2025-ųjų METŲ ĮVYKIAI (I dalis)

 2025-ųjų METŲ ĮVYKIAI (I dalis)

Kiekvienų metų pabaigoje laikas tarsi sustoja ir leidžia dar kartą pažvelgti atgal. Metai palieka ne tik datas kalendoriuje – jie palieka jausmus, patirtis ir įvykius, kurie kūrė mūsų kasdienybę. Vieni įvykiai kėlė pasididžiavimą ir stiprino tikėjimą, kiti skaudino, vertė abejoti ar paliko kartėlį, kurį norėtųsi pamiršti. Tačiau nė vienas iš šių įvykių nėra atsitiktinis. Visi jie – mūsų bendros istorijos dalis. Atvira, tikra ir kartais nepatogi. Apžvelgiame ryškiausius Kėdainių krašto 2025-ųjų metų įvykius, tapusius laiko ženklais ir palikusius pėdsakus ne tik antraštėse, bet ir žmonių atmintyje.

METŲ STATYBOS

Stato naują gamyklą

Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

Prieš penkerius metus pirmąją gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje atidariusi didžiausia Ukrainos gyvūnų maisto gamintoja „Kormotech“ trigubai didina investicijas mūsų rajone – vasario mėnesį, įkasus simbolinę kapsulę, oficialiai pažymėta naujo fabriko statybų pradžia. 60 mln. eurų vertės projektą ketinama užbaigti 2028 metais. Šioje gamykloje bus sukurta daugiau kaip 200 darbo vietų.

Antroji gamykla pradėta statyti gretimame 8,9 ha ploto sklype, Pažangos gatvėje. Beveik 20-ties tūkstančių kv. metrų pastatas bus skirtas administracinėms, sandėliavimo ir gamybos patalpoms. Šis plėtros žingsnis leis Kėdainiuose gaminamo šlapio šunų ir kačių maisto apimtis padidinti nuo 22 tūkst. tonų iki 60 tūkst. tonų per metus. Baigus darbus, „Kormotech“ Lietuvoje gamins daugiau kaip pusę – 61 proc. – visos savo šlapio maisto produkcijos.

METŲ INOVACIJA

Organizatorių nuotr.

Lietuviško kūdikių ir vaikų maisto gamybos pramonėje – istorinis proveržis. UAB Kėdainių konservų fabrikas, pernai įsigijęs pirmą lietuvišką ir mūsų šalies rinkoje vieną populiariausių kūdikių maisto prekės ženklą „Marmaluzi“, spalio mėnesį paleido naują ekologiško vaikų maisto gamybos liniją. Daugiau kaip tris milijonus eurų atsiėjusios investicijos „Vikonda grupės“ valdomai įmonei sudarė galimybes ne tik pažangiai plėtoti minėtos kategorijos produktus Lietuvos bei pasaulio rinkose, bet ir mūsų šalyje atverti naują – funkcinio maisto – nišą.

METŲ GERADARYSTĖ

neįgalieji autobusas

Kėdainių rajono neįgaliųjų draugijai priklausęs neįgaliesiems vežti skirtas autobusiukas šiemet beviltiškai paseno. Jį, skaičiuojantį jau du dešimtmečius, teko išleisti užtarnauto poilsio, tačiau prieš tai reikėjo bent kiek naujesnės transporto priemonės. Draugija kreipėsi pagalbos į savivaldybę, deja, jos ten nerado. Susidūrusi su akla siena, draugija galėjo nuleisti rankas, tačiau vietoj to nusprendė suremti pečius ir ieškoti pagalbos atvirose širdyse tų, kurie gyvena arčiausiai. Prasidėjo intensyvios naujo autobuso paieškos ir lėšų rinkimo kampanija.

Ir čia įvyko stebuklas – bendruomenė parodė savo tikrąją jėgą. Atsiliepė verslas, politikai ir eiliniai žmonės. Pirmieji atsiliepė „Dotnuva Baltic“. Ypač svariai prisidėjo politinė frakcija „Kėdainiai – visų“, kurios visi nariai, kiek galėdami, skyrė lėšų, tačiau didžiausią indėlį įnešė Labūnavos žemės ūkio bendrovė. Pati draugija taip pat prisidėjo iš savo kuklių santaupų, aukojo ir patys draugijos nariai, ir kiti pavieniai žmonės, ir įmonės. Galiausiai pavyko surinkti reikiamą sumą ir už septynis tūkstančius eurų įsigyti transporto priemonę. Šis bendruomenės susitelkimas ties autobusu nesibaigė. Draugijos nariai, vėlgi aukodami po kelis eurus, pastatė ir naujajam pirkiniui pastogę-garažą. Tai dar vienas įrodymas, kad kai žmonės veikia išvien, net ir be valdžios paramos įmanoma pasiekti didelių dalykų.

METŲ ATLEIDIMAS

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Kėdainiuose gerai žinomas ir ne vienerius metus dirbęs, paskutiniu metu Raseinių rajone Betygalos, Paliepių bei Vosiliškio parapijų klebono pareigas ėjęs ir Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos vikaru buvęs kunigas Norbertas Martinkus atleistas iš visų savo pareigų. Kaip teigiama – jam pačiam to prašant. Toks įvykis Lietuvoje – itin retas. N. Martinkus atleistas iš pareigų ir jam suteiktas leidimas išvykti iš Kauno arkivyskupijos vienerių metų laikotarpiui. Per šiuos metus kunigas negali atlikti jokio su kunigo tarnyste susijusio darbo.

METŲ PASIEKIMAI

Greičiausias jaunimo sprinteris Europoje

Dambrauskas
Kėdainių sporto centro nuotr.

Kėdainietis sportininkas Adas Dambrauskas šiais metais tapo greičiausiu bėgiku Europoje savo amžiaus grupėje. Europos 100 metrų distancijos jaunimo iki 20 metų kategorijoje jis užfiksavo geriausią laiką šį sezoną.

„Šis pasiekimas patvirtina, kad Adas yra ne tik vienas perspektyviausių Lietuvos lengvaatlečių, bet ir realus kandidatas tapti Lietuvos greičiausiu žmogumi. Adas taip pat stebina savo rezultatais: jis 60 metrų distanciją jau yra įveikęs per 6.64 sek.! Šis rezultatas rodo, kad jaunasis sprinteris netrukus gali tapti greičiausiu Lietuvos žmogumi ir perrašyti šalies lengvosios atletikos istoriją“, – džiaugiasi sportininką treniruojančio klubo „Jusis Training“ treneriai A. Tolstik ir I. Krakoviak Tolstika.

Pasaulio čempionė

Vaida Budrienė „Performance“ kategorijoje iškovojo pasaulio čempionės titulą.
Asmeninio archyvo nuotr.

Prancūzijos La Ciotat mieste vykusiame Pasaulio kultūrizmo ir  fitneso čempionate Lietuva sužibėjo ryškiomis pergalėmis, o viena iš jų priklauso kėdainietei Vaidai Budrienei. Ji „Performance“ kategorijoje iškovojo pasaulio čempionės titulą. Į prestižinį čempionatą susirinko stipriausi sportininkai iš viso pasaulio, tačiau būtent V. Budrienė pademonstravo tokį pasirodymą, kuris nepaliko abejonių teisėjams – ji triumfavo savo kategorijoje. Kelias iki pasaulio viršūnės nebuvo trumpas – pasak Vaidos trenerio Kastyčio Gudavičiaus, šis titulas yra nuoseklaus darbo vaisius. „Pradėjome prieš metus. Vaida tapo Lietuvos čempione, vėliau nugalėjo Čekijoje, Lenkijoje, šiemet iškovojo Lietuvos absoliučios čempionės titulą, o dabar – triumfas pasaulio čempionate“, – pasididžiavimu trykšta treneris.

METŲ PASIDIDŽIAVIMAS

Gamina detales „Boeing‘ams“

Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

„Boeing“ orlaivių detalės gaminamos ne tik už Atlanto ar kituose didžiuosiuose pramonės taškuose, bet ir Aukštuosiuose Kapliuose (Šėtos sen.). Prieš septynerius metus Armino Stanevičiaus ir Deivido Karaliaus atokiame provincijos kaime įkurta UAB „ARDO projektai“ pasaulio aviacijos milžinei gamina keleivinių lėktuvų salono detales. Praėjusiais metais iš viso apie trečdalis bendrovės gaminių buvo skirta užsienio rinkai. Tikslių mechaninių komponentų iš metalo ir plastiko gamyba užsiimančioje įmonėje dirba 15 darbuotojų. Įgyvendindama pažangius bei inovatyvius veiklos sprendimus, bendrovė kasmet nuosekliai auga. Šiuo metu UAB „ARDO projektai“ baigia dar vieną plėtros etapą ir prie savo komandos kviečia prisijungti naujus narius.

METŲ SANDĖRIS

Savivaldybės pasirinkimas

Kėdainių r. savivaldybės nuotr.

Kėdainių rajono savivaldybė metų pradžioje sulaukė atspausdinto reprezentacinio Kėdainių fotoalbumo „Kėdainiai. Abipus Nevėžio“. Kone 10 tūkst. eurų atsiėjusi 96 puslapių knyga, kurioje publikuojama 80 nuotraukų, išleista vos 300 egzempliorių tiražu,  neparduodama – ji skirta grynai dovanoms, tačiau visi norintieji gali ją pavartyti bibliotekoje ar Kėdainių krašto muziejuje. Ji išleista po viešųjų pirkimų konkurso – esą kuri leidykla pasiūlė geresnę kainą, ta ir laimėjo konkursą. O laimėjo – „Terra publica“. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje tai, kad mūsų kraštą nuotraukose atspindėjo visai ne kėdainiečiai, nors profesionalių fotografų turime pakankamai. O dar įdomiau tai, kad panašiu laiku išleistas ir kitas Kėdainius reprezentuojantis, tik kur kas solidesnis leidinys, kuriam žinomas Kėdainių fotomenininkas Vydas Bečelis prašė savivaldybės paramos, tačiau jam durys buvo užtrenktos. „Aš iš savivaldybės prašiau viso labo 5 tūkst. eurų. Jiems nesutikus, galiausiai knygą išleidau pats. Už 500 vnt. knygų sumokėjau 5 tūkst. eurų. Knygoje yra 180 nuotraukų, istoriko Vaido Banio įžvalgos ir pasakojimai. Tai, kad savivaldybė pirko 300 knygų už 10 tūkst. eurų, yra košmaras kažkoks. Pinigų išmetimas į balą!“ – sakė V. Bečelis.

Kodėl savivaldybė išleido reprezentacinį fotoalbumą 300 egzempliorių tiražu už beveik 10 tūkst., eurų, kai galėjo išleisti fotoalbumą 500 egz. tiražu už 5 tūkst., eurų, klausimas lieka atviras kiekvieno pamąstymui.

METŲ TITULAS

„Švogerių kraštas“

Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

Kėdainiai – „švogerių kraštas“, kur valstybinėse įstaigose klesti nepotizmas ir yra vilkinami sprendimai. Tai rodo Kėdainių rajono savivaldybės užsakymu Kėdainių rajone atliktas korupcijos tyrimas. Šį tyrimą sausio mėnesį atliko UAB „Rinkos tyrimų centras“, telefonu apklausęs 396 nuolatinius Kėdainių rajono gyventojus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vienos iš didžiausių problemų Kėdainiuose yra sprendimų priėmimo vilkinimas (su šia problema susiduria 52 proc. apklaustųjų) ir nepotizmas – giminaičių protegavimas parūpinant jiems aukštas ir pelningas pareigas. Pastarąją problemą įvardijo 51 proc. apklaustųjų.

METŲ INICIATYVA

Bagažinių turgelis

Kristinos Kasparavičės nuotr.

Šiais metais Kėdainiuose prigijo kėdainietės Andrinos Bernotaitės-Zubrickienės bagažinių turgelių organizavimo iniciatyva. Vasaros šeštadieniais už „Moki veži“ parduotuvės“ kėdainiečiai rinkdavosi į bagažinių turgelius – kas po spintų tvarkymo, o kas ir po rimtesnės revizijos savo sandėliukuose ar palėpėse: čia buvo prekiaujama nuo išaugtų vaikų drabužėlių ir žaislų iki nenaudojamos buitinės technikos ar sendaikčių. Toks bagažinių turgus tapo ne tik mainų vieta, bet ir šilta susitikimų erdve. Pirmasis turgelis sutraukė apie 25 prekeivius, antrajame jų buvo jau apie 40, o vėlesnieji pasiekė 60 dalyvių ribą. Pasak organizatorės, idėja surengti bagažinių turgų Kėdainiuose kilo lankantis bagažinių turguje Kaune. Ji su drauge dažnai ten apsilankydavo, o laikui bėgant vis stiprėjo noras kažką panašaus surengti ir savo mieste. Mintis brendo jau seniai, kol galiausiai buvo įgyvendinta.

METŲ STRATEGIJA

Higieninių įklotų pirkimas

Į Kėdainių rajono savivaldybės strateginį planą įtrauktas ketinimas skirti 14 tūkst. eurų mergaitėms reikalingoms higienos priemonėms. Pernykščių metų Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos rezoliucijoje dėl valstybės finansuojamų menstruacinių higieninių priemonių pabrėžiama, kad prieiga prie higieninių priemonių yra būtina siekiant lygių galimybių švietime. Iniciatyva puiki, tačiau mažumėlę keista ir net juokinga, kad Kėdainiuose tai – strateginės svarbos klausimas, įtrauktas į strateginį planą, lyg nebūtų jokių programų ar biudžeto eilučių, iš kurių būtų galima skirti pinigų tokioms paprastoms reikmėms. Tokiu atveju belieka susimąstyti – kaip rajono politikai suvokia strategiją, jei jai priskiriami net ir paprasčiausi higieninių paketų pirkimo klausimai?

METŲ SAUGIAUSIA

Šėtos seniūnija

Kėdainių r. savivaldybės nuotr.

Saugiausia Kėdainių rajone gyventi – Šėtos seniūnijoje. Ji pripažinta pačia saugiausia. Tai – išties gražus įvertinimas, ypač prisimenant, kad viešojo saugumo ir nusikaltimų situacija Kėdainių rajono savivaldybėje jau ne vienus metus yra ne pati geriausia. Kaip informuoja Kauno policijos pareigūnai, saugiausia seniūnija išrenkama atsižvelgiant į keletą kriterijų. „Saugiausia seniūnija išrinkta atsižvelgiant į nusikalstamumą, seniūnijos aktyvumą ir indėlį sprendžiant saugumo ir kitus aktualius klausimus: nepilnamečių rūkymą, viešosios tvarkos pažeidimus ir kitas nusikalstamas veikas“, – komentavo pareigūnai. Kaip sako Šėtos seniūnas Ričardas Boreiša, jo manymu, tokio įvertinimo seniūnija sulaukė dėl to, kad yra labai bendruomeniška ir aktyvi. Patys seniūnijos gyventojai yra aktyvūs, o seniūnija savo ruožtu pasirūpina prevencinėmis priemonėmis ir stengiasi, kad padėti galintys pareigūnai būtų arti bendruomenės, jiems nesvetimi.

METŲ PATYČIOS

„Padaras su megafonu“

Rungtynių STOP kadras

Kovo mėnesį vykusias Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ ir Utenos „Uniclub Bet – Juventus“ ekipų rungtynes aptemdė išties nemalonus incidentas. Kilus sirgalių nepasitenkinimui teisėjų veiksmais, Kėdainių krašto krepšinio klubo sirgaliams šaukiant „gėda“, rungtynių komentatorius pasirodė visu gražumu ir paniekinamai atsiliepė apie Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narę, ūkininkę Erlendą Turskienę. Tiesioginės transliacijos metu antrojo kėlinio viduryje kilus sirgalių nepasitenkinimui, abi komandos išėjo minutės pertraukėlei. Operatorius tuo metu filmavo nepatenkintus sirgalius, kadras trumpam sustojo prie krašto politikės, skanduojančios „gėda“ į megafoną. Panašu, kad pamiršus išjungti mikrofoną, visi rungtynių žiūrovai išgirdo rungtynių komentatoriaus Roko Grajausko repliką, kai jis E. Turskienę pavadino „padaru su megafonu“. Paaiškėjus, kad ši užgauli replika pateko į eterį, R. Gajauskas kėdainietės atsiprašė.

„Grybų grybas“

Lapkričio mėnesio rajono tarybos posėdyje valdantieji pademonstravo visą savo „politinės kultūros“ arsenalą: nuo elementaraus prasivardžiavimo iki ciniško verbalinio smurtautojo teisinimo. Liberalė Sandra Barzdienė oponentą Paulių Aukštikalnį išvadino „grybų grybu“, o jos kolega Virmantas Pikelis stojo mūru už ją, pareikšdamas, kad vyrai patys „privedė“ moterį prie poreikio tyčiotis.  „Grybų grybas“ – tai valdančiosios daugumos atstovės, liberalės, 7 metus dirbančios savivaldoje, „svariausias“ argumentas oponentui, kuris tiesiog reikalavo laikytis įstatymų ir reglamento. Kai pritrūksta kompetencijos apginti savo veiksmus teisiškai, belieka pereiti prie prasivardžiavimo…

METŲ SKAIDRIAUSI

PSPC

Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui (PSPC) šiais metais suteiktas skaidrios gydymo įstaigos vardas. Šis statusas rodo, kad gydymo įstaiga atitinka aukščiausius skaidrumo kriterijus, vykdo aktyvią korupcijos prevenciją, o gydymo įstaigos veikla paremta pagarbiais  bendradarbiavimo santykiais tarp medikų ir pacientų. Kaip pabrėžia Kėdainių PSPC direktorė Joana Kleivienė, gydymo įstaiga nuolat stengiasi užtikrinti kokybiškesnę, skaidresnę pacientų sveikatos priežiūrą, todėl aktyviai įgyvendina korupcijos prevencijos priemones bei vykdo korupcijos prevencijos programą. Už šias pastangas Kėdainių PSPC ir buvo įvertintas.

METŲ „TYRĖJAI“

NVSC ir aplinkosaugininkai

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir aplinkosaugininkai. Šios institucijos net ir užverstos žmonių skundais dėl blogų kvapų, taip ir nesugeba surasti, kas tuos blogus kvapus skleidžia, o savo  neveiklumą pateisina sudėtingomis kvapų tyrimų procedūromis, gendančiais prietaisais, įstatymais.

METŲ VAGYSTĖ

Įsibrovė pro balkoną, šeimininkei esant namie

Asociatyvi BNS Eriko Ovčarenko nuotr.

Balandžio mėnesį Kėdainiuose įvykdytas įžūlus apiplėšimas: šeimininkei esant namie, įsibrovėlis įlindo per balkoną ir išnešė pinigus. Plėšimas įvykdytas balandžio 9-osios vakarą, apie 22 val., J. Basanavičiaus gatvėje esančiame daugiabutyje. Į 59-erių metų moters butą įsilaužta per balkoną – išlaužęs duris, nusikaltėlis pateko į vidų. Viduje plėšikas iš komodos stalčiaus ir piniginės pagrobė 465 eurus. Po vagystės jis nedelsdamas pasišalino. Laimei, moteris rimtesnių sužalojimų nepatyrė ir į medikus nesikreipė, tačiau patirtas stresas – akivaizdus. Policija plėšiko taip ir nesudaro.

METŲ CHAOSAS

Užkišo gatves

J. Basanavičiaus g. remontas
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Prasidėjus rugsėjui, Kėdainių vairuotojų kantrybės taurė, regis, buvo perpildyta. Rudeniui įsibėgėjus, miestas priminė chaotišką statybų aikštelę, kurioje viena problema vijo kitą. Kol vasarą, sumažėjus transporto srautams, kelininkai ir savivaldybės planuotojai, atrodo, mėgavosi atostogomis, prasidėjus rudeniui, kai visi grįžo į darbus, o vaikai – į mokyklas, miestas buvo tiesiog išraustas. Vienu metu buvo pradėti darbai J. Basanavičiaus gatvėje, uždaryti įvažiavimai į kitas gatves ir vis dar stringantis tilto per Nevėžį remontas sukūrė tobulas sąlygas spūstims. Vairuotojai piktinosi – kas ir kodėl taip neapgalvotai planuoja darbus? Tačiau blogiausia naujiena net ne kamščiai ir ne laiku suplanuoti remonto darbai. Blogiausia tai, kad kapitalinis pagrindinės miesto gatvės remontas, kuriuo ilgus metus savivaldybė glostė kėdainiečius… neįvyko ir neįvyks, bent jau artimiausiu metu, nes savivaldybė su „Via Lietuva“… tiesiog nesusitarė.

METŲ SMŪGIS

Privertė gėdingai atsitraukti

Asmeninio archyvo nuotr.

Pramogų ir poilsio zoną su beveik kiekvieną pavasarį užliejamu paplūdimiu už bemaž 700 tūkst. eurų Skongalyje, prie Nevėžio kilpos, šalia partizanų kapų ir greta esančio kapinyno, įrengusi ir čia jau miestiečiams net ir triukšmingas pramogas organizavusi Kėdainių rajono valdžia pagaliau priversta palikti ramybėje žuvusiųjų už Lietuvos laisvę amžinojo poilsio vietą. Valdininkai patyrė smūgį ir šiemet buvo priversti tyliai bei gėdingai atsitraukti. Kėdainių valdantieji pralaimėjo bemaž septynerius metus trukusią kovą prieš aktyvius ir iniciatyvius, šio miesto istorijai neabejingus žmones, kuriuos sutelkė nusiteikimas nesitaikstyti su cinišku valdininkų abejingumu, o į šią kovą juos visus sujungė Kėdainių istorikas Vaidas Banys. Pagaliau teisingumas pasiektas – Skongalio teritorijoje esanti Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai pripažinti nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektu, perbraižytos ir išplėstos šių kapų ribos, jiems nustatyta teisinė apsauga. Savivaldybė privalės pasirūpinti, kad šia vietove būtų tinkamai rūpinamasi. „Jei susiduriame su tokiu bukumu, kaip Skongalio istorijos atveju, nelieka nieko kito, kaip patiems stoti akistaton prieš nuo realybės „nušokusius“ veikėjus ir ginti teisingumą. Tam, kad galėtume patys gerbti save“, – sako V. Banys.

METŲ SĖKMĖ

Laimėjo 75 000 eurų

Kovo mėnesį viena kėdainietė loterijoje laimėjo įspūdingą sumą – 75 000 eurų. Kėdainietė laimingą loterijos bilietą įsigijo Kėdainių „Maximoje“, įsikūrusioje adresu Chemikų g. 1A. Iš visų loterijų ji pasirinko žaidimą „Laimingi augintiniai“, o iš trijų likusių bilietų – vidurinį. Įsigytą bilietą kėdainietė ėmėsi trinti vos grįžusi iš parduotuvės.

METŲ BANKROTAI

„Epsoma“

Epsoma
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Šiais metais paskalbta, kad bankrutuoja į karčiosios druskos gamyklą investuoti per 40 mln. eurų planavusi mineralinių produktų gamintoja „Epsoma“. Apie unikalią uolienų perdirbimą technologiją ir milžinišką produkcijos paklausą kalbėjęs bendrovės vadovas atleistas, įmonei iškelta bankroto byla, o visas turtinis kompleksas parduodamas aukcione. Kauno apygardos teismas bankrotą „Epsomai“ iškėlė rugsėjo 3 dieną.

„Šamūkis“

„Šamūkio“ „Facebook“ nuotr.

Dveji metai teismų maratono, pasibaigę Kėdainių kraštą garsinusios žuvininkystės įmonės bankroto byla ir kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančiais įsiskolinimais. Taip baigėsi dar 2023 metų pabaigoje aikštėn iškilusi negyvų šamukų „Kėdainių vandenų“ siurblinėje istorija. Kol kas „Šamūkio“ bankroto byla dar nesibaigė, skolos vis dar neišmokėtos, tačiau nuoskaudų iš abiejų teismo suolų pusių – daugiau nei pakankamai. Kol savivaldybės įmonė piktinasi, kad ne vienerius metus ūkininkai naudojosi jų nuotekų tinklais už tai nemokėdami nei cento, „Šamūkio“ vadovė Justina Kočetova neslepia kartėlio, kad savivaldybės įmonės nelankstus ir net pašiepiantis požiūris sužlugdė jų verslą ir tapo aiškiu signalu ir kitiems smulkiesiems krašto verslininkams.

METŲ PAVADINIMAI           

Puoselėjantis lietuviškumą

Kėdainių r. savivaldybės nuotr.

Šiais metais septintą kartą rajono savivaldybės organizuotame Gražiausių lietuviškų įmonių ir įstaigų pavadinimų konkurse originaliausią vardą, komisijos sprendimu, pelnė mažoji bendrija „Sniegis ir laukis“. Antrąją vietą komisija skyrė MB „Senamiesčio skoniai“, trečiąją – MB „Padėk draugui“. Tuo tarpu Kėdainių gyventojai savivaldybės svetainėje balsuodami gražiausiu pavadinimu išrinko MB „Kelionių oazė“.

METŲ KAINA

10 centų ir 10 eurų

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Pasirodo, Kėdainiuose už 10 centų įmanoma nusipirkti porciją ledų! Ir tai įmanoma padaryti šiais metais po atnaujinimo darbų vėl duris atvėrusioje UAB „Vikeda“ ledų išparduotuvėje.  „Šie ledai iš tikrųjų kainuoja 10 centų?“ – žvilgtelėję į pilnutėlį šokoladinių ledų rageliuose prikrautą šaldiklį, pardavėjos klausia kone visi, o išgirdę šypsena palydimą „taip“, čiumpa dėžę ir nė neskaičiuodami ledų prisideda kupinai. Kėdainiečiai atskleidžia išparduotuvės atidarymo nekantriai laukę, nes tokių turtingų skonių ledų už neįtikėtinai mažą kainą prekybos centruose nusipirkti nepavyktų net per didžiausias akcijas.

Kėdainių PRC bendrabutis
Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

O štai už 10 eurų Kėdainiuose galima išsinuomoti mėnesiui bendrabučio kambarį. Ir tai yra vienas iš pigiausių bendrabučių visoje Lietuvoje! Tokia kaina džiaugiasi Kėdainių profesinio renginio centro mokiniai, už gyvenimą šios ugdymo įstaigos bendrabutyje mokėdami tik simboliškai.

METŲ DRĄSA

Kunigas pasakė tiesą

Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Šiandien daugiausia drąsos reikia tiems, kurie išdrįsta pasakyta tiesą. Tokiu drąsos poelgiu Paberžės muzikos festivalyje žmones įkvėpė kunigas Ričardas Doveika, apnuogindamas šių dienų realybę: „Šiandien mes taip pat, stebėdami savo tautos ir pasaulio įvykius, matome, kad formuojasi keista, trumparegė visuomenė. Vienadienio buvimo, karaliavimo ir sensacijų visuomenė. Susiskaldymo, susipriešinimo visuomenė. Atmetimo, nepagarbos nei praeičiai, nei į Amžinybę žengiančiam žmogui. Šiandien labai daug dykumos mąstymo įsiveržia į mūsų visų gyvenimą. Kai trokštama įstatymais užkirsti pradėtas gyvybes, kai norisi gyvybę nutraukti. Kai žmogus tampa žaidimų aikštele, o jo kūnas – bandymų poligonu. Galiausiai paverčiamas bevaise dykuma, kurioje atimama viltis kitiems todėl, kad mes patys tą viltį praradome. Ir egoizmas tampa šiandienos žmonijos egzistencijos pagrindu. Atimam viltį kitam, patys praradę ją“, – drąsiai apnuogina skaudžiausią šiandienos faktą kunigas R. Doveika.

METŲ FIASKO

20 tūkst. niekam nereikėjo

rūsys
BNS Eriko Ovčarenko nuotr.

Rugsėjį Kėdainių rajono tarybos posėdžių salėje virusios aistros dėl pilotinio daugiabučių priedangų projekto baigėsi taip, kaip ir prognozavo opozicija – visišku nuliu. Nors valdantieji buldozeriu prastūmė sprendimą skirti 20 tūkst. eurų konkursui įsirengti priedangas daugiabučiuose, akivaizdu, kad konkurso sąlygų absurdiškumas buvo suvokiamas ne tik opozicijai, bet ir patiems gyventojams. Realybė smogė valdantiesiems atgal: paskelbus kvietimą teikti paraiškas, neatsirado nė vieno daugiabučio, norinčio dalyvauti šioje avantiūroje. Panašu, kad gyventojai perprato politikų užmačias, kurios labiau priminė ne tiek norą paskatinti gyventojų saugumą, kiek labiau panašėjo į iniciatyvą paremti prekybininkus paskatinant generatorių pardavimus. O gal gyventojai tiesiog apsidraudė ir suvokė, kad tokių priedangų įrengimas daugiabučių rūsiuose, kaip sakė vienas iš tų pačių politikų, nelaimės atveju, be atsarginių išėjimų virstų jų pačių karstais? Tai gal metas būtų politikams „įsijungti galvas“ ir gerai pagalvoti, kur pirmiausia reikėtų investuoti pinigus, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą?

METŲ ABSURDAS

Paramedikus buvo išgrūdę į parduotuvės sandėlį

Kėdainių greitosios medicinos pagalbos (GMP) komanda tik spalio mėnesį pagaliau pradėjo darbą naujose, specialiai tarnybos veiklai pritaikytose patalpose, esančiose Budrio g. 7. Nors tai yra laikina stotelė, planuojama, kad medikai čia dirbs iki kitų metų rudens, kai bus pabaigtas inovatyvus mobiliojo komplekso projektas ir įsikurta nuolatinėse patalpose. Tai yra itin džiugi atomazga po ciniškai absurdiškos situacijos, į kurią paramedikai buvo įstumti net kelis mėnesius po to, kai vasaros viduryje iš dešimtmečius jiems priklausiusių patalpų jie buvo išvyti ir dirbo bei budėjo parduotuvės „Aibė“ sandėlyje. Tik kilus triukšmui dėl tokių nežmoniškų darbo sąlygų, visgi sprendimas atsirado – pagaliau jie buvo perkelti į buvusias Visuomenės sveikatos biuro patalpas.

METŲ PROJEKTAS

Tilto per Nevėžį rekonstrukcija

Kristinos Kasparavičės nuotr.

Kėdainių Tilto gatvės tilto per Nevėžį rekonstrukcija, kurią „Via Lietuva“ liepos pradžioje gyrė kaip sklandžiai ir pagal planą vykstantį darbą, rugpjūčio mėnesį staiga sustojo. Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, puoselėjęs viltį, kad tiltas bus atvertas miestelėnams iki rugsėjo pirmosios arba bent jau iki rugsėjo 4-ąją prasidedančios miesto šventės, tik piktinosi sustojusiais darbais ir visiška rangovo tyla. Vėliau rangovas prabilo. Ir rado krūvą reikšmingų ir objektyvių pasiteisinimų. Tačiau tilto nebuvo spėta baigti iki rugsėjo, kaip buvo planuota. Darbus pažadėta baigti iki metų galo. Tiltas bus baigtas
remontuoti 2026 metais.

METŲ PRATYBOS

Tikrino pasirengimą

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Pavasarį Kėdainiuose vyko kompleksinės visų specialiųjų tarnybų pratybos, kurių metu buvo imituojama avarija „Lifosoje“. Kėdainiuose yra dvi įmonės – AB „Lifosa“ ir UAB „Okseta“ – kurios yra laikomos pavojingomis, jei jose nutiktų avarinės situacijos, būtų reikalingas žmonių evakavimas. Pastarosiose pratybose dalyvavo daugiau kaip šimtas ugniagesių gelbėtojų, policijos pareigūnų, medikų, taip pat Šaulių sąjungos savanorių, gelbėjimo operacijos centro specialistų, Raudonojo Kryžiaus draugijos savanorių ir „Maisto banko“ darbuotojai. Pratybų metu buvo imituojama, kaip reikėtų elgtis tokiu atveju, jei „Lifosos“ teritorijoje, vykdant skysto amoniako cisternų pakrovimą, geležinkelio sąstatas sujudėtų ir būtų pažeistas cisternos sandarumas. Sukurta teorinė situacija, kad tokiu atveju 30 tonų amoniako pradėtų lietis ant grunto cisternų pildymo aikštelėje. Dalis amoniako patektų į bendrovės lietaus nuotekų šulinius ir susigertų į paviršinį žemės grunto sluoksnį. Sukurta ir teorinė oro sąlygų situacija, kuri esą lemtų, kad amoniako debesis sklistų pietryčių kryptimi iki 7 km atstumu nuo avarijos vietos. Taigi pratybų metu evakavimas vyko iš Zabieliškio, Medėkšių, Nociūnų kaimų. Kaimuose evakavimui pasiruošę buvo per keturias dešimtis Šaulių sąjungos savanorių. Šiomis pratybomis buvo siekiama įvertinti civilinės saugos sistemos pajėgų (AB „Lifosa“, Kėdainių PGT, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnyba ir kt.) pasirengimą vykdyti AB „Lifosa“ vidaus avariniame plane nustatytas civilinės saugos sistemos subjektų funkcijas, gavus pranešimą apie avariją įmonėje. Taip pat įvertinti Kėdainių rajono savivaldybės ESOC pasirengimą vykdyti gyventojų apsaugą, koordinuoti civilinės saugos sistemos pajėgų, nevyriausybinių organizacijų (LRK, LŠS, „Maisto banko“) veiksmus įvykus avarijai AB „Lifosa“.  Taip pat pratybų metu buvo vertimas gyventojų priėmimo punkto (Kėdainių arenos) pasirengimas bendradarbiaujant su LRK savanoriais organizuoti evakuotų gyventojų priėmimą ir apgyvendinimą.

METŲ NESĖKMĖ

Pritrūko pinigų

Kristinos Kasparavičės nuotr.

Kėdainiuose dar šių metų pradžioje prasidėjo didelės apimties darbai – rekonstruojamas daugiau nei 3 kilometrų ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas M. Daukšos gatvėje. Gyventojai džiaugiasi būsimais patogumais, projektas lyg ir vyksta pagal planą, tačiau jis staiga pabrango daugiau kaip 155 tūkstančiais eurų, o rangovas – ta pati įmonė, kuri jau anksčiau buvo atsidūrusi panašios istorijos epicentre – UAB „Doresta“. Iki 2026 metų vasaros čia bus įrengtas modernus, 3,26 km ilgio takas. Siekiant atitikti darnaus judumo reikalavimus, jis bus aiškiai padalintas į dvi dalis: 2,5 metrų pločio dviračių takas bus dengtas raudonu asfaltbetoniu, o 1,5 metro pločio pėsčiųjų takas bus išklotas betoninėmis trinkelėmis. Nors pradinė projekto vertė viršijo 1,3 mln. eurų, darbų eigoje ji išaugo dar 155 tūkst. 884 eurais. Kodėl projektas pabrango? Oficialus savivaldybės paaiškinimas – prireikė papildomų darbų.

Iškrito iš I lygos

FK Nevėžis senjorai
Kėdainių FK „Nevėžis“ „Facebook“ nuotr.

Sporto pasaulis kupinas dramatiškų istorijų apie triumfą ir skaudžius nuopuolius, tačiau tai, kas šiemet nutiko Kėdainių „Nevėžio“ futbolo klubui, nepaisant net solidžios rajono savivaldybės finansinės paramos, pranoksta daugelį scenarijų. Sezonas, į kurį komanda žengė su medalių viltimis, baigėsi katastrofa – iškritimu iš I lygos. Lemtingu tapo vos vienas taškas, kurio pritrūko, kad būtų išsaugota vieta I lygoje, o dabar klubo laukia sunkus kelias atgal iš II lygos. Tai – didžiulis sukrėtimas ne tik patiems žaidėjams ir futbolo klubo administracijai, bet ir ištikimiems Kėdainių futbolo sirgaliams.

METŲ APDOVANOJIMAI

Nusipelnęs Lietuvos gydytojas

Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimuose pagerbti išskirtinį indėlį į sveikatos apsaugą įnešę šalies gydytojai ir slaugytojai. Tarp jų – ir du Kėdainių krašto medikai
Asmeninio archyvo nuotr.

Nusipelniusiu Lietuvos gydytoju šiemet pripažintas Kėdainių ligoninės ortopedas-traumatologas, Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Alfredas Hofmanas. Gydytojas ligoninėje dirba nuo 2011 metų ir yra itin vertinamas tiek kolegų, tiek pacientų už profesionalumą ir atsidavimą savo darbui. „A. Hofmanas – gydytojas profesionalas visomis prasmėmis, pradedant nuo pagarbos kiekvienam žmogui iki visiško atsidavimo darbui, nuolatinio kompetencijų tobulinimo. Jis ir komandos narys, ir komandos lyderis – vadovas, jungiantis, buriantis, ugdantis, gebantis išgirsti.

Darbo aplinkoje gydytojas-skyriaus vedėjas išsiskiria racionaliais argumentais, pastabomis, siūlymais. Žmogus, su kuriuo galima diskutuoti probleminiais klausimais ir sulaukti atviros, kritiniu mąstymu paremtos nuomonės“, – sako Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė ir priduria, kad ji ir visas kolektyvas labai didžiuojasi A. Hofmanu.

Nusipelniusi Lietuvos slaugytoja

Įspūdingas keturias dešimtis metų Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre dirbanti slaugytoja Sandra Rimkuvienė pelnė nusipelniusios slaugytojos vardą. Ilgametė jos tarnystė žmonėms – įkvepiantis pavyzdys medicinos bendruomenei.

Kaip sakė Kėdainių PSPC vadovė Joana Kleivienė, šios slaugytojos nuoseklus darbas įkvepia ir parodo, kokių rezultatų galima pasiekti kantrybe ir pastangomis.

„Sandra Rimkuvienė – profesionali, atsakinga ir ilgametę patirtį sukaupusi bendrosios praktikos slaugytoja, daugiau nei 40 metų atidavusi Kėdainių krašto pacientams, o iš jų daugiau nei 20 metų dirbanti slaugytoja. Ji – viena pirmųjų, prieš 15 metų padėjusi pagrindus slaugos paslaugų namuose tarnybai Kėdainių PSPC ir iki šiol joje dirbanti. Ji ne tik teikia paslaugas pacientams namuose, bet

ir moko naujuosius kolegas, kurie pradeda darbą šioje tarnyboje. Sandra – ne tik profesionali ir atsakinga slaugytoja, bet ir nuoširdi, šilta asmenybė, kurios darbą vertina tiek pacientai, tiek kolegos“, – džiaugiasi J. Kleivienė.

Metų specialistė

Organizatorių nuotr.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija surengė tradicinius „Metų specialisto“ apdovanojimus, kurių metu už profesionalumą, atsakingumą bei ilgametį darbą garbingas titulas įteiktas ir Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistei, vykdančiai sveikatos priežiūrą mokyklose, Danutei Kaupienei. D. Kaupienė Kėdainių rajono ugdymo įstaigose dirba jau 43 metus. Dabar ji rūpinasi lopšelio-darželio „Aviliukas“ ir Vilainių mokyklos-darželio „Obelėlė“ mažaisiais ugdytiniais.

„Danutė visus savo profesinius metus dirbo su vaikais ir dėl jų sveikatos stiprinimo. Jos atsidavimas įkvepia. Danutė geba rasti kalbą su kiekvienu iš vaikų, taip pat ir su jų tėvais, ugdymo įstaigų bendruomene, aktyviai įtraukdama visus į inovatyvias ir kūrybiškas sveikatinimo veiklas. Tai jos išskirtinė profesinė savybė. Danutė išties verta „Metų specialisto“ apdovanojimo“, – drauge su laureate džiaugėsi Visuomenės sveikatos biuro vadovė Danguolė Avižiuvienė.

Metų medicinos darbuotoja

Šiemet Metų medicinos darbuotojo vardą pelnė VšĮ Kėdainių ligoninės akušerė, vyriausioji specialistė Dalė LATUŠENKIENĖ.
Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

Šiais metais metų medicinos darbuotoja išrinkta VšĮ Kėdainių ligoninės akušerė, vyriausioji specialistė Dalė Latušenkienė. D. Latušenkienė didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį atidavė darbui buvusiame Kėdainių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje. Čia ji rūpinosi gimdyvėmis ir naujagimiais. Šiuo metu D. Latušenkienė dirba Kėdainių ligoninės Vidaus ligų skyriaus vyriausiąja specialiste su nėščiomis moterimis Konsultacijų poliklinikos dienos stacionare. D. Latušenkienė mediciną savo profesija pasirinkusi prieš 37-erius metus, įkvėpta giminaitės pasakojimų.

Metų lietuvybės stiprintojas

Asmeninio archyvo nuotr.

Kovo 11-osios išvakarėse Kėdainiuose gerai žinomam istorikui Vaidui Baniui įteikta Vasario 16-osios Akto signataro Donato Juozo Malinausko kultūros premija. Ji skiriama kultūrininkui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, lietuvybės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei Lietuvos Respublikos piliečių gerovės kėlimo ir kuriam artimos D. Malinausko puoselėtos vertybės. V. Banys Kėdainiuose gerai žinomas ir kaip žmogus, be kompromisų ištikimas teisingumui. Šis jam skirtas apdovanojimas liudija ir tai, kad net ir ilgus metus tyliai daromi svarbūs darbai nelieka nepastebėti. Štai ir paskutinius bene septynerius metus trukusi V. Banio ir jo bendraminčių kova už tai, kad būtų nustota trypti ant Lietuvos partizanų užkasimo vietos ir kapų bei Skongalio kapinyno, kuriuos vietos valdžia jau buvo pavertusi pliažu ir eiline pramogų aikšte, lyg tokių mieste būtų maža, pagaliau davė rezultatų – į Kultūros vertybių registrą įtrauktai ir saugomai Skongalyje prie Nevėžio kilpos esančiai Lietuvos partizanų užkasimo vietai ir kapams suteiktas nacionalinis objekto reikšmingumo lygmuo ir išplėsta saugoma teritorija, o į Kultūros vertybių registrą įtrauktam Skongalio kapinynui (rastai XV–XVII a. masinei kapavietei) suteiktas regioninis objekto reikšmingumo lygmuo. Tai reiškia, kad savivaldybė turės rūpintis šiais objektais ir nebegalės ten organizuoti jokių „piknikų“ ar kitaip trypti ant gyvybes dėl Lietuvos laisvės paaukojusių žmonių kaulų.

Metų Lietuvos garbė

„Lietuvos garbės 2025“ archyvo nuotr.

Gintaras Šeškevičius, „Vikonda grupei“ priklausančios įmonės UAB „Fizinės saugos ekspertai“ darbuotojas, buvo apdovanotas nacionaliniu „Lietuvos garbė 2025“ apdovanojimu už herojišką drąsą – jis išgelbėjo senjorę nuo atlekiančio traukinio. Jo greita reakcija ir neabejingumas padėjo išvengti tragedijos, o kuklus požiūris tik dar labiau pabrėžia jo kilnumą. Apdovanojimo ceremonijoje Gintaras dalinosi jaudinančiais įspūdžiais, o kolegos ir bendruomenė jį sveikina kaip tikrai įkvepiančią asmenybę. Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Pasaulis yra pavojinga vieta gyventi ne dėl tų, kurie daro blogį, o dėl tų, kurie tiesiog stebi ir nieko nedaro.“ Gintaras Šeškevičius pasirinko veikti ir jo ryžtingumas išgelbėjo gyvybę.

Metų Aukso garbės ženklas

Aukso garbės ženklas
Organizatorių nuotr.

Kėdainių krašto muziejaus direktoriui Rimantui Žirguliui įteiktas Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2-ojo laipsnio Aukso garbės ženklas „Už nuopelnus“. Garbės ženklas yra Departamento skiriamas aukščiausias apdovanojimas, skirtas pagerbti asmenis už svarų asmeninį indėlį ir nuopelnus Lietuvos tautinių mažumų kultūrai, tapatumo išsaugojimui ir nediskriminavimo skatinimui visuomenėje. R. Žirguliui apdovanojimas skirtas už ilgametę edukacinę ir projektinę veiklą, holokausto aukų atminimo išsaugojimą ir iniciatyvas muziejinėje bei bendruomeninėje veikloje, atveriančias erdves tarpkultūriniam dialogui, stiprinančias visuomenės sąmoningumą, bei pagarbą istorinėms atmintims.

Metų turizmo puoselėtoja

Kėdainių r. savivaldybės nuotr.

Pasaulinės turizmo dienos išvakarėse, rugsėjo 26-ąją, Ekonomikos ir inovacijų ministerijatradiciškai pagerbė turizmo sektoriaus atstovus. Šiemet tarp apdovanotųjų – ir Kėdainių atstovė Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė, kuriai įteikta ministerijos padėka „Už nuopelnus Lietuvos turizmui“. Kėdainietės A. Pečiulytės apdovanojimas yra svarbus ženklas, kad ir mūsų krašto žmonių darbas garsinant Lietuvą bei puoselėjant turizmą yra matomas ir vertinamas valstybiniu mastu.

Metų socialinė darbuotoja

Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

Minint Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, Kėdainiuose iškilmingai įteiktas jau devintasis Metų socialinio darbuotojo titulas. Komisijos sprendimu, šiais metais garbingą vardą pelnė Erika Klimienė – Kėdainių socialinės globos namų socialinė darbuotoja. Laureatė apdovanota Kėdainių rajono savivaldybės mero ženklu „Už nuopelnus“ ir 3 000 eurų pinigine premija. E. Klimienė mylimai profesinei veiklai širdį atidavusi jau 18 metų.

Metų mokytoja

Metų mokytoja
Liepos Vanagaitės nuotr.

Minint Tarptautinę mokytojų dieną, jau 20-tą kartą pagerbti Kėdainių rajono pedagogai. Šiemet Metų mokytoja tapo Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Jolanta Varnienė. Metų mokytoja ji pripažinta už inovatyvius mokymo būdus, gerus moksleivių pasiekimus olimpiadose bei brandos egzaminuose.

Metų aktyvus pilietis

Martynas Antanaitis
Kėdainių r. sav. nuotr.

Kėdainių rajono Skaistgirių bendruomenės centro pirmininkas Martynas Antanaitis gavo garbingą įvertinimą – šiemet jis apdovanotas Vidaus reikalų ministerijos padėka už aktyvią ir įkvepiančią bendruomeninę veiklą, pilietines iniciatyvas bei įgyvendintus projektus, kurie reikšmingai praturtina bendruomenės gyvenimą ir stiprina tarpusavio ryšius. Apdovanojimas kraštiečiui įteiktas konferencijoje „Aktyvus pilietis – stipri valstybė 2025“, kuri buvo skirta Vietos savivaldos dienai paminėti.

Metų svetingiausioji ir matomiausioji

„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Lietuvos kredito unijų asociacijos organizuotame Tarptautinės unijų dienos minėjime Kėdainių krašto kredito unija sulaukė išskirtinio pripažinimo – pelnė net du prestižinius apdovanojimus. Jai atiteko „Metų matomiausios“ ir „Metų svetingiausios“ unijos titulai, kurie atspindi ilgalaikes organizacijos vertybes. Pirmasis apdovanojimas – „Metų matomiausia unija“, įprasmina organizacijos atvirumą ir aktyvią komunikaciją. Šis įvertinimas yra apie drąsą būti atviriems, dalintis savo žiniomis ir kurti ryšį. Antrasis – „Metų svetingiausia unija“, pabrėžia išskirtinį požiūrį į klientų aptarnavimą. Žvelgdama į ateitį, Kėdainių krašto kredito unija žada nesustoti ir toliau dirbti dar garsiau, atviriau ir svetingiau, taip tęsdama savo misiją ir stiprindama ryšį su bendruomene.

Metų bendruomenės savanorė

Virginija Cukanovienė
Kėdainių r. savivaldybės nuotr.

Lapkričio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos iškilmių salėje vyko konkurso „Mūsų bendruomenės savanoris 2025“ apdovanojimų ceremonija. Čia pagerbti aktyviausi šalies bendruomenių nariai, savanoriai ir lyderiai, kurių pastangos prisideda prie gyvybingų ir veiklių kaimo bendruomenių kūrimo. Tarp šiųmetinių laureatų – ir mūsų kraštietė, Juodkaimių bendruomenės centro pirmininkė Virginija Cukanovienė, pelniusi nominaciją „Už novatoriškumą ir kūrybiškumą“. Komisija įvertino jos kūrybiškas iniciatyvas, naujoviškus sprendimus bei gebėjimą suburti bendruomenę bendrai veiklai. Juodkaimių bendruomenės pirmininkė bendruomeninei veiklai vadovauja jau 17 metų. Per tą laiką čia įgyvendinta daugybė projektų, sukurta edukacinių veiklų, sutvarkyta aplinka, atnaujinti bendruomenės namai. Šiuo metu bendruomenė siūlo tris edukacines programas: suaugusiesiems – „Prieskonių detektyvą“, o vaikams – „Žolininkų magijos mokyklą“ ir „Medinukų gamybą“. Pasak Virginijos, bendruomenė ne tik puoselėja savo aplinką, bet ir aktyviai bendradarbiauja su kitų rajonų bendruomenėmis bei kultūros centrais – nuo Kėdainių iki Raseinių ar Merkinės.

Metų verslininkai

Minint Verslo dieną, Kėdainių miesto rotušėje tradiciškai pagerbta krašto verslo bendruomenė ir iškilmingai apdovanoti šiais metais ryškiausiais pasiekimais pasižymėję verslo atstovai. Kėdainių rajono savivaldybė įsteigė keturias nominacijas ir skyrė dar penkias specialias padėkas.

Už nuoseklią veiklą ir plėtrą rajone savivaldybės padėka apdovanota „Vikonda grupei“ priklausanti UAB „Sibena“, valdanti parduotuvių tinklą „mini MARKET“. Įvertinimu džiaugėsi naują, modernų parduotuvių veidą su savo komanda kurianti UAB „Sibena“ direktorė Gintarė Alčiauskienė.

Už investiciją į regiono plėtrą apdovanota aukštos kokybės ėdalą šunims ir katėms gaminanti Ukrainos kapitalo įmonė „Kormotech“ (generalinis direktorius Andrii Bereziuk).

Už kavos kultūros puoselėjimą apdovanojimas įteiktas MB „Idėjų cechui“. Kraštiečiai Benas ir Vaiga Cechanavičiai prieš dešimtmetį Kėdainiuose įkūrė kavos namus „Kavamanija“ ir mažais žingsneliais čia pradėjo skleisti didmiesčių kavos kultūrą, o šiemet kūrybinga ir ambicinga pora nustebino vėl – mūsų mieste atvėrė antrą kavinę.

Parduotuvės „Gurkė“ įkūrėja UAB „Versala“ direktorė Justina Kočetova sulaukė apdovanojimo už kulinarines naujoves ir pakvietė paragauti šviežiausio jos komandos gaminio – raugintų agurkų šokolado.

Už bendruomeniškumą ir partnerystę padėka įteikta UAB „Cramo“ Kėdainių padaliniui. Be šios įmonės techninės pagalbos neapsieina nė vienas didesnis miesto renginys.

Už ukrainiečių, į Lietuvą atvykusių dėl Ukrainoje vykstančių karinių veiksmų, įdarbinimą pagerbta krašto įmonė UAB „Josvainių gėlės“ (direktorė Irena Marmienė).

Už Kėdainių vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje, puoselėjant senąsias midaus gamybos tradicijas, padėkota MB „Šušvės midus“ (vadovas Erikas Augustinavičius).

Už nuoseklią veiklą, bendruomeniškumą ir jaunimo įdarbinimą rajone padėka įteikta Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui (vadovas Rimvydas Rasčiauskas).

Kaip draugiškiausia jaunimui įmonė įvertinta ir padėka apdovanota VšĮ „Miesto rainiukai“ (vadovė Natalja Klimenko).

Metų auksas

Besibaigiant metams Lietuvos pramoninkų konfederacija tradiciškai – jau 29-ąjį kartą – įteikė prestižinius „Lietuvos metų gaminio“ apdovanojimus. Šiemet konkurse aukščiausiais titulais įvertinti dviejų didžiųjų „Vikonda grupės“ įmonių gaminiai. UAB Kėdainių konservų fabrikas pelnė du aukso medalius, o ledus gaminanti UAB „Vikeda“ – vieną taip pat aukso medalį. UAB Kėdainių konservų fabriko produktai aukso medalius pelnė už marinuotus agurkus su medumi ir garstyčiomis bei padažą picai su bazilikais ir česnakais. Konkurso „Lietuvos metų gaminys“ ekspertų komisija aukso medaliu apdovanojo vieną ryškiausių šio sezono maisto rinkos naujienų – UAB „Vikeda“ sukurto prekės ženklo ICETOPIA ledus.

Metų kultūrininkai

Kėdainių r. savivaldybės nuotr.

Minint Pasaulinę meno dieną, Josvainių kultūros centre jau 13-ąjį kartą apdovanoti konkurso „Kultūros versmė“ laureatai.

Nominacijos „Metų pasiekimas“ laureatu tapo Kėdainių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Vilainiai“ (vad. Antanas Mikalauskas) – už dalyvavimą renginiuose, jubiliejinės šventės organizavimą ir išleistą dainų rinkinį „Išdainuosiu širdį“.

„Metų įvykio“ nominacijoje nugalėjo poetinis judesio spektaklis „Ašaros ežero dugne“, surengtas Krakių kultūros centro (idėjos autorė ir režisierė – Erika Usevičiūtė).

„Metų kultūros darbuotoja“ tapo Renata Kalvaitė, Josvainių kultūros centro direktorė – už renginių organizavimą, tradicijų ir istorijos puoselėjimą.

„Metų tradicijų puoselėtojo“ nominacija skiriama už etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą. Šiemet ji įteikta Irenai Gailienei ir Romualdui Gailiui, organizavusiems šiaudinių sodų rišimo plenerą, kuriame dalyvavo 35 dalyviai.

Nominacija „Už viso gyvenimo nuopelnus kultūrai“ skirta Vitalijai Augulienei, buvusiai ilgametei Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus vadovei, už ilgametę ir prasmingą veiklą kultūros srityje.

Metų kultūros premija

Kėdainių krašto kultūros premija skirta Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name dirbančiai tautodailininkei Loretai Steponavičiene
Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

Šiais metais Kultūros premijos laureate tapo Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name dirbanti tautodailininkė, Kėdainių krašto dailės draugijos narė Loreta Steponavičienė.
L. Steponavičienė – sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių amatų meistrė, vytinių ir pintinių juostų audimo bei medžiaginių žaislų siuvimo amatų puoselėtoja. Tautodailininkė premijai pasiūlyta už aktyvią kūrybinę meninę veiklą bei etninės kultūros puoselėjimą ir propagavimą. Laureatė išskiriama kaip ryškiausia Kėdainių krašto dailės draugijos atstovė taikomosios dailės srityje.
L. Steponavičienė senuosius amatus – pintinių ir vytinių juostų pynimą, medžiaginių žaislų siuvimą, nėrimą, mezgimą, šiaudinių sodų ir šiaudinių dirbinių gamybą – pristato įvairių švenčių metu, renginiuose bei parodose ne tik Kėdainių krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Tradicinių amatų meistrės paruošti neformaliojo vaikų švietimo
„Juostų pynė“ programos mokiniai dalyvavo Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursuose „Sidabro vainikėlis“, o 2024 m. pateko į šio konkurso Aukštaitijos regiono turą ir laimėjo 2 vietą.

METŲ ĮKURTUVĖS

Atnaujinta „Giraitė“, atidaryta „Rimi“ parduotuvė

Devynis mėnesius trukusi kėdainiečių pamėgto „Giraitės“ turgaus rekonstrukcija baigta metų pradžioje. Sausio mėnesį atidaryta naujutėlė prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvė, o pats „Giraitės“ turgus grįžo atsinaujinęs, kartu su seniai čia veikusiomis krautuvėmis ir, be abejonės, naujai įsikūrusiais verslais. Tik po rekonstrukcijos šis statinys nebeturi nieko bendro su turgumi.

Duris atvėrė „Hesburger“

Sausio pabaigoje šalia Kėdainių miesto parko atidarytas „Hesburgeris“.  Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greito aptarnavimo tinklas į šį restoraną investavo 1,4 milijono eurų, sukūrė 11 naujų darbo vietų. Naujojo „Hesburger“ Kėdainiuose plotas – 187 kv. m, čia įrengtos 44 sėdimos vietos, dar 48 vietos – lauko terasoje.  Automobiliais atvykstantiems klientams teikiama įvažiavimo paslauga.

Antroji „Kavamanija“

Kavinės „Kavamanija“ nuotr.

Kovo mėnesį Kėdainiuose duris atvėrė nauja kavinė „Kavamanija“. Tai jau antroji šeimos verslo kavinė. Pirmąją sutuoktiniai Vaiga ir Benas Cechanavičiai senamiestyje atidarė prieš devynerius metus. Tačiau pora sako jautusi, jog Kėdainiuose labai trūksta vietos, kur galima būtų ateiti ne tik kavos atsigerti, bet ir suvalgyti vėlyvus šeimos pusryčius ar kokią šviežią, vietoje keptą bandelę su kava. Vieta, kurioje įsikūrė antroji „Kavamanija“, turi netgi savo istoriją. „Vieta, kurioje esame įsikūrę, išties ypatinga: mano amžiaus ar mūsų tėvų kartos kėdainiečiai tikriausiai prisimena, kad šioje vietoje, kur yra tas kaminas, buvo Kėdainių duonos kepykla. Tą vietą vadino šilta duona, jeigu neklystu. Tai va tokia simbolinė ta mūsų vieta, kad ir vėl mes čia kepame bandeles“, – sako B. Cechanavičius.

Krakiškiams – stadionas

Birželio 11 dieną, Krakių krašto bendruomenei ypatinga diena – iškilmingai atidarytas ilgai lauktas, visiškai atnaujintas Krakių M. Katkaus gimnazijos stadionas. Šios ugdymo įstaigos bendruomenei, o ir visiems sportiškai nusiteikusiems šio krašto gyventojams tai reikšmingas pasiekimas – vieta, kuri dešimtmečius buvo primiršta, virto modernia sporto erdve. Krakių M. Katkaus gimnazijos stadionas paskutinį kartą buvo remontuotas dar 1987-aisiais. Nuo to laiko mokykla ne kartą siekė gauti lėšų stadiono atnaujinimui. Projektą įgyvendino bendrovė UAB „Vigatas“, o bendra darbų vertė siekė 299 tūkst. eurų. Iš jų 133 tūkst. eurų skyrė rajono savivaldybė.

Naujos „mini MARKET“ parduotuvės

Nuo liepos Janušava džiaugiasi naujakuriais – Kėdainių pakraštyje, sparčiai besiplečiančiame individualių gyvenamųjų namų kvartale, Gedimino g. 73, duris atvėrė nauja, išskirtinio interjero dizaino, didžiausia ir dar platesnį prekių asortimentą savo klientams siūlanti parduotuvė „mini MARKET“.

Spalio mėnesį Justinavos gyventojų kasdienybėje – taip pat ilgai lauktos džiugios permainos. Nuo miesto šurmulio vaizdingo Babėnų šilo atskirtoje gyvenvietėje, Miško g. 1, taip pat atidaryta sparčiai augančio prekybos tinklo „mini MARKET“ parduotuvė, siūlanti platų būtiniausių prekių asortimentą šalia namų. „Vikonda grupei“ priklausančios įmonės „Sibena“ valdomas parduotuvių tinklas išsiskiria šiuolaikišku požiūriu į prekybą – kuria pirkėjui visapusiškai palankią aplinką: nuo atsakingai parinktų produktų savo parduotuvių lentynose iki dėmesingo aptarnavimo bei unikalių interjero akcentų lydimos pozityvios apsipirkimo patirties.

„Radvilų erdvė“

Kėdainių senamiestyje duris atvėrė rafinuota elegancija ir subtilia šiuolaikiška prabanga išsiskirianti švenčių vieta „Radvilų erdvė“. Jos įkūrėją kėdainietę Audronę Aleknienę įkvėpė viena žymiausių Lietuvos didikų giminių – Radvilos, savo laiku dovanoję Kėdainiams aukso amžių. „Radvilų erdvė“ skirta tiems, kurie vertina kokybę, grožį ir tikrumą.

Statybinės įrangos nuomotojai

Storent
„Storent“ nuotr.

Šiais metais į Kėdainių kraštą atėjo tarptautinėje rinkoje pažįstami naujakuriai. Novočėbės kaime, atkarpoje tarp Kėdainių žiedo ir Keleriškių gyvenvietės, lapkričio pradžioje savo padalinį atvėrė viena didžiausių statybinės įrangos nuomos kompanijų Baltijos šalyse „Storent“, neseniai plėtrą pradėjusi ir už Atlanto. Tai 9-tas bendrovės padalinys Lietuvoje. Iš viso „Storent“ valdo jau 35-is filialus, kurie išsidėstę mūsų šalyje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje bei JAV. Latvijos kapitalo bendrovės „Storent“ padalinys Kėdainių rajone duris atvėrė lapkričio 3-iąją. Iki šiol tik didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – plėtrą vykdžiusi kompanija įvertino strateginius Kėdainių pranašumus.

Rytietiškų skonių restoranas

Alma Chab restorano nuotr.

Nuo seno margaspalviu daugiatautiškumu žavėję Kėdainiai šį titulą puoselėja ir moderniaisiais laikais. Senamiesčio širdyje pajusti rytietiškus skonius bei pažinti egzotišką arabų kultūrą vilioja libanietiškų patiekalų restoranas „Alma Chaab“. Šeimos – kraštietės Irinos Eid ir jos vyro libaniečio Elie – atverta Artimųjų Rytų autentika dvelkianti oazė su kiekvienu kąsniu savo svečiams dovanoja šildančią kelionę į gilią bei turtingą civilizacijos istoriją menantį kraštą. Naujojo restorano, kraštiečių jau bičiuliškai pakrikštyto tiesiog „Čiabo“ vardu, šeimininkai atskleidžia šį verslą ketinę pradėti nuo gerokai mažesnių užmojų, tačiau kurį laiką buvusi tuščia ir vėl atgyti troškusi erdvė tarsi pati užaugino ambicijas. „Kai mano vyras namie pradėjo gaminti įvairius skanėstus šeimai, šie nauji skoniai artimųjų rate buvo sutikti labai entuziastingai. Giminaičiai ir bičiuliai vis dažniau ėmė prašyti įprastą lietuvišką šventinį stalą paįvairinti Libano virtuvės patiekalais, – dalijasi Irina. – Ilgainiui gimė mintis Kėdainiuose įkurti kepyklėlę, kurioje kraštiečiai ir miesto svečiai galėtų paskanauti arabiškų kepinių, tačiau ilgainiui vietoj kepyklėlės įkūrėme restoraną.“

Gimnazija – naujose erdvėse

Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

Šviesiojoje gimnazijoje – daugiau kaip dešimtmetį trukusių užbaigtų darbų triumfas. Pagaliau oficialiai atidarytas ir naujas trijų aukštų priestatas, kuriame įkurtos itin modernios ugdymo erdvės.

„Mintys apie būtinybę išplėsti ugdymo erdves kilo 2013-aisiais, – tiksliai įvardijo gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė. – Be to, pradėta kalbėti apie Sėkmės ir lyderystės mokyklos įsteigimą Šviesiojoje gimnazijoje. Žinojome, kad neturime užtektinai vietos. Taigi būtinai reikėjo daugiau erdvės. Mokytojų kambaryje pasvarstydavome apie tuščią pastatą kaimynystėje. Jis buvo privataus kapitalo nuosavybė – priklausė koncernui „Vikonda“. Su pastato savininkais ir savivaldybe nedrąsiai pasidalinome mintimis, kad šis pastatas būtų labai tinkamas gimnazijos priestatui. Tada „Vikonda“ pastatą savivaldybei pardavė už simbolinį 1 litą ir mūsų svajonės pradėjo pildytis.“

Naujojo gimnazijos priestato plotas – daugiau kaip 2 500 kv. metrų. Nuo pamatų iškilęs modernios architektūros statinys dabar tapo ne tik šiuolaikiška ugdymo Meka, bet ir naujųjų laikų Kėdainių panoramos veidu, traukiančiu praeivių ir miesto svečių akį. Stiklinis koridorius, vedantis iš senojo, istorinio, Šviesiosios gimnazijos pastato į modernųjį priestatą, kaip pastebėjo ugdymo įstaigos direktorė, simboliškai sujungė dvi epochas – praeitį ir ateitį.

Dronų mokykla

Kėdainiuose rudenį oficialiai atidarytas „Airtech“ metodinis centras, kuriame jau mokomasi konstruoti bei valdyti bepiločius orlaivius. Rugsėjį startavęs ambicingas dronų mokymų projektas „Airtech“ – tai naujas žingsnis integruojant dronų technologijas į švietimą. Kėdainiuose į šiuos mokymus jau užsirašė per 170 moksleivių. „Airtech“ metodinio centro Kėdainiuose vadovas Eimantas Laurinavičius pasidalino, jog šie užsiėmimai nėra tik žaidimas – čia vaikai turi sutelkti kantrybę ir nusiteikti mokytis. Kėdainiuose, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro patalpose (S. Dariaus ir S. Girėno g. 52), įsikūręs „Airtech“ mokymo centras laukia ir naujų mokinių – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų.

Daržininkų rojus

Flora
Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

Krašto augintojai – UAB „Flora“ – sodininkams, daržininkams ir ne tik jiems atvėrė naują, erdvią bei patogiai pasiekiamą prekybos vietą Kėdainiuose (Babėnuose, šalia prekybos centro „Maxima“). Parduotuvės prekių pasiūla įžvalgiai apgalvota – pirkėjai, kaip įprasta, čia randa įvairių mūsų krašte užaugintų gėlių bei kitų augalų, taip pat sodui, daržui ir kapams tvarkyti būtinų prekių. Naujoje prekybos vietoje kraštiečius džiugina ir išskirtinis asortimento sprendimas – šviežia ir rauginta vietos ūkininkų bei gamintojų produkcija: nuo bulvių ar braškių iki pomidorų sulčių ir marinuotų česnakų. O pavasarį UAB „Flora“ žada ir dar daugiau puikių naujienų savo klientams – augalų daigus tiesiai iš parduotuvės pašonėje atsirasiančio šiltnamio.

Kitoje 2025-ųjų „Metų įvykių” dalyje skaitykite, kokios buvo netektys, jubiliejai bei kiti svarbūs įvykiai.

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video

Skip to content
5