Tags : pamokėlė

Kalbininkės skyrelis: 4-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: jei prieš sakinio pradžioje einantį šalutinį dėmenį pavartotą dalelytę pagal sakinio prasmę galima sieti ir su šalutiniu, ir su pagrindiniu dėmeniu, šalutinis dėmuo gali būti skiriamas kartu su dalelyte arba atskirai. Pvz.: Juk(,) kai nusiperki naują automobilį, nesinori juo važinėti išmaltais miško keliukais. Gal(,) kad giminių dirbo pavaldžiose įmonėse, galėtų kilti […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 3-ia prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Taisyklė: po žodžių vargu, kažin prieš dalelytę ar, įvardį kas bei įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jei norima parodyti prijungimą, pvz.: Vargu(,) ar jis pats žino. Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Kažin(,) kada traukinys ateis? Kažin(,) kur jis prapuolė? Byla turėjo ilgai tęstis ir kažin(,) ar aš būčiau […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 1-a prijungiamųjų sakinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dviejų ar daugiau dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais ar prieveiksmiais, yra prijungiamieji sakiniai. Sudėtiniam prijungiamajam sakiniui būdinga tai, kad vienas jo dėmuo gramatiškai priklauso nuo kito. Tai rodo jungiama sis žodis ir klausimas, į kurį atsako priklausomasis dėmuo. Pvz.: Vaikai suprato, kad autobusas vėluos. (Ką vaikai suprato? […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: Įspraudų skyrybos pamokėlė

Praėjusiose pamokėlėse kalbėjome apie įterpinių skyrybą. Įterpimą reiškiantys kalbos vienetai yra skirtingai nutolę nuo sakinio turinio. Vieni glaudžiai su juo susiję, tik pertraukiama sakomos minties tėkmė. Kiti pateikia pašalines pastabas ar kitaip įsiterpia kaip pašaliniai dalykai be turinio vertinimo reikšmės. Tokie ir vadinami įspraudais. Taisyklė: įspraudas išskiriamas skliaustais, brūkšniais arba kableliais, pvz.: Jam gražus tas […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 4-a įterpinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai, kaip jau kalbėta praeitoje pamokėlėje, gali būti įvairių semantinių tipų pagal kalbėtojo nuostatą sakomo turinio atžvilgiu, sakinio ir įterpinio turinio santykį. Apibrėžtas ar neapibrėžtas (paprastai persakomoje kalboje) žinių šaltinis, sprendimo autorius (iš ko sprendžiant, kieno žodžiais tariant, kieno nors teigimu, liudijimu, kokiais nors duomenimis, kokiomis nors žiniomis, kieno galva, nuomone, manymu, […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 3-ia įterpinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai gali būti įvairių semantinių tipų pagal kalbėtojo nuostatą sakomo turinio atžvilgiu, sakinio ir įterpinio turinio santykį. Temos nusakymas (o dėl… tai; dėl… tai; (o kalbant apie (ką nors) ir pan., temą nusakantis daiktavardis tas, ta, jis, ji), pvz.: O dėl mokyklos renovacijos, tai ji prasidės tik po metų. Odėl Jo Karališkosios […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 2-a įterpinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Taisyklė: įterpinys gali būti išskiriamas kartu su sujungiamuoju jungtuku, išskyrus ar, arba, nei, jeigu jis su įterpinius sudaro prasminę bei intonacinę vienumą, pvz.: Pirma, Petras buvo įskųstas kaip didžiausias riaušių kaltininkas, antra, jis suimtas pabėgo, ir(,) trečia, jo knygelės ir dainos žandarams labai nepatiko. Ir(,) svarbiausia – mokykla buvo ką tik susiformavusi […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 1-a įterpinių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Įterpiniai ‒ su sakiniu sintaksiniais ryšiais nesusiję žodžiai, jų junginiai, net sakinio sandarą turintys dariniai. Jie skirti išreikšti kalbėtojo nuostatai sakomo dalyko atžvilgiu. Ši nuostata gali pasireikšti emociniu vertinimu, gali būti reiškiama stilistiškai neutraliai – kaip sakomo dalyko komentaras, kalbėtojas gali komentuoti patį informacijos pateikimo būdą. Taisyklė: įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau – […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 1-a pažyminių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? kelintas? kelinta? Pažyminiai skiriami į derinamuosius (suderinti su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi, linksniu, vadinasi, kintant pažymimojo žodžio formai pažyminys „prisitaiko“ prie pažymimojo žodžio, įgaudamas tokį pat linksnį, skaičių ir giminę kaip ir pažymimasis žodis: tas žmogus, to žmogaus, tam […]Skaityti daugiau

Kalbininkės skyrelis: 3-ia pamokėlė – dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių

Rūta ŠVEDIENĖ, kalbininkė Dalyvinėms, pusdalyvinėms ar padalyvinėms artimos aplinkybės su dalelyčių samplaikomis nors ir, kad ir, dar ir ar dalelyte irgi ir pan. gali būti suprantamos kaip savarankiški neišplėtoti teiginiai ir išskiriamos kableliais, pvz.: Įvairių prekių(,) nors ir negausiai(,) buvo atvežta tikriausiai ne vienam mėnesiui. Patarnauti kariuomenėje(,) kad ir vienus metus(,) būtų sveika daugeliui jaunuolių. […]Skaityti daugiau