Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

 Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą./ Freepik.com nuotr.

„Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

Akivaizdi investicijų grąža

„Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas.

Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti plotų dubliavimosi, nes dirbant be jų neišvengiamai prigriebiama 10–15 cm jau apsėto ar nupurkšto ploto.

Atrodo, kas tie keliolika centimetrų, bet paskaičiuokime: septyni–aštuoni važiavimai – ir jau metras. Nebelikus plotų dubliavimo, apie 12–14 proc. sumažėjo sėklos, 20–30 proc. trąšų, apie 15 proc. –  pesticidų poreikis. Navigacinių sistemų naudojimas javų auginimo savikainą sumažina 5–6 procentais“, – patirtimi dalijasi ūkininkas Arūnas Dirmeikis.

Palengvina darbą, taupo laiką

„Dirbtinis intelektas siūlo efektyviausius sprendimus ūkiams, – dar vieną žemės ūkio išmaniųjų technologijų privalumą iškelia P. Astrauskas. – Analitiniai duomenys pasiūlo, kokią kultūrą ir kaip auginti tam tikrose klimatinėse sąlygose, kad būtų gautas maksimalus derlingumas ir geriausia kaina. Tad visų procesų išmanus valdymas mums padėtų užauginti tam tikrų savybių javus ar kitą produkciją. Net neabejoju, kad artimiausiu metu žemės ūkyje įvyks tas didysis lūžis, kurį skatina ir Europos Sąjunga.“

Nuo 2024 m. ES valstybės narės jau turės įdiegti Ūkių tvarumo priemonę maisto medžiagų naudojimui valdyti (FaST). „Tai vienas pirmųjų žemės ūkio transformavimo žingsnių, skatinančių visų ES ūkininkų evoliucinį progresą, – sako viceministras. – Net neabejoju, kad atsiras dirbtinis intelektas, kaip superagronomas, padėsiantis žemdirbiams ūkininkauti, nes iš didelio kiekio duomenų bus išrinkti patys svarbiausi.“ 

Padeda suvaldyti rizikas

„Išmaniosios technologijos – svarbus pagalbininkas suvaldant rizikas, su kuriomis šiandien neretai susiduria mūsų šalies ūkininkai. Šiuo atveju skaitmeninimas padėtų mums transformuoti žemės ūkį į aukštesnį lygį“, – pažymi P. Astrauskas.

Pasitelkęs dirbtinį intelektą ūkininkas gali valdyti ūkį savo telefone įdiegtomis išmaniosiomis programomis ir labai operatyviai gauti informaciją apie pasėlių būklę ar laikomų gyvulių sveikatą. Išmaniosios technologijos atveria galimybes realiu laiku rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius, valdyti gamtines bei technologines rizikas.

„Be to, išmaniosios technologijos atveria naujas galimybes ir kooperacijai, kai žemdirbiai kasdien ir kiekviename žingsnyje gauna jiems būtinas paslaugas, nesvarbu, ar tai augalininkystė, ar gyvulininkystė. Kiekviena sritis turi savą specifiką ir pagal ją mes atveriame naujas perspektyvas per skaitmeninimą“, – teigia P. Astrauskas, pabrėždamas, kad kooperacija yra viena iš rizikos suvaldymo galimybių.

Švelnina klimato kaitos pasekmes

Kelerių metų naudojimo navigacinėmis sistemomis patirtį turintis ūkininkas A. Dirmeikis pastebi, kad išmaniųjų technologijų naudojimas sumažina apie 10 proc. važiavimų. Tai padeda ne tik sutaupyti degalų, bet ir sumažinti į atmosferą išmetamo CO2 kiekį.

Europos žaliojo kurso užsibrėžtas tikslas – iki 2030 m., palyginus su 1990-aisiais, sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą Europoje bent iki 55 proc., o iki 2050 m. – tapti neutraliu klimatui žemynu. Tokie pokyčiai žemės ūkyje sunkiai įsivaizduojami be skaitmeninimo ir išmaniųjų technologijų.

Skaitmeninės technologijos – remiamos

„Mes, ūkininkai, suprantame išmaniųjų technologijų svarbą tiek didinant ūkių ekonominį efektyvumą, tiek laikantis vis didėjančių aplinkosaugos reikalavimų, bet joms įsigyti reikia didelių, kelių šimtų tūkstančių eurų investicijų“, – teigia A. Dirmeikis.

„Jeigu ūkininkams yra keliami tam tikri reikalavimai, už jų įgyvendinimą turi būti ir teisingai atlyginta, – teigia žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis. – Prisitaikyti prie Žaliojo kurso tikslų padės Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatomos priemonės.

Tikslusis ūkininkavimas yra vienas svarbiausių skaitmeninimo įrankių, o parama jam plėtoti teikiama ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, – iki rugsėjo 30 dienos galimybę teikti paraiškas charakterizavo E. Giedraitis. – Bus remiama įranga ir technologijos, padedančios tiksliai naudoti trąšas arba augalų apsaugos produktus, įvertinus geografinę padėtį ir augalų poreikį. Tai ir tręštuvai, kurie tręšia dirvą pagal žemės tyrimų žemėlapius, ir išmanūs purkštuvai, ir sensoriai, kurie dozuoja trąšas pagal poreikį, ir kitos prie tiksliojo ūkininkavimo priskiriamos skaitmeninės technologijos.“

Užs. Nr.141

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video