Vienoje srityje Kėdainiai aplenkė visus Lietuvos rajonus

 Vienoje srityje Kėdainiai aplenkė visus Lietuvos rajonus

Kėdainiai ir vėl sužibėjo – valstybinėje interneto svetainėje lietuvosfinansai.lt, kur pateikiami atviri duomenys apie savivaldybių finansinę situaciją bei kitus rodiklius, Kėdainiai pirmauja tarp kaimiškųjų savivaldybių./Kėdainių miesto VVG nuotr.

Eglė KUKTIENĖ

Vilniaus politikos analizės instituto sudarytas Lietuvos savivaldybių gerovės indeksas atnešė tikro pasididžiavimo jausmą Kėdainiams. Per metus net per 13 punktų pakilusi mūsų rajono savivaldybė Lietuvoje yra neabejotina švietimo srities lyderė, tarp visų savivaldybių užėmusi pirmąją vietą. Tai reiškia, kad čia mokinių ugdymui sąlygos yra palankiausios, o pažanga švietimo srityje – pati didžiausia. Daug rajone žadantis yra ir gyvybingos ekonomikos sektorius, tačiau yra ir sričių, kuriose tikrai reikia gerokai pasitempti.

Kėdainių rezultatai

Kėdainių rajono savivaldybė bendroje lentelėje patenka į geriausiai indeksuojamų savivaldybių trečdalį. Iš 60-ies šalies savivaldybių esame 20-oje vietoje, nuo praėjusių metų gyvenimą Kėdainių rajone kiek pagerinę ir tarp Lietuvos savivaldybių pakilę dviem punktais.

Švietime pirmaujame, sveikos demografijos srityje išlikome 29 vietoje, kaip ir pernai. Gyvybingos ekonomikos sektoriuje turime kuo didžiuotis – esame 11 vietoje, pakilę iš 16-os vietos pernai.

Socialinis saugumas ir fizinis saugumas – du sektoriai, kurie toli gražu nežiba.

Socialinėje srityje Kėdainiai liko 38 vietoje, per metus praradę 12 pozicijų, o fizinio saugumo srityje situacija dar blogesnė – esame 40 iš 60-ies šalies savivaldybių. Nors, lyginant su praėjusiais metais, Kėdainių indeksas yra 6 punktais aukštesnis.

Švietimo srityje Kėdainiai aplenkė visą Lietuvą. Paradoksalu, tačiau net ir tarp krašto politikų netrūksta nuolat aimanuojančių dėl esą blogai vykdomos krašto švietimo politikos./BNS Luko Balandžio nuotr.

Glosto savimeilę

Visi švietimiečiai ir krašto vadovai bei politikai vieningai sutaria – grynos statistikos vertinimas visuomet turi būti atsargus. Tačiau tokie rezultatai išties glosto širdį: jie rodo, kad švietimo srityje daromi kokybiški sprendimai, o žengiami žingsniai daromi teisinga linkme.

„Tos vietos, kurias galime gerinti patys, turi būti stebimos ir duomenys ne tik analizuojami, bet ir naudojami kaip rodiklis, ką galime padaryti dar geriau ir kokybiškiau vardan savo krašto progreso bei patrauklumo.

Palyginimas, kaip gyvenome vienais ir kitais metais, yra labai geras savo veiklos įsivertinimas. Ir šis indeksas leidžia pamatyti, kas Kėdainių rajone yra padaryta ir daroma gerai, o kuriose srityse dar reikia pasitempti ir ką galėtume padaryti vardan Kėdainių krašto pažangos“, – sakė meras Valentinas Tamulis.

Pasitikėjimas, o ne įtarumas, duoda geresnius rezultatus.

P. Aukštikalnis

Švietimo sėkmė

Nors švietimas yra bene dažniausiai pertvarkų krečiama sritis, Kėdainių švietimo bendruomenė sugebėjo ir sugeba atsilaikyti ir nepamesti savo vizijos: užtikrinti kokybišką vaikų ugdymą ir emociškai sveiką aplinką ugdymo įstaigose.

V. Tamulis akcentuoja, kad aukščiausią vertinimą švietimo srityje Kėdainiams pavyko užsitarnauti nepamirštant nei vienos iš švietimo sudedamųjų dalių svarbos. Ir tai toli gražu ne tik geri mokinių rezultatai egzaminuose.

„Labai svarbu, kad neišlaikiusiųjų brandos egzaminų skaičius mažėja. Tai yra bendras mokytojų ir pačių abiturientų darbo rezultatas. Dar vienas svarbus rodiklis – labai daug vaikų gali ir lanko ikimokyklines įstaigas. Džiugu, jog šioje vietoje paslaugos prieinamumas yra geras.

Žinoma, negalima nepaminėti neformalaus švietimo. Mūsų Dailės, Kalbų ir Muzikos mokyklose, Sporto centre tikrai netrūksta vaikų, o kur dar pačiose švietimo įstaigose veikiantys būreliai ir įvairūs klubai. Vaikams turime ką pasiūlyti kuo užsiimti po pamokų, o jie mielai pasirenka tai, kas jiems patraukliausia“, – kalbėjo meras.

Jis pridūrė, kad nereikia gailėti padėkų ir patiems vaikams, kurie yra žingeidūs ir noriai mokosi, bei jų tėvams, kuriems pandemijos metais teko ypatingai svarbi užduotis savo vaikus motyvuoti ir jiems padėti daugiau, nei bet kada.

„Pažanga švietimo srityje akivaizdi, nors nesitikėjome, kad bus pasiekti tokie aukšti rodikliai, – džiaugiasi ir vicemeras Paulius Aukštikalnis. – Praėję metai apskritai buvo gana įtempti dėl pandemijos. Girdėjome tėvų nerimą, mokytojų sunkumus pereinant į darbą nuotoliu.

Pasitikėjimas, o ne įtarumas, duoda geresnius rezultatus.

Visų švietimo grandžių darnus darbas, patyrę pedagogai, rūpestingi tėvai garantuoja, kad rajono švietimas vyktų teisinga kryptimi“.

Kėdainių rajono savivaldybės gerovės indeksas per metus kiek pakilo – iš 22 vietos šoktelėjome į 20. Rajono vadovai meras Valentinas Tamulis, savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius ir vicemeras Paulius Aukštikalnis vieningai sako, kad tai – visos savivaldybės komandos ir visų
rajono žmonių nuopelnas, tačiau pasitempti dar yra kur./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Ekonomika gyva ir auga

Pandemija įrodė ir dar vieną dalyką – kėdainiečiai yra itin verslūs žmonės. Jie nebijo mokytis, investuoti ir kurti darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems. Gyvybingos ekonomikos sektoriuje Kėdainių pozicija yra išties puiki ir kasmet auganti.

„Ekonomikos dėmuo šiame tyrime yra tarsi pamatas, ant kurio stovime.

Paminėsiu tik keletą skaičių: 2021 m. gruodžio 31 dieną Kėdainių rajone veikė 1317 verslo įmonių. Lyginant su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, veikiančių įmonių skaičius augo daugiau kaip 3,9 proc. Pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje, kuris siekia 1598,10 euro,  mūsų savivaldybė buvo penktoje vietoje – didesnis darbo užmokestis buvo mokamas tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse bei Kauno rajono savivaldybėje.

Tokie rezultatai rodo, kad švietimo srityje daromi kokybiški sprendimai, o žengiami žingsniai daromi teisinga linkme.

Aut. past.

Kėdainių rajono savivaldybėje, kaip ir visose Lietuvoje, dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, kuris yra vienas iš svarbiausių ekonomikos augimo bei konkurencingumo veiksnių, turintis esminį poveikį naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui“, – kalbėjo V. Tamulis.

Tad Smulkiojo verslo paramos fondas, pakeisti jo nuostatai, aktyvus žmonių naudojimasis savivaldybės skiriama parama neabejotinai yra viena iš labiausiai verslumą skatinančių priemonių mūsų rajone.

„Gerą šios srities vertinimą lėmė ir tiesioginės užsienio investicijos. Pagal tiesioginių užsienio investicijų srautą Kėdainių savivaldybė užima aukštas pozicijas.

Įregistruotų  ūkio subjektų skaičius rodo, kad Kėdainių rajono savivaldybėje verslumo lygis augo sparčiai. Nors dvejus metus buvome koronaviruso pandemijos aplinkoje, tačiau įmonių Kėdainių rajono savivaldybėje įregistruota rekordiškai daug“, – džiaugėsi ir rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.

Pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje, kuris siekia 1598,10 euro, mūsų savivaldybė buvo penktoje vietoje – didesnis darbo užmokestis buvo mokamas tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse bei Kauno rajono savivaldybėje.

V. Tamulis

Fizinis (ne)saugumas

Statistiškai prasčiausia mūsų rajono savivaldybės sritis – fizinis gyventojų saugumas. Ir čia kalba eina ne tik apie nusikalstamą veiką, bet ir avarijas, mirtinas ligas, medicinos paslaugų prieinamumą.

Investuoti reikia į žmogų, ne į daiktus

Nijolė Naujokienė, Švietimo komiteto pirmininkė, valdančiosios frakcijos lyderė:

Giedrės Minelgaitės-Dautorės/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

„Geros žinios, o geri švietimo rezultatai ypatingai džiugina.

Manau, kad į tai eita jau daug metų, o tai, kad Kėdainių rajono savivaldybės pasiekimai švietimo srityje yra statistiškai geriausi Lietuvoje, pirmiausia rodo visos švietimo bendruomenės susitelkimą, gebėjimą veikti sistemiškai ir kūrybiškai drauge.

Praėjusieji metai buvo labai sudėtingi, mokymasis nuotoliniu būdu vertė daug dirbti tiek mokytojus, tiek mokinius, tiek mokinių tėvus. Susitelkimas, pozityvus požiūris į vaiko ateitį, palaikymas net ir nelabai palankiose situacijose, davė tokius rezultatus, kuriais galime didžiuotis.

Aš visada sakiau, kad ne reitingai yra svarbiausia, nors, be abejo, jie suteikia informacijos visuomenei ir krašto politikams, leidžia stebėti situacijos dinamiką.

Per mažai pas mus pasitikėjimo pačiais pedagogais. Net tarp politikų diskutuojant atrodo, kad politikas žino daugiau ir geriau nei mokytojas, nei specialistas, nei ekspertas, nei mokyklos direktorius. Kai mokyklos ateitį ir gyvenimą apspręs ne politikai, o tos srities specialistai, rezultatai pagerės iš esmės.

N. Naujokienė

Ir vis dėlto šiandien, kai rajono švietimas yra aukštumose, problemų vis tiek matau daug. Manau, kad mūsų rajono švietimo bendruomenė yra pasiekusi brandą, tačiau perspektyvoje matau daugybę galimų pokyčių – jaunų mokytojų yra vis mažiau ir mažiau.

Švietimo bendruomenėje turime stiprius mokyklų vadovus, tačiau kartais per daug dėmesio skiriame maišui žinių ir per mažai dėmesio emocinei vaikų sveikatai.

Kalbame apie aukštus pasiekimus pagal keturias statistines sritis, kurios yra labai svarbios, bet toli gražu nenusako visos švietimo situacijos.

Situacija tokia, kad reikia nebijoti drąsių sprendimų, žvelgti toliau. Turime galvoti, kaip organizuoti modernų, kokybišką švietimą, kuris padės vaikui augti. Tačiau tam reikia mokytojų, gerų mokytojų, o jie valstybės mastu nėra pakankamai įvertinti. Jų atlyginimas nesprendžia jaunų mokytojų pritraukimo į mokyklas problemos.

Dabar kartais atrodo, kad pritraukus pinigus infrastruktūrai, problemos dings. Ne – infrastruktūra problemų nesprendžia, ji tik kuria palankesnes sąlygas darbui, problemas sprendžia mokyklos bendruomenė, mokytojai ir mokiniai.

Investuoti reikia į žmogų, ne į daiktus.

Per mažai pas mus pasitikėjimo pačiais pedagogais. Net tarp politikų diskutuojant atrodo, kad politikas žino daugiau ir geriau nei mokytojas, nei specialistas, nei ekspertas, nei mokyklos direktorius.

Kai mokyklos ateitį ir gyvenimą apspręs ne politikai, o tos srities specialistai, rezultatai pagerės iš esmės“.

„Palyginus Kėdainių rajono savivaldybės rodiklius su kaimyninėmis savivaldybėmis, statistika byloja, kad medicininių paslaugų prieinamumo situacija pagal specialistų skaičių mūsų rajone yra geresnė“, – kalbėjo A. Kacevičius.

Tuo tarpu mero akimis, medicininių paslaugų efektyvumą gerinti būtina, tačiau jis teisinasi, kad būna atvejų, kai savivaldos rankos tiesiog surištos, o lemiami sprendimai arba jų nebuvimas – centrinės valdžios galioje.

Tuo tarpu vicemeras P. Aukštikalnis dar griežtesnis – jo teigimu, šių rezultatų pamatas yra neišpildyti pacientų lūkesčiai.

Švietimo bendruomenėje turime stiprius mokyklų vadovus, tačiau kartais per daug dėmesio skiriame maišui žinių ir per mažai dėmesio emocinei vaikų sveikatai.

N. Naujokienė

„Didžiausia rajono problema yra sveikatos paslaugos. Dėl jų nesibaigiantys gyventojų nusiskundimai.

Viskas susidėjo šioje srityje į vieną krūvą: pandemija, vadovų kaita tiek rajono ligoninėje tiek PSPC, (ypač blogai vertinu, kai tai vyksta sveikatos sistemos pertvarkos metu), neišdiskutuota ir nuleista iš viršaus sveikatos reforma, kuri nieko gero rajonui ir jo žmonėms neduoda, o tik dar labiau atitolina paslaugą nuo žmogaus.

Tai kaip mūsų žmogus gali jaustis saugus? Sveikata juk yra svarbiausias dalykas, o pas gydytoją patekti sunku.

Vyriausybė vykdo savo užsimotą reformą, kurios naudingumo nemato žmogus. Jau išnyksta Akušerijos-ginekologijos stacionarus skyrius su gimdymo paslaugomis. Ir čia tik pokyčių pradžia, nes jau ministerija mums siūlo Psichiatrijos ir Vaikų ligų skyrių pertvarkas“, – skepticizmo neslėpė P. Aukštikalnis, tačiau pridūrė, kad bent jau kol kas savivaldybė turi parlamentarų palaikymą.

Visi savivaldybės vadovai sutarė dėl vieno, kad pro Kėdainius einantis „Via Baltica“ kelio ruožas yra išties labai avaringas, labai dažnai jame stipriai nukenčia arba žūva žmonės.

Pačiame Kėdainių mieste eismo saugumui užtikrinti dedama nemažai pastangų – tai ir greičio ribojimo priemonės, ir greičio matuokliai, ir, svarbiausia, nuolatinė komunikacija su Kėdainių ir Kauno policijos pareigūnais.

Gryna statistika

Tiesa, gerovės indeksai yra sudaromi remiantis grynai statistiniais duomenimis – naudojamasi Lietuvos statistikos departamento, Užimtumo tarnybos, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinių sistemų sukaupta informacija.

Visgi nors statistika apima tik dalį realaus situacijos vaizdo, bendras tendencijas ji atskleidžia išties gerai bei parodo, kuriose srityse savivaldybės atsakingų asmenų darbas duoda gerų vaisių, o kuriose yra akivaizdžių problemų.

Indeksą sudaro 5 komponentai: socialinis saugumas, fizinis saugumas, ekonomikos gyvybingumas, švietimo kokybė ir demografija.

Socialinio saugumo komponentu matuojama savivaldybių socialinės gerovės situacija pagal gyventojų integraciją į darbo rinką, lygias galimybes, socialinės paramos aprėptį ir skurdo rizikos lygį (nuo 2020 m.).

Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodikliai: automobilių kelių saugumas, nusikalstamumas (baudžiamųjų nusikaltimų santykinis rodiklis), medicininės pagalbos prieinamumas ir mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika.

Ekonomikos gyvybingumo komponentą sudaro konkurencingumo, investicijų patrauklumo ir augimo potencialo rodikliai: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis (16–65 metų amžiaus gyventojų).

Švietimo kokybės komponentą sudaro ikimokyklinio švietimo aprėptis, dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo veiklose. Taip pat įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus dalis nuo bendro tų pačių metų abiturientų skaičiaus ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai.

Demografijos komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento ir migracijos rodikliai.

2 Komentarai

  • Labai įdomu, kokia bus Kėdainių rajono savivaldybės pozicija Gyvybingos ekonomikos sektoriuje kitais metais. Smagu prisiimti kitų nuopelnus ir slėptis, kai rajone veikiančios įmonės susiduria su sunkumais.

  • Šlykščiausiai keiksmai aprašinėti Vytauto parko namukai ir kitos vaikų žaidimo vietos įrodo, kad su mūsų švietimu, vaikais ir elementariausiu tvarkos užtikrinimu Kėdainiuose situacija gana prasta, kaip ir su neracionaliai panaudojamais pinigais, filmavimo kameros mums visiems kainavo nemažus pinigus o nauda nulinė. Linkiu vadovams mažiau kreipt dėmesį į skaičiukus, o pamatyt realę situaciją ir nedelsent imtis veiksmų. Gana tos gėdos!!!

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video