Savivaldybės kompensacija – ne tam, kam buvo planuota

Paskutinę 2025-ųjų darbo dieną – gruodžio 31-ąją – Kėdainių rajono savivaldybė į vieno infrastruktūros plėtros iniciatoriaus sąskaitą pervedė 87,91 tūkst. eurų. Tai buvo kompensacija už Kėdainių mieste privačiomis lėšomis nutiestą privažiavimo kelią. Tačiau metų pradžioje patvirtintame programos plane šie pinigai buvo numatyti visai kitam projektui – Vainotiškių ir Jaunimo gatvėms Vainotiškių kaime. Įdomu ir tai, kad sprendimas, dėl kurio gruodžio pabaigoje pinigai pakeitė adresatą, savivaldybės tarybos net nebuvo patvirtinti. O ir pervesta pinigų suma buvo kone 10 tūkst. eurų didesnė nei planuota. Ir apie tai tarybos nariai net nebuvo informuoti.

Infrastruktūros mokesčio surinkta perpus mažiau, nei planuota

Kėdainių rajono savivaldybės auditorė Asta Žukauskienė konstatuoja, kad ši kompensacija buvo išmokėta viršijant neprioritetinei infrastruktūros plėtrai patvirtintą asignavimų sumą, nors bendros lėšų sumos, skirtos prioritetinei ir neprioritetinei plėtrai kartu, peržengta nebuvo. Nukrypimas nuo patvirtinto paskirstymo, anot jos, rodo nepakankamą planavimo ir lėšų panaudojimo kontrolę.

Be šio atvejo, audito tarnybos pateiktoje išvadoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad ne visose savivaldybės sutartyse su plėtros iniciatoriais nurodomos konkrečios kompensacijų sumos, o didelė dalis 2025-iesiems suplanuotų programos lėšų per metus apskritai liko nepanaudota.

Savivaldybės infrastruktros plėtros rėmimo programos lėšas sudaro iš statytojų renkamos prioritetinės ir neprioritetinės infrastruktūros plėtros įmokos. Jos kaupiamos atskirose savivaldybės biudžeto sąskaitose ir gali būti naudojamos tik tai infrastruktūrai, kurios reikia savivaldybės viešosioms paslaugoms teikti – pagal tarybos patvirtintą priemonių planą ir lėšų panaudojimo planą.

2025 metais Kėdainių rajono savivaldybė planavo iš šių įmokų gauti 110 tūkst. eurų: 10 tūkst. – prioritetinių ir 100 tūkst. – neprioritetinių. Faktiškai per metus surinkta tik 48,09 tūkst. eurų – tik 44 proc. planuotos sumos.

Už kelią sumokėjo gruodžio 31-ąją

Visa audituojamoji 87,91 tūkst. eurų suma buvo pervesta vienam infrastruktūros plėtros iniciatoriui pagal dar užpernai gegužę pasirašytą sutartį. Sutartis sudaryta dėl privažiavimo kelio Kėdainių mieste projektavimo ir kapitalinio remonto darbų.

Sutarties prieduose – projektavimo užduotyje ir schemoje – konkreti kompensacijos suma įvardyta nebuvo.

Procesas vyko tokia tvarka – iniciatorius, įgyvendinęs projektą, pateikė prašymą sudaryti darbų priėmimo grupę ir perduoti infrastruktūrą savivaldybei. Neilgai trukus Kėdainių rajono savivaldybės mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė, kuri sutiko priimti kelią ir kompensuoti iniciatoriui 87,91 tūkst. eurų. Tiesa, tokį sprendimą darbo grupė priėmė per nei daug, nei mažai – maž- daug per 10 mėnesių.

Gruodžio 30 d. iniciatorius pateikė prašymą pervesti pinigus, o gruodžio 31 d. – paskutinę metų dieną – kompensacija buvo išmokėta.

Plane buvo Vainotiškiai, o lėšos nukeliavo kitur, taryba informuota nebuvo

Tiesa, dar pernai metų pradžioje vykusio savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisijos posėdžio protokole buvo aiškiai nurodyta, kur 2025 metais turėtų būti panaudotos kompensacijoms numatytos lėšos. Numatyta, kad 20 tūkst. eurų skirta išmokoms prioritetinės infrastruktūros teritorijoje, 80 tūkst. eurų – neprioritetinės infrastruktūros teritorijoje, konkrečiai Vainotiškių ir Jaunimo gatvėms Vainotiškių kaime.

Tačiau planas pasikeitė.

„Šios sutarties iniciatorius prašymo perduoti objektą ir kompensuoti už patirtas išlaidas nepateikė, todėl nuspręsta kompensuoti tuo metu prašymą pateikusiam kitam iniciatoriui“, – plano pasikeitimo motyvus aiškino savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius.

Ir nors paaiškinimas atrodo logiškas, vis dėlto auditorė savo išvadoje konstatavo, kad išmokėta suma ne visais atvejais atitinka suplanuotą kompensacijos išmokėjimo paskirtį ir sumą pagal neprioritetines SIP sutartis, nors bendros 100 tūkst. eurų sumos, numatytos infrastruktūros plėtros priemonių plane kompensacijoms, neviršija.

Paprastai sakant, planas buvo neprioritetinėje teritorijoje įrengtai infrastruktūrai skirti 80 tūkst. eurų, o realiai paskirta buvo kone 10 tūkst. eurų daugiau.

Problema ta, kad apie tai nieko nežinojo rajono taryba, nors auditorė akcentuoja, kad savivaldybės taryba tvirtina strateginį veiklos planą, infrastruktūros plėtros priemonių sąrašą ir su tuo susijusią informaciją, todėl, esant pokyčiams, būtina inicijuoti savivaldybės tarybos sprendimų priėmimą dėl infrastruktūros plėtros priemonių są- rašo ir lėšų panaudojimo plano patikslinimo.

Tiesa, savivaldybės administracija turi pasiaiškinimą, kodėl taryba atskirai nebuvo informuota apie tokius pasikeitimus.

Pasak administracijos darbuotojų, strateginis veiklos planas pernai buvo tikslintas tik vieną kartą rudenį, o prašymas kompensuoti šiuo atveju buvo nagrinėjamas metų gale, todėl tarybai pokytis ir nebuvo teiktas.

Sutartis be sumos – ne pavienis atvejis

Audito išvadoje atskirai akcentuojama, kad sutartyse neretai nenurodomas konkretus kompensacijos dydis. Pernai metų pabaigoje buvo nurodyta, kad savivaldybėje galioja 6 infrastruktūros plėtros sutartys, viešinamos „Infostatybos“ sistemoje. Trys iš jų jau įgyvendintos – jų statusas, auditorės teigimu, turėtų būti pakeistas į „Negaliojanti“.

Ir tik vienoje iš galiojančių sutarčių aiškiai nurodytas kompensacijos dydis – 122,17 tūkst. eurų. Dviejose sutartyse (vienoje iniciatorius – fizinis asmuo, kitoje – juridinis) konkreti kompensuojama suma nenurodyta.

„Sutarčių, kuriose nėra nurodytas kompensacijos dydis, sudarymas neužtikrina teisinio aiškumo ir sudaro prielaidas prisiimti neapibrėžtus ilgalaikius viešojo sektoriaus finansinius įsipareigojimus, neatitinkančius atsakingo viešųjų finansų valdymo principų“, – išvadoje rašo kontrolierė A. Žukauskienė.

Rekomenduojama ateityje sudaromose sutartyse nustatyti konkretų kompensacijos dydį, peržiūrėti galiojančias sutartis ir, esant teisiniam pagrindui, inicijuoti jų sąlygų patikslinimą.

184 tūkst. eurų suplanuota – panaudota 0 eurų

Atskira audito išvados dalis skirta tam, ko 2025 metais nebuvo padaryta. Pagal 2025–2027 metų strateginio veiklos plano infrastruktūros objektų plėtros priemonių planą iš programos lėšų 2025 m. buvo numatyta finansuoti infrastruktūros plėtros techninės dokumentacijos rengimą ir infrastruktūros gerinimo darbus – iš viso 184,91 tūkst. eurų.

Deja, kaip paaiškėjo, per praėjusius metus šiems tikslams nepanaudota nieko.

„Šiems darbams 2025 metais lėšos nebuvo panaudotos, susisiekimo infrastruktūros projektavimo darbai neprioritetinėje infrastruktūros teritorijoje metų eigoje buvo atidėti, nes nacionalinės centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) el. katalogo diegimo bei paleidimo proceso eiga užtruko, o planuota galimybė pirkti projektavimo darbus atsirado tik metų pabaigoje“, – taip aiškino Architektūros ir urbanistikos skyrius, tą patį tarybos nariams posėdžio metu sakė ir administracijos direktorius Gintautas Muznikas.

Audito duomenimis, 2024 m. gruodžio 31 d. nepanaudotų infrastruktūros plėtros įmokų likutis savivaldybės sąskaitose siekė 174,91 tūkst. eurų, iš jų 154,71 tūkst. eurų – neprioritetinės infrastruktūros įmokos.

Per 2025 metus papildomai surinkta dar 48,09 tūkst. eurų plėtros įmokų – tačiau tai sudaro vos 44 proc. planuotos 110 tūkst. eurų sumos.

„Programos lėšų panaudojimo tempas neatitinka sukauptų finansinių išteklių apimties“, – konstatuoja auditorė ir rekomenduoja stiprinti veiklų planavimo, projektų parengimo ir įgyvendinimo kontrolę, kad sukauptos įmokos būtų savalaikiai ir tikslingai panaudojamos, ypač techninės dokumentacijos rengimo ir realių infrastruktūros gerinimo darbų srityse.