26 tūkstančiai kiaulių bus sunaikinta: kodėl apie pavojų šalia ūkio niekas nepranešė?
Bendrovės „Bekonas LT“ kiaulių auginimo kompleksas Josvainių seniūnijos Čiukiškių kaime, kuriame patvirtintas afrikinio kiaulių maro židinys./A. Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Darbuotojai darbą išsaugos
Daugiau kaip 26 tūkstančiai kiaulių, kurias teks nugaišinti, ekstremalioji situacija ir kol kas neatsakytas klausimas – kaip į vieną didžiausių Kėdainių rajono kiaulininkystės kompleksų pateko afrikinio kiaulių maro užkratas? Pirmasis šiais metais Lietuvoje užfiksuotas šios ligos protrūkis kiaulių ūkyje smogė bendrovei „Bekonas LT“ ir sukėlė klausimų ne tik dėl milžiniškų nuostolių, bet ir dėl užkrato prevencijos. Paaiškėjo, kad dar spalį netoliese buvo rastas maru užsikrėtęs nugaišęs šernas, tačiau bendrovė tikina apie tai informuota nebuvusi. Kol atsakingos institucijos aiškinasi, kaip virusas pateko į ūkį, įmonė siunčia svarbią žinią darbuotojams – nepaisant skaudaus smūgio, jų darbo vietas žadama išsaugoti.
Pirmoji šių metų nelaimė – milžiniškame ūkyje
Pirmadienį, lapkričio 16-ąją, laboratoriniais tyrimais oficialiai patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis Josvainių seniūnijos Čiukiškių kaime įsikūrusiame bendrovės „Bekonas LT“ kiaulių auginimo komplekse. Tai pirmasis šiais metais Lietuvoje nustatytas šios pavojingos ligos židinys kiaulininkystės ūkyje.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pirmoji žinia apie padidėjusį kiaulių gaištamumą tarnybą pasiekė sekmadienį, lapkričio 15-ąją. Apie įtartinus pokyčius pranešė pati bendrovė. Tarnybos specialistai nedelsdami apribojo ūkio veiklą, atliko patikrinimus ir paėmė mėginius, o jau kitą dieną laboratorinė analizė patvirtino AKM viruso buvimą.
Ūkyje laikoma apie 26 tūkstančius kiaulių. Aplink užkrėstą kompleksą nustatytos 3 kilometrų apsaugos ir 10 kilometrų priežiūros zonos, kuriose taikomi gyvūnų judėjimo ribojimai ir kitos ligos kontrolės priemonės. Į šias ribojimų zonas patenka dar vienas nedidelis kiaulių ūkis.

Apie spalį rastą nugaišusį šerną įmonė informuota nebuvo
VMVT, paskelbusi žinią apie kiaulių maro užkratą Kėdainių rajono ūkyje, taip pat informavo, kad AKM virusas šioje teritorijoje buvo nustatytas ir kiek anksčiau. VMVT duomenimis, dar spalio 2 dieną apylinkėse rastoje šerno gaišenoje buvo nustatytas šis virusas. Vis dėlto bendrovė „Bekonas LT“ tikina apie šį radinį tuo metu nieko nežinojusi.
„Tuo metu „Bekonas LT“ apie šį radinį informuota nebuvo. Šią informaciją bendrovė gavo tik lapkričio 16 dieną, jau po to, kai ūkyje buvo nustatytas įtariamas protrūkis“, – „Rinkos aikštei“ teigė bendrovės komunikacijos partneris Miks Lūsis.
VMVT savo ruožtu paaiškino, kad tarnyba neturi pareigos asmeniškai įspėti kiekvieno ūkio apie laukinėje gamtoje fiksuojamus užkrato atvejus.
„Norime patikslinti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra įpareigota individualiai informuoti kiekvieną kiaulių laikymo ūkį apie laukinėje faunoje nustatomus afrikinio kiaulių maro atvejus. Svarbu pažymėti, kad informacija apie epidemiologinę situaciją yra viešai prieinama ir nuolat atnaujinama“, – komentavo tarnybos atstovai.
Pasak VMVT, jos interneto svetainės pagrindiniame puslapyje pateikiama nuoroda į Europos Komisijos tarptautinį interaktyvų AKM regionalizavimo žemėlapį, kuriame galima susipažinti su epidemiologine situacija ir ribojimų zonomis visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu jame beveik visa Lietuvos teritorija, išskyrus Neringą, pažymėta rausva spalva – tai atspindi ne vienerius metus išliekančią sudėtingą situaciją, kai virusas plačiai cirkuliuoja šernų populiacijoje ir kelia nuolatinę grėsmę ūkiams.
„Ypač svarbu pabrėžti, kad biologinio saugumo reikalavimų laikymasis yra nuolatinė kiekvieno kiaulių ūkio pareiga, nepriklausomai nuo to, ar netoliese nustatoma užsikrėtusių šernų. Šių reikalavimų turi būti laikomasi nuosekliai ir kasdien, nes viruso patekimo į ūkį rizika išlieka net ir tuomet, kai tiesioginėje kaimynystėje naujų ligos atvejų nepatvirtinama“, – pabrėžė VMVT.
Tarnyba neatmeta, kad AKM virusas į ūkį galėjo patekti dėl žmogiškojo veiksnio ar galimų biologinio saugumo spragų – visas aplinkybes aiškinasi epizootinį tyrimą ūkyje jau pradėjusi ekspertų grupė.
Kėdainių rajono savivaldybė žiniasklaidą informavo, kad ūkiui bus kompensuojami patirti nuostoliai.
Aut. past.
Josvainių seniūnijoje paskelbta ekstremalioji situacija
Siekdamos suvaldyti ligos plitimą, atsakingos institucijos Kėdainių rajone ėmėsi papildomų veiksmų. Lapkričio 17-ąją Kėdainių rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje surengtame Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) posėdyje buvo aptarta padėtis „Bekonas LT“ ūkyje ir tolesnės priemonės.
Posėdyje dalyvavo VMVT, Aplinkos apsaugos departamento, Kėdainių rajono policijos komisariato, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai bei Savivaldybės administracijos darbuotojai. VMVT pareigūnai pristatė naujausią informaciją apie protrūkį ir priemones, kurių jau imtasi 3 kilometrų apsaugos bei 10 kilometrų priežiūros zonose.
Situaciją įvertinęs ESOC nutarė siūlyti rajono merui skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis jau pasirašė potvarkį, kuriuo savivaldybės lygio ekstremalioji situacija paskelbta Josvainių seniūnijoje.

Didelė dalis ūkio patirtų nuostolių bus kompensuota
Savo ruožtu Kėdainių rajono savivaldybė žiniasklaidą informavo, kad ūkiui bus kompensuojami patirti nuostoliai, vadovaujantis patvirtintu nuostolių kompensavimo tvarkos aprašu.
Pagal šią tvarką 70 procentų nuostolių atlyginama iš bendrojo finansavimo lėšų, o 30 procentų – iš Europos Sąjungos lėšų. Atlyginami nuostoliai dėl sunaikintų ūkinių gyvūnų bei gyvūninių produktų ir kompensuojamos patalpų ir įrangos valymo, dezinsekcijos ir dezinfekcijos, gyvūnų nugaišinimo ar nužudymo, taip pat gaišenų bei užkrėstų pašarų transportavimo ir sunaikinimo išlaidos.
Tuo metu iš valstybės biudžeto lėšų kompensuojama 100 procentų nuostolių dėl sunaikintų pašarų ir jų žaliavų bei dėl per ankstyvo gyvūnų netekimo prarastų pajamų, taip pat apribojimų zonose laikytų ir ŪGRIS registruotų gyvūnų paskerdimo ar nugaišinimo, jų transportavimo į skerdyklą ir laikymo vietų valymo išlaidų.
Visos ūkyje laikomos kiaulės – jų čia priskaičiuojama daugiau kaip 26 tūkstančiai – turės būti nugaišintos.
Aut. past.
„Bekonas LT“ pažadas: kiaulės bus nugaišintos, bet darbuotojų neatleis
Bendrovė „Bekonas LT“, Kėdainių rajone veikiantį kiaulių auginimo kompleksą įsigijusi 2018 metais, pripažįsta, kad situacija yra itin sudėtinga. Pagal AKM kontrolės reikalavimus visos ūkyje laikomos kiaulės – jų čia priskaičiuojama daugiau kaip 26 tūkstančiai – turės būti nugaišintos.
Bendrovė kartu su atsakingomis institucijomis derina humaniško gyvūnų nugaišinimo, saugaus gaišenų sunaikinimo ir vėlesnės komplekso dezinfekcijos tvarką. Nors žmonių sveikatai ši liga pavojaus nekelia, kiaulininkystės sektoriui jos padariniai yra itin skaudūs.

„Tai itin sudėtinga situacija mūsų bendrovei ir visiems ūkyje dirbantiems žmonėms. Vos kilus įtarimams dėl galimo ligos protrūkio, informavome atsakingas institucijas. Šiuo metu mūsų prioritetas – glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos veterinarijos tarnyba kuo greičiau ir saugiau suvaldyti protrūkį bei užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui“, – sako UAB „Bekonas LT“ valdybos pirmininkas Ilvars Strazdiņš.
Vadovas pabrėžė, kad įmonė suinteresuota kuo išsamiau išsiaiškinti užkrato patekimo aplinkybes ir padaryti būtinas išvadas.
Bendrovės komunikacijos partneris M. Lūsis pridūrė, kad preliminariai įvertinti finansinius nuostolius, įskaitant gyvūnų nugaišinimo ir utilizavimo išlaidas, kol kas per anksti.
Visgi svarbiausia bendrovės žinia skirta komplekso kolektyvui – darbo vietų naikinti neketinama.
„Darbuotojų atleisti neplanuojame. Mūsų tikslas – išsaugoti savo darbuotojus ir atnaujinti veiklą ūkyje, kai tik bus užbaigtos būtinos ligos kontrolės priemonės ir atsakingos institucijos leis tai padaryti“, – užtikrino M. Lūsis.
„Darbuotojų atleisti neplanuojame. Mūsų tikslas – išsaugoti savo darbuotojus ir atnaujinti veiklą ūkyje, kai tik bus užbaigtos būtinos ligos kontrolės priemonės ir atsakingos institucijos leis tai padaryti“.
M. Lūsis
Gyventojus įspėjo per GPIS
Pirmadienio vakarą visi Kėdainių rajono gyventojai buvo informuoti apie šį AKM atvejį Josvainių seniūnijos įmonėje įspėjamaisiais pranešimais per GPIS.
Pranešimai dalį gyventojų ne juokais išgąsdino, mat žmonės manė, kad vėl įskrido dronas. Sužinoję, kad pranešama apie kiaulių maro atvejį, kai kurie gyventojai liko ne tik nustebę, bet ir nepatenkinti. Pasak jų, didžiajai daugumai žmonių, neauginančių kiaulių, ši informacija nėra svarbi.
Kėdainių rajono savivaldybė „Rinkos aikštei“ pripažino, kad nors pranešimai išsiųsti laikantis privalomų procedūrų, žvelgiant iš dabarties perspektyvos, toks žingsnis galėjo būti išties perteklinis.
„Buvo atlikta tai, ką privalėjome padaryti. Tačiau, vertinant dabartinę situaciją, pranešimų siuntimas visiems gyventojams galbūt ir buvo perteklinė priemonė“, – teigiama savivaldybės komentare.





























4 Komentarai
Pagal švabo planą valgysime svirplius ir lervas. Išgalvotomis ligomis sužlugdys gyvulininkystę.
turiu dar nuotrauka serno ir vaizdo iraša , keli kilometrai nuo komplekso, ta diena galvojau kad jis nusautas, gulejo jau negyvas net nebučiau pagalvojas kad dar vis yra tas kiauliu maras afrikinis ,
Jei galite, atsiųskite medžiagą el.paštu egle.kuktiene@gmail.com
ir 26 tūkstančių kiaulių sunaikinimą,visi Lietuvos šernai turėtų būt,,utelizuoti”.