas nekels jokių abejonių.

Tik ar tokie politiniai žaidimai ne per brangiai kainuoja Kėdainių vaikams ir visai švietimo bendruomenei?