Šaltasis sezonas prasidėjo: ar pavyks vėl pakartoti sezoną be žūčių gaisruose?

Prasidėjus šaltajam metų laikui, namų židiniai ir krosnys tampa jaukumo bei šilumos simboliu. Tačiau kartu su šildymo sezonu Kėdainių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, ženkliai išauga ir gaisrų pavojus. Klaidos, neatidumas ar tiesiog aplaidumas gali akimirksniu paversti namus pragaru ir pasiglemžti ne tik turtą, bet ir brangiausią, kas yra – jūsų arba jūsų brangiausių žmonių gyvybę. Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Andrius Eidimtas pastebi, kad bendros gaisringumo tendencijos per paskutinius metus yra teigiamos. Tačiau svarbiausias siekis, kaip visada – išvengti žmonių žūčių gaisruose.

Dėl ko dažniausiai Kėdainiuose kyla gaisrai?

Kėdainių PGT vadas išanalizavo ir spaudai bei visuomenei pateikė paskutinių trijų šildymo sezonų statistiką, apžvelgiant gaisrų atvejus nuo spalio iki balandžio mėnesio, pradedant nuo 2022-ųjų metų.

Iš viso per šį laikotarpį buvo užfiksuoti 539 įvairūs įvykiai, tačiau gilesnė analizė atskleidžia, kaip kinta gaisrų priežastys ir kokios būna jų pasekmės neatidiems žmonėms. Deja, kai kuriais atvejais prarandamas ne tik materialus turtas.

2022 m. spalio–2023 m. balandžio mėnesiais Kėdainiuose buvo 118 gaisrų.  Pasak A. Eidimto, jau čia ryškėja dvi dominuojančios problemos, tapusios didžiosios dalies nelaimių priežastimis.

„Iš tų 118 atvejų 2/3 įvykių sudaro pagrindinės dvi priežastys: tai yra netvarkingas žmogaus elgesys tuo periodu (35 proc. atvejų) ir krosnių, židinių, dūmtraukių, įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (26 proc. atvejų)“, – statistinius duomenis komentuoja Kėdainių PGT viršininkas. Kitos priežastys, tokios kaip neatsargus rūkymas ar elektros įrenginių gedimai, sudarė gerokai mažesnę dalį gaisrų priežasčių.

Deja, šis sezonas neapsiėjo be aukų.

„Per tą žiemos laikotarpį žuvo vienas žmogus. Jis žuvo būtent dėl neatsargaus rūkymo, o ši nelaimė nutiko pačiame Kėdainių mieste“, – skaudžią statistiką pateikia A. Eidimtas.

Nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. balandžio gaisrų buvo ženkliai mažiau – šimtas. Vis dėlto pagrindinės nelaimių priežastys išliko tos pačios, nors jų proporcijos šiek tiek pasikeitė.

„Tą sezoną 24 proc. gaisrų kilo dėl netvarkingo žmogaus elgesio, o 31 proc. – dėl netinkamai eksploatuojamų krosnių, židinių ir dūmtraukių“, – teigia pareigūnas.

Ir nors bendras gaisrų skaičius mažėjo, tas sezonas buvo tragiškesnis.

„Turėjome du žuvusiuosius per tą žiemą. 2024 metų sausio 8 dieną Krakių seniūnijoje žuvo du žmonės. Ir priežastis buvo krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai“, – konstatuoja A. Eidimtas.

Pernykštė žiema, deja, buvo gausiausia gaisrų per paskutinius trejus metus – jų buvo 126. Anot A. Eidimto, pagrindinės gaisrų priežastys ir vėl buvo tos pačios, nors jos tesudarė 45 proc. visų gaisrų priežasčių. Likusi didesnė pusė gaisrų kilo dėl pavienių kitų priežasčių, tarp kurių, beje, atsirado ir naujų, anksčiau su gaisrais nesietų problemų. Tarkime, tokių, kaip petardų sprogdinimas. Pasirodo, dėl tyčia arba netyčia padegtų ir ne vietoje padėtų ir išmestų petardų bei fejerverkų kilo net aštuoni gaisrai.

Šis laikotarpis taip pat buvo paženklintas dviejų žmonių žūtimis.

„Vienas žmogus žuvo Dotnuvos seniūnijoje lapkričio 30 d. dėl neatsargaus rūkymo, o gruodžio 10 d. Krakių seniūnijoje – dėl neatsargaus žmogaus elgesio“, – skaudžius faktus vardija A. Eidimtas.

Kas slypi po „neatsargaus žmogaus elgesio“ sąvoka?

Statistikoje dažnai matomas terminas „neatsargus žmogaus elgesys“ daugeliui gali atrodyti abstraktus, tačiau Kėdainių PGT viršininkas Andrius Eidimtas pateikia labai konkrečių ir kasdieniškų pavyzdžių, kurie iliustruoja, kaip paprasti, bet aiškiai neatsargūs žmogaus veiksmai virsta tragedija. Jis pabrėžia, kad dažniausiai tai nėra piktybiniai veiksmai, o tiesiog neapdairumas ir rizikos neįvertinimas.

„Kas yra neatsargus žmogaus elgesys? Na, ėmė ir išpylė karštus pelenus į plastikinį šiukšlių konteinerį, dėl to kilo gaisras“, – vieną dažniausių klaidų įvardija pareigūnas. Kitas tipiškas scenarijus – kiemo tvarkymo darbai. „Pradėjo deginti laužą, lapus, vėjas pakilo, lapus ir šakas degančius nunešė, ūkinis pastatas užsidegė“. Ne mažiau pavojinga ir netvarka prie krosnies.

„Prie krosnies, virtuvės patalpoj sukrovė malkas. Atsineša žmonės šlapias, džiovina taip. Nesitiki, kad kibirkštis išlėks ir uždegs jas“, – apie dažnai pasitaikantį, bet itin rizikingą įprotį pasakoja A. Eidimtas.

Netgi šventinis laikotarpis gali tapti pavojaus šaltiniu. Anot viršininko, pastaraisiais metais itin išryškėjo problema dėl netinkamo pirotechnikos gaminių utilizavimo.

„Šių metų sausio pradžioje mes turėjome aštuonis atvejus, kur petardos ir fejerverkai sukėlė gaisrus. Grynai tiesiog karštą, ką tik sudegusį fejerverką, pirotechnikos dėžę, žmonės padeda ant plastikinio šiukšlių konteinerio arba įmeta į vidų – iškart kyla gaisras“.

Apibendrindamas šią gaisrų kategoriją, A. Eidimtas pabrėžia, kad neatsargus žmogaus elgesys iš esmės yra jo veiksmai, kuriais jis nenorėdamas, neplanuodamas ar gerai nepagalvojęs sukėlė gaisrą.

Nuosavi namai dega vis rečiau

Nors atskirų sezonų statistika svyruoja, žvelgiant į platesnį paveikslą, Kėdainių rajone pastebimos ir teigiamos tendencijos. Andrius Eidimtas atkreipia dėmesį, kad gaisrų skaičius gyvenamajame sektoriuje, apimančiame gyvenamuosius namus, sodo namelius ir namų valdas, pastaraisiais metais nuosekliai mažėja.

„Lyginant Kėdainių rajoną ir gaisrų skaičių gyvenamajame sektoriuje, 2022 metais buvo 68 gaisrai per visus metus, 2023 metais – 64, 2024 metais – jau tik 61“, – pozityvią dinamiką pristato viršininkas.

Dar ryškesnis mažėjimas fiksuojamas individualių namų gaisrų kategorijoje.

„2022 metais turėjome 44 individualių namų gaisrų atvejus. 2023 metais tik 33 atvejus, o 2024 pilnais metais buvo tik 29 atvejus“.

Nepaisant šių teigiamų pokyčių, A. Eidimtas perspėja nesidžiaugti per anksti, ypač kalbant apie žmonių žūtis. Deja, kone nuo pat nepriklausomybės laikų Kėdainiai teturėjo vos du sezonus, kai gaisruose nebuvo nei vieno žuvusio.

Jis primena išskirtinius 2023 metus, kai Kėdainių rajone nebuvo nė vienos aukos gaisruose. „Galima pažymėti, kad 2023 metais mes neturėjome išvis žuvusiųjų Kėdainių rajone, tai buvo tik antras toks atvejis per mūsų fiksavimo istoriją, kokią mes čia turim nuo 1993 metų“.

Elektrinius šildytuvus taip pat reikia eksploatuoti atsakingai

Atskirą dėmesį Andrius Eidimtas skiria elektrinių šildytuvų saugiam naudojimui, nes būtent jie dažnai tampa gaisro priežastimi daugiabučiuose. Jis pabrėžia, kad čia susiduria dvi problemos: paties prietaiso kokybė ir netinkamas jo prijungimas.

Viršininkas akcentuoja, kad pirmiausia šildytuvas turi būti sertifikuotas, taip pat jį privalu jungti ne į ilgintuvą, o tiesiai į elektros lizdą. Svarbu laikyti jį saugiu atstumu nuo degių paviršių, užuolaidų, baldų, nedžiovinti ant jo drabužių. Ypatingai svarbu patiems nekrapštinėti elektrinio šildytuvo, mat dauguma jų šiais laikais turi apsaugos funkcijas – tarkime, nukritus šildytuvui ar jį pakėlus, jis automatiškai išsijungia. Tai yra itin svarbu, siekiant išvengti gaisro tikimybės.

Tačiau pati svarbiausia taisyklė, pasak A. Eidimto, yra nuolatinė priežiūra.

„Pagrindinis principas – visada, kai paliekame patalpas, kai einame miegoti, mes šildytuvą turime išjungti, nepalikti jo be priežiūros.

Dar šį rudenį turėjome situaciją soduose, kai žmogus užkūrė krosnį ir išvažiavo į miestą. Kaimynas jam tik neužilgo paskambino ir pranešė, kad jo namelis jau liepsnoja… Negalima palikti degančios krosnies be priežiūros, nuolat reikia būti budriems, tas pats galioja ir elektriniams šildytuvams“, – ragina pareigūnas.

Prevencija – geriausias ginklas kovoje su ugnimi

Statistikos analizė aiškiai rodo, kad daugumos gaisrų galima išvengti. Todėl Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba skiria didžiulį dėmesį prevencinei veiklai, siekdama ne gesinti gaisrus, o užkirsti jiems kelią.

Andrius Eidimtas išskiria tris pagrindines akcijas, orientuotas į suaugusius gyventojus: „Padėk artimui“, „Daugiabučiai namai be gaisrų“ ir „Saugūs namai“. Jų metu pareigūnai lankosi gyventojų namuose, konsultuoja, pataria ir primena svarbiausias saugumo taisykles. „Vykdydami šias prevencines akcijas mes jau esame aplankę 529 gyventojus, praktiškai pusė jų mieste, pusė – kaimiškosiose seniūnijose“, – sako pašnekovas.

Miestuose didžiausias dėmesys skiriamas daugiabučiams. Pareigūnai gyventojams primena ne tik apie krosnių, bet ir apie kitų prietaisų keliamus pavojus. Galima pagalvoti, kad gyvenant daugiabutyje gaisro tikimybė mažesnė. Gal ir taip, tačiau ir pasekmės neretai būna skaudesnės, ypač tiems, kurie gyvena viršutiniuose aukštuose ir gaisro metu daugiabutis gali tapti tikrų tikriausiais mirtinais spąstais.

„Vizitų metu mes taip pat stengiamės gyventojams papasakoti, kaip išvengti gaisrų daugiabučiuose ir tinkamai eksploatuoti dujinius, elektros prietaisus, šildytuvus, taip pat apžiūrime dūmų detektorius“, – apie prevencijos turinį pasakoja A. Eidimtas.

Viena svarbiausių prevencijos dalių – autonominių dūmų detektorių įrengimas. Pareigūnai ne tik skatina gyventojus juos įsigyti, bet ir, esant poreikiui, padeda tai padaryti.

„Esant poreikiui ir tam tikrais atvejais mes galime ir nemokamai atvežti dūmų detektorius ir juos sumontuoti, taip užtikrindami, kad jie tikrai įvykdys savo funkciją”.

Paklaustas apie gyventojų reakciją į duris pasibeldus ugniagesiams, viršininkas pripažįsta, kad ji būna įvairi. Nepaisant to, kad ugniagesiai visada būna su uniformomis, atvyksta su tarnybiniais automobiliais, atvykę prisistato, natūralu, kad kai kurie žmonės į tokius vizitus žiūri įtariai.

„Įvairiai būna, vieni noriai įsileidžia, kiti neįsileidžia į namus, bet per duris sutinka pasikalbėti. Mums svarbu pasakyti svarbiausius momentus, ir gyventojas pats savo nuožiūra paskui apžiūri namus, priima sprendimus, padaro išvadas iš pokalbio“.