Teatro legendai svetimas išpuikimas ir pinigų vaikymasis

Ilgametį teatro aktorių su jaunimu sujungė nauji spektakliai

Gali būti, jog 85 metų Saulius Sipaitis – vyriausias šalyje aktorius, dirbantis teatre. O gal net ir rekordininkas, nes Valstybiniame jaunimo teatre vaidmenis kuria nuo jo įkūrimo – nuo 1965 metų. Aktoriaus kūrybinis kelias primena, kad teatras ir kinas nėra tik pramoga, bet ir visuomenės ugdymo priemonė, formuojanti pilietinę sąmonę ir vertybes.

Birželio 18 dieną 86-ąjį gimtadienį švenčiantis S. Sipaitis – etatinis Jaunimo teatro darbuotojas, scenoje susitinkantis ir su brandžiais, ir su labai jaunais kolegomis. Su visais Saulius gerai sutaria, nes jam svarbiausia – darbas. Gink Dieve, jokių asmeniškumų. 

Aktoriui niekada nebuvo minties, jog reikėtų išeiti. Kai normaliai dirbi, visi tampa draugais, nepaisant, jog keitėsi teatro vadovai, aktorių kartos.

Su jaunais kolegomis sujungia spektakliai. 2025-ųjų pavasarį pasirodė premjera „Keliaujantys“, kuriame daug jaunimo. Saulius ten grojo gitara, dainavo savo kūrybos dainą.

Brandūs aktoriai neretai atsisako vaidinti televizijos serialuose, nes laiko šį žanrą žemesniu už teatrą, kiną. S. Sipaitis vaidino serialuose „Anastasija“, „Nekviesta meilė“ , „Namai, kur širdis“, „Gyvenimo receptai“, kuriuos matė visa Lietuva. Solidaus amžiaus aktoriui nėra prastų ar gerų vaidmenų, jam svetimas išpuikimas.

S. Sipaitis kilęs iš aktorių šeimos. Tėvas Vladas Fedotas Sipavičius (1904-1992) ir mama Jadvyga Ramanauskaitė (1920-2013) buvo aktoriai, močiutė Liudvika Sipavičiūtė (1879-1966) – dainininkė, mecosopranas, dainavo su Fiodoru Šaliapinu (1873-1938), vienu garsiausių  rusų operos solistu.

Iš tėvų Saulius paveldėjo teatrinę etiką. Todėl jam susireikšminimas, išpuikimas atrodo kiek juokingas. Senjoras svarstė, kad jauni aktoriai turbūt gerai gyvena, jų tėvai turtingi.

O jis įgarsina indiškus serialus, nes patinka. Viskas, kas susiję su aktoriaus darbu, Sauliui patinka. Kiekviename darbe vyras ieško galimybės tobulėti.

Nors indų serialai gal primityvoki, S. Sipaitis atrado panašių sanskrito ir lietuvių kalbų žodžių, nes abi jos priklauso tai pačiai indoeuropiečių šeimai. Aktorius didžiuojasi kalbąs tokia sena lietuvių kalba.

Ne paslaptis, pinigai jam svarbu, todėl dirba teatre, įgarsina filmus. O dar jei pakviečia filmuotis serialams, su džiaugsmu eina ne tik dėl uždarbio. Smagu susitikti su kolegomis. Vienas serialas šiek tiek prastesnis, kitas – kiek nors tobulesnis, bet Sauliui viskas patinka, nors jaunystėje nenorėjo būti aktoriumi. Svajojo tapti archeologu.

Aktorių atžalą labai traukė istorija. Stojo į Archeologijos fakultetą Vilniaus universitete, ir jam pritrūko dviejų balų. Buvo suteikta privilegija tiems, kurie grįžę iš kariuomenės arba dirbę muziejuose, pakakdavo kokią pažymą atnešti. Todėl buvo didelis konkursas, ir Saulius neįstojo.

Tuomet tėvas sužinojo, jog Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje rengiami trejų metų kultūros namų režisierių kursai ir kaip tik trūksta vyrų. Patarė sūnui stoti, pasimokyti, o po metų vėl bandyti į archeologiją. Ir Saulius pakliuvo į Juozo Gruodžio konservatoriją.

Nuo mažens jis buvo teatre, vykdavo su tėvais į gastroles, tačiau niekada nebuvo užlipęs į sceną. Tačiau aktorystės pasirinkimą nulėmė tai, jog į konservatoriją su juo įstojo ir Antanas Šurna (1940-2014), kuris pavasarį įkalbėjo Saulių važiuoti į Lietuvos valstybinę konservatoriją. 

Atvažiavę į Vilnių abu kibo mokytis aktorystės. Su Antanu buvo draugai iki jo gyvenimo pabaigos.

Tačiau pasigilinusi į S. Sipaičio biografiją susidariau įspūdį, jog jam nebuvo lemta išvengti aktorystės vien dėl to, kad gimė garsių menininkų šeimoje.

Iš Sauliaus lūpų išgirdau filmo vertą istoriją apie giminę. Nors S. Sipaičio artimieji senokai iškeliavę Anapilin, šeimos likimas išties dramatiškas.

Dramos pradžia slypėjo Vlado Fedoto Sipavičiaus kraujyje – aktorius ir režisierius buvo pavainikis Liudvikos Sipavičiūtės sūnus. Vladas niekada nepažinojo tikrojo tėvo, buvo atsidūręs vaikų namuose. Inžinierius, vedęs operos atlikėją ir sužinojęs apie jos sūnų, nuvyko į vaikų namus. Parsivežė Vladą,  augino kaip savo vaiką.

Prisimindamas painią šeimos istoriją Saulius ištarė, jog yra dėkingas inžinieriui Fedotui. Juk jis mylėjo Liudviką ir drauge užaugino Vladą – jo tėvą, kuris nešiojo dvi pavardes: Fedoto Sipavičiaus. Juk šis žmogus pratęsė talentingos giminės istoriją.

Močiutė prisidėjo, kad anūkas taptų ne bet kokiu, o geru aktoriumi. Kai Saulius pirmame kurse studijavo aktorystę, Liudvika vasarą jį pamokė dainuoti. Vaikaitis nesuprato, iš kur sklido jo balsas. Senelė rado tinkamą būdą, kaip pažadinti balsą, o tai būsimam aktoriui suteikė pasitikėjimo visam gyvenimui.

Tačiau Liudvikos ir sūnaus santykius drumstė sudėtingas pokaris bei trečioji jo žmona.

1955 metais L. Sipavičiūtė atvyko iš Telšių į Kauną pas Vladą. Tais metais sūnus grįžo iš tremties. Lemtingas susitikimas Liudvikai įplieskė vilties, jog gyvenimas tekės ramia vaga. Iš pradžių taip ir buvo – operos mecosopranas dėstė dainavimą, turėjo mokinių.

Tačiau iš bajorų kilusi L. Sipavičiūtė paskutines gyvenimo dienas praleido senelių prieglaudos namuose Vilniaus pakraštyje. Į pensioną senyva moteris atsikraustė dėl to, kad nesutarė su priešpaskutiniąja marčia.

Liudvika po mirties amžinojo poilsio atgulė kalvelėje pensiono teritorijoje. Tėra žinoma tik jos kapo vieta, tačiau nėra nei antkapio, nei paminklo.

Tikėjausi, kad žymios operos dainininkės kapas galėtų būti Rasų kapinėse, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių. Tačiau anūkas tokias mintis nuvijo sakydamas, kad tada buvo tarybiniai laikai ir niekas apie ją nieko nežinojo. Sovietai ją ištrynė iš atminties, nes L. Sipavičiūtės balsas pralaužė geležinę uždangą – ji dainavo Niujorko „Metropolitan“ operoje. 

Bet grįžkime prie Sauliaus tėvų istorijos, kuri taip pat verta plunksnos. 

Vladas turėjo keturias žmonas ir šešis vaikus. Aktorė Jadvyga Ramanauskaitė buvo antroji sutuoktinė. Su ja susilaukė Sauliaus ir Aušrinės.

Aktoriaus tikroji sesuo – ketveriais metais jaunesnė anglų filologė, buvusi Seimo narė ir žmogaus teisių aktyvistė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Vladas su Jadvyga susipažino teatro studijoje, įkurtoje prie Kauno dramos teatro. Saulius nežinojo, kurie tai galėjo būti metai. Tačiau žino, kad 1938-aisiais mama pagimdė kūdikį, kuris iškart mirė. Saulius pasaulį išvydo rusų tankams važiuojant į Kauną – 1940 metais, sesuo – 1944-aisiais.  O šeima išsiskyrė 1949 metais, kai suėmė tėvą ir ištrėmė.

Tačiau grįžęs iš tremties tėvas susigrąžino sūnų, o dukra liko gyventi su motina. Tik įstojęs studijuoti aktorystės Saulius įsikūrė mamos namuose Vilniuje, Smėlio gatvėje. Šeima pagaliau susitiko – trijų kambarių bute Jadvyga gyveno su abiem savo vaikais.

Beje, Aušrinė ketino tapti aktore, bet koją pakišo mama. J. Ramanauskaitė paprašė kolegos Juozo Rudzinsko (1905–1975 ), per stojamuosius vertinusio studentus, nepriimti dukters į konservatoriją. Kai tiesa po daugybės metų paaiškėjo, Aušrinė motinai padėkojo, kad ji taip padarė. Ji rado savo kelią ir apsiėjo be aktorystės.

Saulius pastebėjo, kad su seserimi yra labai skirtingi, tačiau puikiai sutaria. Aušrinė žiūri spektaklius, kuriuose vaidina brolis. Aktoriaus nežeidė net tai, kad ji po pirmos spektaklio „Barbarai“ dalies išėjo, nes nepatiko.

Tačiau Sauliaus kuriamus vaidmenis sesuo vertina teigiamai, sako, jog gerai atlieka savo darbą.  Bet Aušrinė nežiūrėjo meksikietiškų ir indiškų serialų, kuriuos jis įgarsino, nes buvusiai politikei šis žanras neįdomus.

Tačiau aktorius seserimi susižavėjęs, tikino, kad jos veikla Parlamente jam patikusi, nes yra jo pažiūrų.

Skaitydami tekstą pastebėjote, jog Sauliaus bei tėvo su močiute pavardės skiriasi. Sipavičius Sipaičiu tapo tada, kai įstatymu buvo leista sulietuvinti pavardę. Taip jis padarė praėjus nemažai laiko grįžus iš tremties. Jo vaikai, anūkai – jau Sipaičiai.

Iš keturių Vlado žmonų Jadvyga buvo vienintelė aktorė. Likimas sukurti šeimą su aktore tykojo ir Sauliaus. Jis buvo vedęs Nijolę Gelžinytę (1938–2018) ir susilaukė smuikininkės Ievos.

Pažinties aplinkybės panašios kaip ir tėvų – Saulius su pora metų vyresne Nijole susipažino Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. Kai būsimas aktorius pamatė Nijolę, pirma mintis šmėstelėjo, kad ji niekuomet nebus jo žmona. Tada studentai prasilenkė koridoriuje. Tačiau labiau pažinęs merginą ir pastebėjęs vidinį jos grožį Saulius įsimylėjo. Jiedu 1963-aisiais sukūrė šeimą.

Maždaug po dvylikos metų santuoka iširo. Saulius matė, jog Nijolei reikėjo kitokio vyro.

Aktorius gyvena su keturiolika metų jaunesne antrąja žmona Irena. Jų sūnus Saulius – televizijos operatorius. Sipaitis turi penkis anūkus, tad giminės istorijoje jau tvirtai prigijo Sipaičių pavardė.