Tik visi kartu įveiksime sunkumus!
Šiandienos išbandymai pasaulyje paliečia kiekvieną iš mūsų, kiekvieną žmogaus gyvenimo sritį. Negalime atsipalaiduoti, nes virusas pasiglemžia žmonių gyvybes. Visi be išimties privalome laikytis taisyklių, visi turime būti atsakingi ir rūpintis vieni kitais. Tai vienintelis mūsų kelias ir galimybė.
Švietimui mestas sudėtingas iššūkis. „Reforma per 2 savaites“ – tai, kas nepadaryta per daugelį metų, virusas padarė per 2 savaites. Tokiose situacijose išryškėja silpniausios vietos – ar mokyklos pajėgios, ar pasirengusios sklandžiai įveikti problemas, ar joms teikiama pagalba yra tinkama?
Iš karto po sprendimo skelbti karantiną ir ruoštis nuotoliniam mokymuisi išaiškėjo bendrojo ugdymo įstaigų įvairiausios spragos: mokyklos per dvi savaites turėjo pasiruošti nuotolinio mokymo nuostatas, tvarkas ir sistemas, o pagalba teikiama rekomendacinio pobūdžio, trūksta bendros nuotolinio mokymo(si) sistemos. Mokykloms painu, kurią mokymosi aplinką pasirinkti, kuri tinkamiausia. Trūksta IT įgūdžių. Švietimo įstaigų vadovams ir mokytojams darbo krūvis – milžiniškas. Ar viską įveiksime, bet kokia kaina, nes darbas nuo ryto iki vakaro su IT, skendimas WEBINARUOSE.
Dauguma mokytojų – vyresnio amžiaus, bet neprastesni už jaunimą. Pasirodo ir nemaža dalis jaunosios kartos atstovų nevaldo nuotoliniam mokymui(si) reikalingų mokymosi aplinkų. Nemažai stresuojančių, blogos emocijos, panikos dvelksmas. Tėveliams ir vaikams taip pat – sunkus ir sudėtingas laikotarpis.
Mokyklos stengiasi padėti bendruomenės nariams, bet pačios menkai aprūpintos tinkamomis IT priemonėmis, dauguma pasenusių arba trūksta mobiliųjų įrenginių (nešiojamų kompiuterių, planšečių). Dar neprasidėjus nuotoliniam mokymui, bet bandant įvairias mokymosi platformas, pastebėtas internetinio ryšio apkrovimas.
Prisiminkime pirmąją nuotolinio mokymosi dieną: apkrovos milžiniškos, dienynai neveikia, bendravimo ir mokymosi platformos apkrautos, nėra sklandaus ryšio. „Vaikai, tėvai rašo, skambina ir teiraujasi, kokia malda melstis kad nestrigtų, kad nelūžtų internetas, o matematika ir lietuvių kalba keliauja į antrąjį planą“, – tokius pastebėjimus išsakė kalbinti mokytojai.
Pirmosios dienos – sunkus išbandymas, bet dalis visuomenės verčia pedagogus jaustis blogai (vaikų ir net jų tėvelių patyčios socialiniuose tinkluose ir vaizdo pamokose).
Mes visi laikome solidarumo egzaminą ir reikia padėkoti visiems: gydytojams ir slaugytojams, savivaldybės administracijai (už dezinfekcines priemones daugiabučių namų laiptinių dezinfekavimui), padėkoti mokinių tėveliams, kurie siunčia laiškus su palaikymu (mums, švietimiečiams, tai labai svarbu), parduotuvių kasininkams ir policininkams, socialiniams darbuotojams ir savanoriams, sunkvežimių vairuotojams ir šiukšlių surinkėjams, socialiai atsakingiems verslininkams, prisidedantiems ir darbu, ir lėšomis, kad koronavirusas būtų įveiktas, o krizės pasekmės būtų kuo švelnesnės.
Iš klaidų būtina mokytis: privalu didinti finansavimą švietimui iki 6 % nuo BVP. Finansavimas turi pasiekti galutinį vartotoją – mokinį, mokytoją, mokyklą, o nenuskęsti neaiškios kilmės ir naudingumo projektuose. Būtina mažinti švietimo sistemos biurokratinį–kontrolinį aparatą. Mokyklų aprūpinimas naujausiomis informacinėmis technologijomis ir ryšiu turi būti prioritetinis.
Parengti tinkamas ir į praktiką orientuotas pedagogų kvalifikacijos kėlimo programas.
Išryškėjusios spragos: apie 35 000 Lietuvos vaikų neturi galimybių naudotis IT ar internetu. Kur buvome iki tol? Ar žinojome? Ar tada mokiniams nereikėjo naujausių galimybių ir būdų šiuolaikiškai mokytis? Ar švietimas tikrai valstybės prioritetinė sritis? Ar mokytojas – prestižinė profesija? Kas dabar apskaičiuos mokytojo etatinį darbo apmokėjimą, krūvį?
Švietimiečiai (aktyvūs, gabūs ir užsispyrę) įveiks visus iššūkius kartu su bendruomenėmis.
Kviečiu susitelkti, surimtėti ir padėti vieni kitiems ne tik dirbti, bet ir jaustis gerai, o iš krizės išeisime visi kartu ir stipresni!
Tomas Bičiūnas,
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys,
Švietimo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas
