Kalbininkės skyrelis: 1-a pažyminių skyrybos pamokėlė

 Kalbininkės skyrelis: 1-a pažyminių skyrybos pamokėlė

Rūta Švedienė, kalbininkė

Pažyminys – antrininkė sakinio dalis, atsakanti į klausimus koks? kokia? kokie? kokios? kieno? kelintas? kelinta?

Pažyminiai skiriami į derinamuosius (suderinti su pažymimuoju žodžiu gimine, skaičiumi, linksniu, vadinasi, kintant pažymimojo žodžio formai pažyminys „prisitaiko“ prie pažymimojo žodžio, įgaudamas tokį pat linksnį, skaičių ir giminę kaip ir pažymimasis žodis: tas žmogus, to žmogaus, tam žmogui…; lygus laukas, lygaus lauko, lygų lauką…) ir nederinamuosius pažyminius (kurie nesuderinti su pažymimuoju žodžiu, yra valdomi pažymimojo žodžio arba prie jo šliejami: vėjo malūnas (kieno malūnas?), mano knyga (kieno knyga?).

Pagrindinė kalbos dalis, kuria reiškiamas pažyminys, yra būdvardis (Buvo jau vėlyvas rytas).
Taip pat pažyminiu dažnai gali eiti daiktavardis (Pasigirdo motinos žingsniai), įvardis
(Sava našta nesunki), skaitvardis (Buvo devyni broliai ir dešimta sesuo), dalyvis (Pažvelgiau
į išskrendančius paukščius).

Pagrindiniai pažyminių požymiai – apibūdina daiktavardžiu išreikštą sakinio dalį, būdinga skyryba – derinamieji pažyminiai paprastai išskiriami, kai eina po pažymimojo žodžio.

Šios dienos pirma taisyklė.

Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas kableliais, rečiau ‒
brūkšniais, pvz.: Stalų, išrikiuotų palei sieną, turėjo pakakti visiems. Nelegalius reklaminius įrenginius, pastatytus be leidimo, išmontavo bendrovės darbininkai. Gyventojų pasirašytą raštą, raginantį nedelsiant ieškoti situacijos sprendimo variantų, planuojama perduoti valdžios atstovams. Duonos namuose niekada netrūko ‒ neapsakomai gardžios, kepamos iš rupių ruginių miltų.

Įsidėmėtina, kad prieš pažymimąjį žodį einantis derinamasis pažyminys neskiriamas, pvz.: Iš-
rikiuotų palei sieną stalų turėjo pakakti visiems. Prieš akis plytėjo storu sniego sluoksniu apkloti
laukai.

Įsidėmėtina, kad nederinamasis pažyminys, išreikštas padalyvine žodžių grupe, nėra skiriamas, pvz.: Sunkumai renkant medžiagą monografijai yra aprašyti jos pratarmėje.
Antra taisyklė.

Po pažymimojo žodžio kableliais, rečiau brūkšniais išskiriami vienarūšiai pažyminiai: a) savarankiška intonacija pasakomi neišplėsti derinamieji; b) neišplėstas derinamasis kartu su išplėstu derinamuoju; c) neišplėstas derinamasis pažyminys kartu su nederinamuoju; d) nederinamasis pažyminys kartu su derinamuoju, pvz.:
a) Suolai, pajuodę, nešvarūs, ėjo pagal sienas, o viduryje stovėjo didelis stalas. Ir Ona, didelė, stambi, kaulėta, išėjo glėbiu malkų nešina. Praslinko kovas – šaltas, snieguotas.
b) Baigia sudilti birželis, kontrastingas, kartais karštas ir gerokai drėgnas.
c) Ankstyvo rudens vakarais, giedrais, be vėjo, pasigirsdavo vasarą primenantis žiogų čirpesys.
d) Atėjo liepa – be didesnių vėjų, su retais lietumis, šilta – ir atnešė visiems ramybę.

Remtasi lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis (VLKK patvirtinta 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. N-8 (178)) ir Albino Drukteinio parengta knyga „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (2020).

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


Rekomenduojami video