„Nurašytiems“ asmenims skyrė beveik 188 tūkst. eurų
BNS Andriaus Ufarto nuotr.
Kėdainių rajono savivaldybės taryba patvirtino 2026 metų užimtumo didinimo programą, kuria siekiama į darbo rinką sugrąžinti pažeidžiamiausius visuomenės narius. Nors statistika rodo mažėjantį nedarbą, kai kurie politikai abejoja, ar psichologų konsultacijoms ir laikiniesiems darbams skiriamos lėšos duoda apčiuopiamą rezultatą, ar tik laikinai užmaskuoja gilesnes socialines žaizdas. Vis dėlto kasmet šiai programai skiriami ne tokie jau maži pinigai, o, kaip rodo rezultatai, iš ilgalaikės bedarbystės, asocialaus gyvenimo būdo ir priklausomybių į „teisingą“ gyvenimo kelią atvesti pavyksta nedaugelį. Tačiau, kaip sakoma, ir vienas išgelbėtas žmogus jau yra didelis laimėjimas.
Bedarbių skaičius mažėjo
Nors bendras gyventojų skaičius Kėdainių rajone per dvejus metus susitraukė beveik 1,5 tūkstančio (nuo 48 553 iki 47 082), darbo rinkos rodikliai yra nuteikiantys bent kiek optimistiškai. Registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 14,3 proc., o ilgalaikių bedarbių, nedirbančių ilgiau nei metus, skaičius krito 35,8 proc.
Tačiau už šių pozityvių skaičių slepiasi savotiškas nepajudinamas bedarbių kamuolys, kurį sudaro asmenys, susiduriantys su priklausomybėmis, skolomis, socialinių įgūdžių stoka ar net būtinybe slaugyti artimuosius. Būtent į šią grupę orientuota 2026 metų savivaldybės užimtumo didinimo programa.
Duoda ne tik meškerę, bet ir petį išsiverkti
Sakoma, kad norint iš tiesų padėti alkstančiam žmogui, jam reikia duoti ne žuvį, o meškerę. Tad rajono politikai pinigus nukreipia ne tik tam, kad ilgalaikiai bedarbiai susirastų darbą, bet ir tam, kad bent kiek apsitvarkytų savo psichologinę būseną. Anokia paslaptis, kad ilgalaikis nedarbas, priklausomybės ir socialinių įgūdžių stoka yra lydimi sunkių išgyvenimų, patirtų traumų ir, nepagydžius žmogaus psichologinės būklės, situacijos iš esmės išspręsti gali ir nepavykti.
2026 metų programai iš viso numatyta skirti 187,9 tūkst. eurų. Lėšas sudaro valstybės specialioji dotacija (121,8 tūkst. Eur) ir savivaldybės biudžeto indėlis (66,1 tūkst. Eur).
Aut. past.
2026 metų programai iš viso numatyta skirti 187,9 tūkst. eurų. Lėšas sudaro valstybės specialioji dotacija (121,8 tūkst. Eur) ir savivaldybės biudžeto indėlis (66,1 tūkst. Eur).
73 tūkst. eurų iš programos lėšų bus skiriama atvejo vadybai ir paslaugoms. Tai darbas su 80 asmenų, kuriems įsidarbinti trukdo ne darbo vietų trūkumas, o asmeninės kliūtys. Pinigai bus skiriami psichologų konsultacijoms, finansinio raštingumo mokymams, priklausomybių konsultantams, teisininkų pagalbai bei pavėžėjimo paslaugoms.
Dar 114 tūkst. eurų bus skirta laikiniesiems darbams seniūnijose, mat planuojama laikinai, vidutiniškai 4 mėnesiams, įdarbinti 23 bedarbius. Jie talkins seniūnijoms tvarkant viešąsias erdves, kelius, kapines, padės socialinėse įstaigose ar atliks smulkius remonto darbus.
Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Erlenda Turskienė kėlė esminį klausimą – ar investicijos į brangias konsultacijas nėra pinigų švaistymas, jei didžioji dalis bedarbių slepiasi šešėlyje ir iš tiesų nedirba jokio oficialaus darbo ne dėl ko kito, o dėl antstolių?
Aut. past.
Baiminasi dėl programos ilgalaikės naudos
Programos pristatymas taryboje neapsiėjo be kritikos strėlių.
Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Erlenda Turskienė kėlė esminį klausimą – ar investicijos į brangias konsultacijas nėra pinigų švaistymas, jei didžioji dalis bedarbių slepiasi šešėlyje ir iš tiesų nedirba jokio oficialaus darbo ne dėl ko kito, o dėl antstolių?
„Mes nemažai lėšų jau anksčiau skyrėme, bet apčiuopiamų rezultatų nėra. Kiek tų ilgalaikių bedarbių tebedirba po šešių mėnesių? Antstoliai čia yra didžiausia problema. Tie žmonės vis tiek niekur nesidarbins oficialiai, jie tiesiog plaukia per gyvenimą ar dirba nelegaliai. Firmos ir konsultantai lėšas panaudoja, o rezultato nematome“, – rėžė E. Turskienė.
Atsakydama į kritiką, Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė pabrėžė, kad valstybės keliami rodikliai yra vykdomi. Anot jos, 2025 m. duomenys rodo, kad apie 16 proc. programos dalyvių sėkmingai įsitvirtino darbo rinkoje ir dirba ilgiau nei pusmetį.
„Tai yra tie žmonės, kurie susiduria su milžiniškais sunkumais ir psichologo pagalba yra tikslingas kelias sugrąžinti juos į visuomenę“, – teigė vedėja.
Konservatorė Lina Šlamienė taip pat pripažino, kad problema egzistuoja ir su antstoliais, ir su darbu seniūnijose. Seniūnai ir patys neslepia, kad per programą įdarbinti žmonės dirbdami seniūnijose tikrai nepersistengia. Vis dėlto L. Šlamienė siūlė tokiems asmenims suteikti galimybę dirbti ir kitur, ne tik seniūnijose, ypač dėl to, kad darbai jose yra laikini: „Darbai ten dažniausiai sezoniški, todėl nėra galimybės tvariai įdarbinti žmones ilgam laikui. Reikėtų galvoti apie kitų įstaigų įtraukimą į šį procesą.“
73 tūkst. eurų iš programos lėšų bus skiriama atvejo vadybai ir paslaugoms. Tai darbas su 80 asmenų, kuriems įsidarbinti trukdo ne darbo vietų trūkumas, o asmeninės kliūtys. Pinigai bus skiriami psichologų konsultacijoms, finansinio raštingumo mokymams, priklausomybių konsultantams, teisininkų pagalbai bei pavėžėjimo paslaugoms.
Aut. past.
Ko tikimasi 2026-aisiais?
Savivaldybė planuoja, kad per šiuos metus iš 103 programos dalyvių bent 15 asmenų (apie 15 proc.) po programos pabaigos jau galėtų dirbti savarankiškai arba pagal darbo sutartis ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
Nors skaičius atrodo nedidelis, specialistai pabrėžia, kad šie 15 asmenų – tai žmonės, kurie greičiausiai be šios pagalbos liktų visiškoje socialinėje atskirtyje, gyventų iš pašalpų ir būtų nuolatinė našta biudžetui.
Be to, programos metu sutvarkomos seniūnijų teritorijos, o devyniems asmenims 2025 m. būtent šios programos dėka buvo nustatytas neįgalumas (dalyvumo lygis), taip suteikiant jiems tinkamą valstybės paramą, kurios jie patys nesugebėjo susitvarkyti.
