Paskutinės karštos vasaros dienos: ko reikėtų nepamiršti?
BNS nuotr.
Nors šią vasarą alinantys karščiai vargino tik trumpais periodais, galima sakyti, vos po kelias dienas, o juos kaipmat vėl nuplaudavo gausus lietus, vasara atsisveikins su trenksmu. Paskutinės dienos žadamos karštos. Medikai primena – aukšta oro temperatūra gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Ypač saugotis turėtų vaikai, senjorai ir sergantys lėtinėmis ligomis.
„Šią vasarą tų tokių didelių karščių dar tikrai nepajutome ir didelio pacientų antplūdžio taip pat nepajutome. Tačiau iš praktikos žinome, kad kai užeina dideli karščiai, tikrai turime padidėjusį pacientų srautą. Ypač su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusiais sutrikimais“, – sako Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Joana Kleivienė.
Karščio bangos sukelia įvairius negalavimus – nuo paprasto silpnumo iki sąmonės netekimo. Pasak šeimos gydytojos Gintarės Paškevičienės, dažniausiai žmonės skundžiasi galvos skausmais, svaigimu, pykinimu, silpnumu, dažnu širdies plakimu ir gausiu prakaitavimu.
„Dažniausiai tai būna dėl per mažo skysčių kiekio suvartojimo. Tada ir kraujospūdžio disbalansai pasireiškia – kraujospūdis gali būti tiek per aukštas, tiek per žemas. Paūmėja kraujotakos ligos, pasireiškia galvos svaigimas, alpimai“, – aiškina J. Kleivienė.
Kada būtina kreiptis į medikus?
Perkaitimo pavojus ypač didelis, kai kūnas nebegali normaliai reguliuoti temperatūros. Jei jaučiate neįprastą galvos svaigimą, skausmą, karščiuojate, pykina, vemiate, jaučiatės mieguistas ar sutrikusi koordinacija – nedelskite ir kreipkitės į medikus.
Dar pavojingesnė būklė – kai žmogus praranda sąmonę.
„Jei perkaitęs asmuo prarado sąmonę būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą ir atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, laiku nesuteikus pagalbos galima mirtis dėl smegenų edemos“, – įspėja gydytoja G. Paškevičienė.
Vanduo – tai mūsų kiekvienos ląstelės sudėtinis komponentas, padedantis palaikyti kūno temperatūrą. Kiekvienam ūgio centimetrui rekomenduojama 10 ml geriamo vandens. Karštą dieną jo reikėtų suvartoti ir daugiau.
G. Paškevičienė
Kaip apsisaugoti nuo karščio?
Svarbiausia – vengti buvimo kaitrioje saulėje karščiausiu paros metu (nuo 11 iki 16 val.), dėvėti lengvus, natūralaus pluošto drabužius, galvos apdangalą ir saulės akinius. Nepamirškite reguliariai gerti vandens – tai pagrindinė apsauga nuo perkaitimo.
„Vanduo – tai mūsų kiekvienos ląstelės sudėtinis komponentas, padedantis palaikyti kūno temperatūrą. Kiekvienam ūgio centimetrui rekomenduojama 10 ml geriamo vandens. Karštą dieną jo reikėtų suvartoti ir daugiau “, – pataria gydytoja.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą perkaitusiam?
„Perkaitusį žmogų reikia skubiai perkelti į vėsią aplinką, pašalinti aptemptus drabužius, girdyti skysčiais, esant galimybei panaudoti vėsinimo priemones – ventiliatorius, vėduokles“, – sako gydytoja G. Paškevičienė.
Pavojus – ne tik poilsiautojams, bet ir dirbantiesiems
Karštis ypač pavojingas tiems, kurie dirba lauke arba karštose patalpose. Tokiems žmonėms rekomenduojama gerti daug skysčių, darbą planuoti anksti ryte arba pavėsyje, dėvėti kvėpuojančius drabužius, galvos apdangalus, pasirūpinti darbo vietų vėdinimu.
