Pajieslio kapinėse niokojama kapavietė?
Pajieslio kaimo kapinėse vyksta neregėti dalykai. Tvarkingose ir iš pažiūros labai gražiai tvarkomose kapinėse niokojama viena kapavietė. Neapsikentusi tokių išpuolių, tėvus ir brolius kapavietėje palaidojusi moteris pratrūko. Ji teigia nebegalinti taip gyventi ir taikstytis su kapinių vandalais.
Ir vagia, ir mėto
„Pažiūrėkite, štai čia… Tai va, šias žvakides buvo pavogę, tiesa, ne pačias žvakides, o jų vidų – jose esančias žvakes. Taip pat ne kartą apskritai neradau žvakidžių. Jos buvo pavogtos. Baisu, skaudu, labai skaudu, net kapuose nėra ramybės. Čia juk palaidoti mano tėvai, broliai…“ – su ašaromis akyse pasakoja kapavietę aprodydama senjora Janina.
Teroras ar vagystės?
Tiesa, ponia Janina teigė, jog vieną kartą žvakes rado numestas, kitą kartą išmestas tolėliau esančiuose konteineriuose. Taigi, kas tai? Moters teroras ar vagystė?
„Jau nebegaliu kentėti. Vieną kartą randam pavogtus, kitą kartą numestus, trečiąkart apskritai išmestus kapą puošusius išties iškirtinai ir labai gražiai atrodančius indelius. Čia gal kas tyčia taip daro? Aš jau nebesuprantu. Bet tai vyksta jau kurį laiką. Tik nesuprantu vieno – kam niokoti, kam mėtyti ar vogti? Ir kas gali šitaip elgtis?“ – atsakymų į ją neraminančius klausimus užduoda ponia Janina.
[quote author=“Janina“]Kartą su sūnumi atvažiavę aplankyti artimųjų kapų nustėrome, žvakidės buvo išgremžtos. Jos buvo tokios gražios ir dailios, naujai nupirktos. O mes turėjome tik degtukų, tad kas beliko – sūnus ir aš kaip visiški vargšai turėjome eiti ir ieškoti dar nesudegusių žvakių konteineryje. Įsivaizduokite, konteineryje! Iki ko mus privedė šitie nenaudėliai. Po konteinerius turime kapstytis, norėdami, kad žvakutės šviesa sužibtų ant kapo.[/quote]
Versijų daugybė
Moteris teigia, kad versijų gali būti įvairių, tačiau ji mano, kad kapas greičiausiai yra niekinamas tyčia.
„Na žvakę su žvakide gal ir galima parduoti. Čia galėtų pasidarbuoti vagys. O būna, kad žvakidę palieka, bet išima tik vidų, pačią žvakę. Tai gal čia kokiems, atleiskit, latrams, elektra atjungta ir jie neturi kuo pasišviesti. Tai niekaip nepateisinama. Bet kaip paaiškinti tai, kad kartais randame žvakes numestas ar išmestas? Čia jau ne vagystė, gal kas specialiai taip daro?“ – susijaudinusi kalba garbaus amžiaus moteris.
Trūko kantrybė
„Kartą su sūnumi atvažiavę aplankyti artimųjų kapų nustėrome, žvakidės buvo išgremžtos. Jos buvo tokios gražios ir dailios, naujai nupirktos. O mes turėjome tik degtukų, tad kas beliko – sūnus ir aš kaip visiškai vargšai turėjome eiti ir ieškoti dar nesudegusių žvakių konteineryje. Įsivaizduokite, konteineryje! Iki ko mus privedė šitie nenaudėliai. Po konteinerius turime kapstytis, norėdami, kad žvakutės šviesa sužibtų ant kapo“, – atsidūsta Janina, vis dar negalėdama suvokti tokio žmonių elgesio.
Nelinkusi puošti
„Aš ne iš tų žmonių, kurie kapus puošia daugybe gėlių, kapas mums yra šventa vieta, tad jį papuošiame minimaliai. Tiesa, žvakides stengiamės pirkti gražesnes ir didesnes. O anapus išėjusius artimuosius stengiamės aplankyti kuo dažniau. Juk pati gyvenu Dotnuvos seniūnijoje, Volučiuose. O kapinės yra atokiame Pajieslio kaime, kur anksčiau gyvenome.
Anksčiau pati atmindavau dviračiu, tačiau dabar sveikatos nebėra. Tad atveža sūnus. Atvažiuojame gana dažnai. Šiose kapinėse taip pat yra palaidotas mano sūnus, kūdikis. Vargšas mažylis, nelemta jam buvo gyventi… Tiesa, mažylis palaidotas jau kitoje, šalia esančioje kapavietėje, kuri niekam neužkliūna“, – širdį virpinančią istoriją degdama žvakes pasakoja ir viską žurnalistams aprodo senjora.
Stoja tyla
Netrukus stoja tyla. Pakyla vėjas. Ponia Janina stovi ir žiūri į kapą. Stovi ir su ašaromis akyse mąsto. Nustojame klausinėti ir mes, darosi nejauku.
„Gal kas perskaitys, pamatys tie niekšai, kurie taip elgiasi, ir susiprastas. Juk tai šventa vieta, sako, jei pavogsi ką nuo kapo, tai visas bėdas namo parsineši, juk kapinės – šventa vieta“, – atsidūsta ponia Janina ir žingsniuojame automobilio link. Parvežame Janiną Į Dotnuvą ir grįžtame į Pajieslį ieškoti teisybės.
Greičiausiai turi pyktį
Kalbinti Pajieslio gyventojai teigė, kad kapinėse iki šiol buvo ramu. Kapinės esą tvarkingos, išpuoselėtos bei prižiūrimos.
„Čia greičiausiai kažkas kokį pykti turi ir taip daro. Aišku, tokio elgesio pateisinti negalima, juk tai kapinės. Jei turi kokį pyktį, tai išsiaiškink su žmogum, o ne niokok jo kapo. Čia tikrai kažkas laiko pyktį“, – svarstė Pajieslio kaimo gatvėje sutikti gyventojai.
Tad vagystės versija kaip ir atkrenta, mat daugiau nėra niekam taip pasitaikę. Panašu, kad kapavietė yra niokojama tyčia.
Atvejų pasitaiko
Tiesa, kad vagiama iš kapinių, nėra jokia paslaptis. „Rinkos aikštė“ yra rašiusi apie vagystes iš Pėdžių kaimo kapinaičių, apie įžūlią vagystę Kauno gatvės kapinėse, apie išvartytus paminklus bei visą Lietuvą sudrebinusius kapinių vandalus, apie perparduodamus vogtus krepšelius ir gėles. Tad, tai tikrai nėra naujiena. Panašu, kad vandalams bei vagims nebėra nieko švento.
Reikia užjausti
Apie vagystes iš kapų bei kapų niekinimą ne kartą kalbėjomės ir su dvasininkais. Jie sutartinai teigia, jog taip gali elgtis tik labai nelaimingi žmonės.
Štai Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas kunigas Artūras Stanevičius sako, kad tokius žmones belieka tik užjausti bei melsti už juos.
„Kapinės – tai viena švenčiausių vietų žemėje. Atminkime, jog kapuose laidojami pakrikštyti žmonės. Žmonės, vagiantys iš kapų, iš bažnyčių ar kitų šventų vietų, yra nelaimingi. Taip elgdamiesi jie išniekina šventovę. Visi tikintys turėtų melstis už juos ir prašyti, kad jų pasigailėtų. Labai skaudu, labai. Užjauskime juos“, – apie panašius atvejus kalbėjo klebonas kunigas Artūras Stanevičius.
