Pažėrė kaltinimų „Pifui“, tik ar pagrįstų?

Kėdainiečių socialinių tinklų grupėse išties dažnai galima matyti paklydusių ir svetimame kieme atsiradusių šunelių, pabėgusių katinėlių, pririštų ir paliktų augintinių nuotraukas. Kiekviena situacija būna vertinama skirtingai, tačiau faktas tas, kad dažniausiai pagalbos kreipiamasi į Kėdainiuose veikiančią gyvūnų gerovės tarnybą „Pifas“. Tačiau paaiškėjo, kad dalis žmonių „Pifo“ veikla yra nusivylę ir ne tik kad į juos nebesikreipia, bet ir žeria rimtų kaltinimų. Ar jie pagrįsti?

Pradžia rodėsi nebloga

Drąsiai savo nuomonę reiškianti ir palaikančių pritarimo sulaukianti kraštietė Rita pasakoja nusivylusi „Pifo“ savanorių veikla po to, kai įstaiga laimėjo savivaldybės paskelbtą konkursą.

„Žinokit, kai tik yra proga, aš ir kapoju „Pifą“. Jie mano komentarus pastoviai ištrina. Jų veiklą stebėti pradėjau prieš penkerius metus. Pradžioj „Pifo“ atstovės tokios geranoriškos buvo, draugiškos, jokių priekaištų neturėjau.

Aš pati rūpinuosi benamiais gyvūnais, tačiau visą laiką rūpindavausi suaugusiomis katėmis, o vieną dieną po balkonu radau mažulytę katytę, poros mėnesių. Nežinojau, ką daryti, nebuvau su tokia maža susidūrusi – parašiau socialiniame tinkle apie tai. Man „Pifo“ savanorė Greta Linkė iš karto pakomentavo – skambinkit „Pifui“, atseit duos ten ir čipus, ir maisto bus galima nusipirkti.

Tai aš tik paskui supratau dėl ko čia viskas! Juk „Pifo“ vadovė Brigita Kymantaitė turi kažkokią įmonę, aš išsiaiškinau, kur maistu gyvūnų prekiauja. Matyt ją kažkas paprotino, čipų prisivežė ir pardavinėja – o kaip manot, kodėl tuos čipus visiems kiša?“, – savo svarstymais dalijosi neabejinga moteris.

Nenorėjo imtis kačių?

Tačiau panašu, kad tikroji nesantaikos priežastis yra istorija su 12 kačių, gyvenusių Giraitėje esančio prekybos centro sandėlyje.

„Tas sandėlys buvo pilnas kačių. Dvi pilvotos vaikščiojo, pas jas katinų ateidavo pastoviai. Jos kačiukus pagimdo, ir vėl nėščios, vėl su pilvais. Buvo tų kačių galiausiai dvylika, erzelynas, triukšmas. Atėję apsauginiai ėmė šaudyti tas kates – norėjo kažkaip išvyti iš parduotuvės teritorijos. Aš kai sužinojau, persigandau, iš karto pas vadybininkę nubėgau, sakiau, kad taip negalima, kad reikia žmoniškai elgtis. Galų gale reikia sterilizuoti tas kates ir nei katinai pas jas eis, nei daugiau tų kačių nebebus“, – istorijos detales pasakoja Rita.

Moteris sako, kad pamačiusi, jog yra bejėgė sutramdyti 12 kačių, ji kreipėsi į „Pifo“ savanorius.

„Aš prašiau, kad jie man padėtų. Kad kažką darytų su tais kačiukais, gi jie maži, kai kurie sužeisti, gi nustips ten. Tai pirmiausia savanorė sakė, kad turi gauti patvirtinimą, kad iš savivaldybės gaus pinigus, o jau tada atvažiuos ir padės. Tai taip metus laiko tempė, neatvažiavo.

Vėl tada skambinau, sakiau, kad savo lėšomis aš sterilizuosiu tas kates, tačiau vėl mane apgavo – sakė, kad atvažiuos, bet neatvažiavo. Tad man teko net Tarybos nariui S. Sinickiui skambinti, prašyti, kad jis padėtų – tai tik jam įsikišus Greta atvažiavo, paėmė dvi kates, man į akis net nežiūrėjo. Ir apskritai, grubiai bendravo labai, bet jau aš nieko nesakiau, galvojau, kad tik susirinktų tuos katinus“, – pasakojo Rita.

[quote author=“Rita“]Jie juk pelno nesiekianti įmonė, jie mokesčių nemoka. Bet pinigų tai gauna daug, juk reklamuojasi, graudžias istorijas rašo, žmonės pervedinėja pinigus. Tai jei iš Medžiotojų ir žvejų draugijos perėmė tą veiklą, tai ir turi surinkti šunis.[/quote]

Tačiau rezultatas moters vis dėlto netenkino, mat, jos teigimu, sterilizuotos buvo tik dvi katės iš trijų, o keli maži katinėliai, laiku nesuteikus pagalbos, tiesiog pastipo.

Tai sakė, ar nesakė?

Rita neslepia nusivylimo, jog negali sužinoti, kur nukeliauja mokesčių mokėtojų pinigai – esą prireikus pagalbos, „Pifo“ neprisišauksi.

„Man pastoviai jie sakydavo, kad neturi pinigų, nors tuo metu savo kliniką atidarinėjo. Aš juk viską mačiau.

Jie juk pelno nesiekianti įmonė, jie mokesčių nemoka. Bet pinigų tai gauna daug, juk reklamuojasi, graudžias istorijas rašo, žmonės pervedinėja pinigus. Tai jei iš Medžiotojų ir žvejų draugijos perėmė tą veiklą, tai ir turi surinkti šunis. Aš kalbėjau ir su draugijos pirmininku, jis sakė, kad ten savanoriai „Pifo“ draskėsi dėl tų regalijų, kiek tik galėjo“, – pasakojo Rita.

Tiesa, paskambinus draugijos pirmininkui, šis tokius moters žodžius paneigė.

„Su daug žmonių apie tą situaciją kalbėjome, tačiau tikrai taip nesu sakęs. Koks ten draskymas galėjo būti, juk vyko konkursas, jame ir mes, ir jie dalyvavo, na – jie laimėjo ir tiek. Be to, mes anksčiau bendradarbiavome su jais, gerai sutarėme, jų dėka daug mūsų rastų gyvūnų rado namus. Darbas sunkus, reikia tik džiaugtis, kad kažkas jo imasi“, – kalbėjo Lionius Stanevičius, griežtai paneigdamas, kad kada nors su „Pifu“ būtų turėjęs kokių konfliktų ar nemalonių situacijų.

Renka parašus

Tačiau kraštietė Rita įsitikinusi, „Pifas“ nevykdo savo pareigų ir taškas. Nors jų sutarties su savivaldybe ji sakėsi nemačiusi.

„Medžiotojų draugija patalpas turėjo, o „Pifas“ net patalpų neturi – dar tik stato prieglaudą. O be to, man viena savanorė sakė, kad konkursą skelbtą „Pifas“ laimės, nes G. Linkės sesuo savivaldybėje dirba…

Aš kai užjudinau tą reikalą, ėmė ir kiti jungtis, komentuoti. Aš 20 metų katinus gelbėju, bet nesigiriu kas kartą kai iš šulinio katinukus traukiu. O jeigu iš savivaldybės jie ima pinigus, tai kaip dar klinikoje už pinigus veterinaras dirba? Kodėl jie ima pinigus už čipavimą, kastravimą? Žiūrėkit, kokį motociklą nusipirkusi savanorė, na nesakau, gal dirbo, užsidirbo, bet žinot, tos labdaros organizacijos geriau už mus visus gyvena.

Mes renkam parašus, kad savivaldybė pati perimtų į savo rankas šitą veiklą.

Juk jei šuo lauke laksto, jo nėra kam paimt, o paimt tai dabar reikia….“, – įsitikinusi Rita.

Patalpas turi

Susisiekus su „Pifo“ vadove Brigita Kymantaite paaiškėjo, kad yra ir kita medalio pusė.

„Konkurse dalyvavo Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugija, „Nuaras“ ir „Penkta koja“.

Konkursą laimėjo „Penkta koja“, mat jie pasiūlė mažiausią kainą, už kiek pasirūpinama vienu gyvūnu. Kadangi mes su „Penkta koja“ bendradarbiaujame, turime sutartį, tai ir dirbame čia, Kėdainiuose. Klinikoje laikome kates, o šunis vežame į Kauną, į „Penktos kojos“ prieglaudą. Taigi prieglaudą, patalpas, kur laikyti gyvūnus, mes turime.

Mes visuomet visiems, kurie mums  skambina, padedame. Greta dabar atostogauja, tačiau galima man skambinti. Štai, pavyzdžiui vakar man moteris paskambino dėl rasto šuns, tai štai tas šuo dabar pas mane mašinoje jau“, – kalbėjo B. Kymantaitė.

Benamių mažai

„Pifo“ vadovė teigia, kad benamių gyvūnų Kėdainiuose iš esmės nėra daug. Didesnė problema ta, kad žmonės vis dar įpratę savo gyvūnus išleisti į lauką ir tikėtis, kad jie grįš.

„Mes savo veiką vykdome atsižvelgdami į gyventojų įpročius. Kėdainiuose yra dar gana normalu paleisti savo augintinį pasivaikščioti, ir laukti, kol pareis. Vieni ieškoti ima po dienos, kiti po savaitės, o štai neseniai buvo atvejis, kai ieškoti dingusio šuns žmogus ėmė po dviejų mėnesių.

Yra buvę daug atvejų, kad vaikštinėjantį žmonių akimis „benamį vargšą“ šunį mes paimame ir nuvežame į Kauną, į prieglaudą, o po poros dienų jo jau važiuoja iš Kėdainių pasiimti žmogus. Taigi pamatę, kokia čia yra situacija, mes nepuolame imti ir išvežti tų šunų, nes gali būti taip, kad šuo ne benamis, o tiesiog šeimininkai mėgsta jį paleisti į lauką“, – pasakojo B. Kymantaitė.

Nori pasilikti

Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į dar vieną dalyką – nuskambėjusi istorija su šunimi, panašiu į vokiečių aviganį, buvo kiek kitokia, nei ją pateikia gyventojai viešojoje erdvėje. Apie šunį „Pifui“ pranešta buvo tik tada, kai jį priglaudusi moteris pasakė, kad jau nebegali toliau jo laikyti.

[quote author=“Aut. past.“]Savivaldybės biudžete per metus beglobių gyvūnų priežiūrai skirtas buvo 14 971 euras. Ar visa ši suma bus pervesta gyvūnų globos įstaigai, priklauso nuo pagautų beglobių gyvūnų skaičiaus. Kiek gyvūnų bus „sutvarkyta“, tiek pinigų įmonė ir gaus, tačiau ne daugiau nurodytos sumos.[/quote]

„Neretai būna taip, kad jeigu rastas šuo yra panašus į veislinį, žmonės neskambina mums. Jie nori patys jį palaikyti. Viskas dažniausiai baigiasi tuo, kad jei per porą parų šuo pakakokja, pasiusioja ar padaro kitą zbitką – tada jau tampa nebereikalingas, tada staiga mums ima skambinti ir sakyti, kad viskas, jau nebegali laikyti šuns.

Be to, ne vienas atvejis yra toks, kad šunį, kuris neva yra veislinis, žmonės tiesiog pasilieka ir niekam apie tai nepraneša“, – kalbėjo B. Kymantaitė.

Iš gyvūnų nepralobo

B. Kymantaitė neslėpdama sako – per pusę metų iš savivaldybės „Penktai kojai“ buvo pervesta viso labo apie 2 200 eurų. Pats „Pifas“ iš savivaldybės tiesiogiai negauna pajamų, o atidarytoji klinikėlė yra iš esmės išlaikoma žmonių suaukotais pinigais.

„Nepelno siekianti organizacija turi teisę vykdyti ūkinę / komercinę veiklą, kad gautų pajamas savo veiklai vykdyti. Veterinarams ir Gretai atlyginimas yra mokamas iš visuomenės skiriamų lėšų. Ta klinika yra kaip prevencinė priemonė, mes ten ženkliname ir sterilizuojame ar kastruojame augintinius. Mums savivaldybė visiškai nieko nemoka už šią veiklą.

Jeigu kažkas įsivaizduoja, kad iš to, ką žmogus pas mus sterilizuodamas ar kastruodamas augintinį susimoka, mes uždirbame, labai klysta. Mes per kliniką ne užsidirbti bandome. Mes bandome suteikti galimybę tiems, kurie neturi pinigėlių, kastruoti, sterilizuoti savo augintinius.

Jeigu kažkas įsivaizduoja, kad Greta pas mus dirbti turi be atlyginimo – na, tai nesąmonė. Ji pas mus įdarbinta yra apie 2 metus, o šiaip ji mūsų veikloje dalyvauja jau gerus 6 metus. Kai „Pifas“ buvo Kaune, ji veždavo kates į Kauną sterilizuoti už savo pinigus. Tyliai ramiai ji bandė tvarkyti situaciją čia, Kėdainiuose, bendradarbiaudama su mumis. Važiuodavo, skolindavosi gaudykles ir panašiai… Nemanau, kad reikia kažkam kalbėti, nežinant visos priešistorės“, yra kalbėjo B. Kymantaitė.

Skundų nesulaukė

Tuo tarpu rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistė Ramunė Kabošienė tikino, kad jokių skundų dėl gyvūnų gerovės tarnybos darbo savivaldybė nėra gavusi.

„Šiemet nesu gavusi jokio nusiskundimo dėl „Pifo“ darbo. Nei aš, nei administracijos direktorius jokių skundų nėra girdėjęs. Jeigu žmonės mano, kad įstaiga veiklą vykdo netinkamai, prašau drąsiai skambinti man, telefono numeriu 8 347 69 505, ir tikrai situaciją aiškinsimės. Gali būti, kad gyventojas kažką ne taip suprato, gali būti, kad įstaiga kažkaip netinkamai savo darbą atliko. Juk situacijų būna pačių įvairiausių.

Skelbtas paslaugos pirkimo konkursas nebuvo toks jau paprastas, kaip kiti konkursai. Paslaugos pirkimas vyko per komisiją, nes buvo nustatyti tam tikri reikalavimai, konkurse dalyvavo kelios institucijos, kurios pateikė savo siūlymus, ir pigiausią sumą pasiūliusi įstaiga ir laimėjo konkursą.

Biudžete per metus beglobių gyvūnų priežiūrai skirtas buvo 14 971 euras. Tačiau viskas priklauso nuo pagautų beglobių gyvūnų skaičiaus. Kiek gyvūnų bus „sutvarkyta“ tiek pinigėlių įmonė ir gaus, tačiau ne daugiau šios sumos“.