Oficialiai atidarytas Tilto gatvės tiltas – simbolinę juostelę kirpo šalies vadovas (GALERIJA)

 Oficialiai atidarytas Tilto gatvės tiltas – simbolinę juostelę kirpo šalies vadovas (GALERIJA)

Iškilmingo tilto atidarymo metu simbolinę juostelę kartu perkirpo G. Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis bei susisiekimo ministras Juras Taminskas/ E. Kuktienės nuotr.

Šiandien, gegužės 17-ąją, Kėdainiuose pagaliau išaušo diena, kurios krašto žmonės laukė daugiau, kaip tūkstantį dienų. Iškilmingos ceremonijos metu oficialiai atidarytas strategiškai svarbus Tilto gatvės tiltas per Nevėžį. Šis įvykis tapo ne tik infrastruktūrine pergale, bet ir simboliniu skolos grąžinimu miestui. Legendinis tiltas įgriuvo dar 2023 metais LR Prezidento Gitano Nausėdos vizito Kėdainiuose metu, tad simboliška, kad ir naujai sutvarkytas jis eismui buvo atvertas dalyvaujant aukščiausiam šalies vadovui. Iškilmingo tilto atidarymo metu simbolinę juostelę kartu perkirpo G. Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis bei susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Prezidentas: „Tai buvo garbės reikalas“

Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje pabrėžė simbolinį šio tilto vaidmenį jo kadencijos metu. Šalies vadovas prisiminė, kad 2023-iųjų sausio pabaigoje jam lankantis Kėdainiuose, tiltas tiesiogine prasme griuvo jo akyse.

„Simboliška, kad būtent šią dieną mes galime atidaryti vėl tvirtą, vėl patikimą tiltą iš istorinės Kėdainių dalies į Kėdainių gražųjį senamiestį. Kuomet 2023 metais sausio pabaigoje lankiausi Kėdainiuose su savo komanda, na jau taip atsitiko simboliškai, kad šitas tiltas ėmė ir įgriuvo. Todėl tai buvo ne tiktai būtinybė atstatyti šį tiltą, bet ir garbės reikalas“, – sakė Prezidentas.

G. Nausėda neslėpė, jog šio objekto būklė jam tapo visos šalies regioninės politikos atspindžiu.

„Tą kartą aš pasakiau, kad šio tilto būklė panaši į mūsų šalies regioninę politiką – tikrai turėtų būti geresnė, patikimesnė, turėtų būti skiriama daugiau dėmesio mūsų šauniems miestams ir miesteliams. Ir galbūt šiandien jau atsiranda pagrindo su tam tikru atsargiu optimizmu kalbėti apie tai, kad mūsų regioninė politika keičiasi, kad mes atsisukome veidu į mūsų regionus“.

Prezidentas taip pat pasidžiaugė Kėdainių ateities perspektyvomis, minėdamas, kad iki 2028-ųjų planuojama sutvarkyti visus keturis svarbiausius miesto tiltus.

„Tegul jie tarnauja mūsų visuomenei, mūsų kariuomenei, tegul jie tarnauja mūsų verslui, nes tai yra svarbios transporto, kariuomenės mobilumo arterijos“.

Tiltas, sudeginęs daugiausia nervinių ląstelių

Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis tilto atidarymo metu neslėpė palengvėjimo, kad pagaliau šis tilto tvarkymo maratonas baigėsi. Pasak jo, šis objektas savivaldybei kainavo neįtikėtinai daug kantrybės.

„Taip, galime atsidusti ir pasakyti: pagaliau! Turbūt nebuvo Kėdainių mieste ir krašte tokio objekto, kuris sudegintų tiek nervinių ląstelių kaip būtent šitas tiltas“, – kalbėjo meras. Jis pabrėžė, kad kėdainiečiams teko laukti itin ilgai, o palyginimas su pasauliniais architektūros stebuklais privertė susimąstyti.

„Aš pasidomėjau – Eifelio bokštas buvo pastatytas per 796 dienas. O štai šiandien yra 1203-ioji diena po tilto griūties, ir tik tokiam laikui praėjus mes pagaliau galime atidaryti tiltą eismui. Manau, kad tai bus vienas iš tų pavyzdžių, kaip neturėtų būti statomi tiltai“, – kritikos rangos procesams negailėjo V. Tamulis, tačiau kartu dėkojo visiems prisidėjusiems prie to, kad kėdainiečiai vėl galėtų laisvai judėti mieste.

Navigacija jau buvo patikėjusi, kad tilto nėra

Susisiekimo ministras Juras Taminskas pripažino, kad kelias iki šios dienos buvo kupinas iššūkių, o Kėdainių gyventojų kantrybė pasirodė esanti tiesiog milžiniška.

„Ilgas procesas, kol tiltas buvo atidarytas, ir jis pareikalavo daug kantrybės, sukėlė daug emocijų – tiek teigiamų, tiek neigiamų. 

Per šį laiką turbūt ir navigacinės sistemos jau buvo nusprendusios, kad čia tilto nėra. 

Tačiau mums pavyko ir turim šiuolaikišką, modernų, saugų tiltą, kuris jungia, o ne skiria“, – teigė ministras.

Tiltas jungia ne tik du krantus, bet ir dvi tautas

Atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas kunigas Sigitas Bitkauskas, kuris šmaikštaudamas priminė tilto svarbą ir istoriją, kurią jam kalbant atkartojo ir šventėje dalyvavę kėdainiečiai. 

„Kėdainiuose gyvena dvi tautos: žemaičiai anoj pusėj, aukštaičiai šitoj pusėj. Lietuviai, bet dvi tautos, kurios draugiškai gyvena ir tiltu pastoviai juda“. Pašventinęs statinį, dvasininkas palinkėjo saugių kelionių visiems juo vyksiantiems.

Šiandienos tilto atidarymas sutapo su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, tad mieste jautėsi dviguba šventinė nuotaika. Perkirpus juostelę ir oficialiai atvėrus tiltą eismui, pirmoji juo perėjo šventinė Lietuvos karių eisena, kartu su aukščiausiais šalies ir miesto vadovais, bei, galiausiai, visais šventės dalyviais. 

2 Komentarai

  • Ministeris kėdės apšilt dar nesuspėjo dorai, darbais savo, a šverkelis žydras jau nebsusega.

    Kur tai matyta?

    Ai, pas vagius išdo, ruskių papročiu, pilvas pampsta greičiausiai, musiaw [ galimai ].

  • Džiponas nesusisega, nes ne iš gero gyvenimo, gal šliūbinis, gal net ir abituriento, o ką čia olekas veikia, taip ir nesupratau.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video