Kėdainių dilema: kodėl vien darbo vietų ir sutvarkytų kiemų nebepakanka?
Birštono kurhauze vykusio Kauno regiono forumo dalyviai diskutavo apie strategijas, padėsiančias mažesnėms savivaldybėms pritraukti jaunas šeimas ir investicijas./Eglės Kuktienės nuotr.
Birštone vykusiame Kauno regiono forume „Regionas, kuriame norisi augti: likti, grįžti, kurti – šeima, darbas ir saugumas Kauno regione“ nuskambėjo aštrūs klausimai apie mažesniųjų savivaldybių ateitį. Vyriausybės, savivaldos, mokslo bei verslo atstovai diskutavo apie tai, kas lemia žmonių pasirinkimą likti ar išvykti ir kaip sustabdyti demografinį nuosmukį. Kėdainių rajonas, pramoninis krašto centras, turi daugybę sėkmingai veikiančių gamyklų ir atnaujina viešąsias erdves, tačiau susiduria su skausmingomis problemomis – pramogų trūkumu ir net gyvenamojo būsto stygiumi, nors pačių gyventojų rajone drastiškai mažėja.
Grįžtama ne į geografinį tašką, o į galimybę
Forume pranešimą skaitęs sociologas, ekonomistas prof. dr. Boguslavas Gruževskis pabrėžė, kad kova dėl gyventojų turi remtis visiškai nauju požiūriu. Jo teigimu, laisvoje šalyje dirbtiniai administraciniai draudimai ar bandymai sulaikyti žmones vienoje ar kitoje savivaldybėje neveikia – veikia tik patrauklumas.
Profesorius atkreipė dėmesį, jog pats išvykimas iš savivaldybės neturėtų būti vertinamas kaip katastrofa.
„Svarbiausia suvokti, kad jauno ar vyresnės kartos žmogaus išvykimas nėra absoliutus blogis regionui. Didžiausia problema – ryšio praradimas. Sugrįžimas nebūtinai reiškia vien fizinį sugrįžimą į tėviškę. Tai gali būti ir investicijų pritraukimas, bendrų projektų plėtojimas, ekspertinis dalyvavimas priimant savivaldai svarbius sprendimus ar patarimai. Kol žmogus jaučia emocinį ir praktinį ryšį su savo kraštu, tol regionas turi potencialo“, – pabrėžė prof. dr. B. Gruževskis.

Anot mokslininko, žmonės renkasi gyvenamąją vietą pagal aiškius kriterijus, o jie yra susiję su žmogaus galimybėmis gyventi oriai. Tad dažniausiai geografinė savivaldybės vieta menkai susijusi su gyventojų noru iš jos išvykti ar į ją sugrįžti.
„Žmonės grįžta ne vien į geografinę vietą ar savivaldybės teritoriją. Jie sugrįžta į galimybę gyventi oriai ir realizuoti save. Mūsų tikslas turi būti ne pririšti žmogų prie vietos, o formuoti teritorijos patrauklumo erdvę. Privalome lyginti sąlygas, kurias siūlome, o ne reikalauti patriotizmo be pagrindo.“
Kėdainiai vilioja ir sutvarkyta aplinka, ir darbo galimybėmis
Reaguodamas į profesoriaus įžvalgas, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis patvirtino, kad kėdainiečiai iš tiesų grįžta tada, kai mato realią gyvenimo kokybės perspektyvą. Savivaldybės vadovo vertinimu, Kėdainiai turi kuo didžiuotis, tačiau poreikiai sparčiai kinta.
„Kiekviena savivaldybė deda pastangas, kad gyvenamoji aplinka būtų kuo patrauklesnė. Man labai patiko profesoriaus mintis, kad žmogus grįžta ne į tašką žemėlapyje, o į galimybę gyventi taip, kaip nori. Galiu drąsiai pasakyti, kad šiandien Kėdainiai tampa ta vieta, kur sugrįžta kraštiečiai iš didmiesčių ar užsienio. Jie čia randa perspektyvą“, – kalbėjo V. Tamulis.
Mero teigimu, tvirtą ekonominį pamatą Kėdainiams suteikia pramonė.
„Mums labai padeda tai, kad turime laisvąją ekonominę zoną, kurioje nuosekliai kuriasi verslo įmonės. Darbo vietų pasiūla yra, tačiau vien jos nepakanka – gyvenamoji aplinka privalo tenkinti jaunų šeimų poreikius. Kai kuriuose mikrorajonuose jau esame pasiekę tokį lygį, kuris tenkina gyventojus: atnaujinti, išplėsti daugiabučių kiemai, nutiesti nauji šaligatviai. Anksčiau kildavo nuolatinis pasipiktinimas, kad grįžus po darbo nėra kur pasistatyti automobilio, o pėstiesiems tekdavo vaikščioti sovietmečiu įrengtais sulūžusiais takais. Dabar ši bazinė infrastruktūra keičiasi iš esmės.“
Žmonės grįžta ne vien į geografinę vietą ar savivaldybės teritoriją. Jie sugrįžta į galimybę gyventi oriai ir realizuoti save.
prof. dr. B. Gruževskis
Gyventojų mažėja, bet gyventi… nėra kur
Vis dėlto Kėdainiuose išryškėjo paradoksali problema. Nors gimsta vis mažiau vaikų, o gyventojų skaičius toliau mažėja, norintiems įsikurti mieste trūksta kokybiško būsto.
„Mes esame savivaldybės taryboje patvirtinę paramos programą pirmajam būstui įsigyti, didesnį dėmesį šiai sričiai rodo ir valstybė. Tačiau susiduriame su kaimiškoms savivaldybėms itin būdingu rūpesčiu – naujo gyvenamojo būsto stygiumi, – atviravo V. Tamulis. – Atrodytų, demografinė situacija tokia, kad gyventojų skaičius mažėja, tačiau įsigyti kokybišką būstą Kėdainiuose vis tiek yra sudėtinga.
Dėl to šiandien savivaldybė svarsto galimybę bendradarbiauti su privačiu verslu, kad būtų statomi nauji daugiabučiai. Jaunai šeimai, kuriai užtikrintos švietimo bei sveikatos priežiūros paslaugos, būstas yra pirmoje vietoje. Pasiūla šiuo metu neatitinka paklausos.“
Prekybos centrų neatstosime, tačiau 50 kilometrų – nebe riba
Kita kėdainiečiams aktuali tema – pramogų ir laisvalaikio sektorius. Nors Kėdainiai investavo į parkus, stadionus bei sporto infrastruktūrą mieste ir seniūnijose, jaunimas pasigenda didesnės veiklų įvairovės.
„Ko žmonėms trūksta dabar? Pramogų! Viešųjų erdvių prikūrėme, sporto infrastruktūra – puiki, tačiau mes esame vos 50 kilometrų atstumu nuo Kauno. Šiuolaikiniam žmogui toks atstumas nebėra kliūtis, – pabrėžė Kėdainių meras. – Jaunos šeimos ieško pramogų, kokių mūsų savivaldybėje tiesiog negalime sukurti. Mes Kėdainiuose „Megos“ nepastatysime ir didelių pramogų parkų neįrengsime.
Pats turiu dvi dukras, penkis anūkus ir puikiai matau, ko jie važiuoja į didmiestį – pasivaikščioti po prekybos centrus, apsilankyti kavinėse ar vaikų erdvėse. Žmogui neuždrausi judėti, visi esame mobilūs, todėl su Kaunu nekonkuruosime, tiesiog turime rasti savo nišą.“

Receptai ateičiai – nuo visos dienos mokyklų iki bedarbių integracijos
Prof. dr. B. Gruževskis forume atkreipė dėmesį, kad savivaldybės privalo efektyviau panaudoti vidinius rezervus. Vienas iš jų – Kauno regione esantys beveik 9 tūkstančiai ilgalaikių bedarbių.
„Mūsų tyrimai rodo, kad bent 30 procentų šių žmonių galima nedelsiant įdarbinti. Problema dažniausiai yra ne nenoras dirbti, o prastas susisiekimas kaimiškose vietovėse bei vaikų priežiūros paslaugų stygius, – pastebėjo profesorius. – XXI amžiuje taip pat negalime toleruoti situacijos, kai jaunas žmogus baigia mokyklą neįgijęs jokios profesijos.“
Tarp profesoriaus siūlymų – jaunų šeimų kvartalai su integruota vaikų priežiūros sistema, visos dienos mokyklos, kurios sumažintų dirbančių tėvų rūpesčius dėl vaikų vežiojimo, ir bendra regioninė transporto sistema, užtikrinanti gyventojų nuvežimą į darbo vietas.
Regionų stiprybė – atsakomybė ir partnerystė
Finansų viceministrė Rūta Carik forume priminė, kad Kauno regionui skirta viena didžiausių ES sanglaudos lėšų dalių, o verslui iki 2026 m. pabaigos numatyta per 2 mlrd. eurų subsidijų bei finansinių priemonių. Viceministrė ragino savivaldybes ne konkuruoti, o kurti bendrus projektus, peržengiančius vieno rajono ribas. Jai antrino ir Vyriausybės atstovas Vaidotas Jakštas, pažymėjęs, jog kartu su didesnėmis investicijomis savivaldai tenka ir didesnė atsakomybė formuoti patrauklią visumą: paslaugas, saugumą bei patogų viešąjį transportą.
Kėdainiams šios diskusijos nubrėžia aiškią kryptį: vien pramoninės galios neužteks – kova dėl gyventojų laimima ten, kur pavyksta suderinti patogų būstą, paslaugas šeimai ir atvirą ryšį su išvykusiais kraštiečiais.





























