Mokesčiai vardan ilgesnės gyvenimo trukmės?
Kaip minėjo buvęs JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas, nėra labiau bauginančios frazės, nei ši: „Aš esu iš vyriausybės ir aš atėjau jums padėti“.
Panašu, kad visokiausių draudimų ir suvaržymų išvargintai Lietuvos tautai valdžia užsimanė suteikti dar vieną „pagalbą“. Šiuo konkrečiu atveju – padėti prailginti gyvenimo trukmę. Tik tam tikslui pasiekti reikės vienos smulkmenos – įvesti cukraus mokestį.
„Šis mokestis skatintų mažiau vartoti cukraus. Tai leistų Lietuvai prailginti sveiko gyvenimo trukmę“, – teigė pas LR Prezidentą apsilankę ekonomikos ekspertai. Jie taip pat paskaičiavo, kad šis mokestis padėtų į biudžetą surinkti papildomus 100 mln. eurų.
Ot ačiū. Pagaliau atėjo laikai, kai už ilgesnę savo gyvenimo trukmę dėkosime ne Dievuliui, ne savo atsakomybei, bet… cukraus mokesčiui.
Tiesa, ekspertai čia pat užbėgo už akių galimam tautiečių pasipiktinimui ir paaiškino, kad „cukraus mokestis nesudarytų didelės naštos gyventojams, o 400 g duonos kepalėlis vidutiniškai galėtų pabrangti 2 euro centais. Tai tikrai nepaveiktų neturtingiausių, tačiau net ir juos skatintų rinktis sveikesnius produktus.“
Šitoje loginių duobių kupinoje argumentų tiradoje tautiečiai norėtų užduoti tik vieną klausimą: „Tuo metu, kai dėl cukraus mokesčio dauguma skanėstų taps brangesni, ką konkrečiai turėtų daryti atsakingi Lietuvos piliečiai? Ar valgyti tuos produktus toliau? Bet šiuo atveju gyvenimo trukmė nepailgės…
[quote author=“J. Blažytė“]Gyvename tokiais laikais, kai manipuliacijų žmonių sąmone menas pasiekė piko viršūnę. Nebetoli tie laikai, kai valdžiai rašysime padėkos laiškus už… mokesčių padidinimą.[/quote]
Ar vis tik rinktis becukrius produktus? Bet šiuo atveju pažadas į šalies biudžetą surinkti papildomus 100 mln. eurų bus neįvykdytas ir Prezidentas bus apgautas…“
Beje, tai jau ne pirmas atvejis, kai bankų ekspertai skelbia kryžiaus žygį prieš cukrų.
Štai prieš keletą metų vienas Lietuvos banko ekonomistas dėstė savo „kulinarines“ įžvalgas: „Gaminami šlamštiniai produktai, mažinant savikainą, dedant pigesnį cukrų vietoj miltų.“
Duonoje esantis cukrus buvo pristatytas kone kaip neoliberalų sąmokslas prieš duonos valgytojus. Tuomet dėl cukraus duonoje kalti buvo neoliberalai, o ne raugas ar mielės, kurios be cukraus, kaip aktyvatoriaus, tiesiog neiškildina tešlos.
Taigi jau supratome, kad visi mokesčiai Lietuvoje yra įvedami tik vardan žmonių gerovės, vardan teisingumo, vardan besąlyginio noro padėti „nesusipratėliams“. Na, kartais ir vardan kovos su neoliberalais. Tik, ginkdie, ne vardan eilinio valdžios pasipinigavimo.
Todėl nėra jokių garantijų, kad „rūpestis“ žmonių gyvenimo trukme baigsis ties cukraus mokesčiu ir, atsiradus naujai biudžeto skylei, nebus prisikasta iki kitų maisto produktų, tokių, kaip:
1. Kvietiniai miltai. Anot „Goodlife“ mitybos specialistės Agnės Rudžianskaitės, baltieji miltai, kaip ir cukrus, yra rafinuoti angliavandeniai, tad turi lygiai tokį pat poveikį, kaip ir cukrus – jie tukina. Ir dar užteršia ir aplipina mūsų žarnyno sieneles.
2. Bulvės. Anot daktaro Unikausko, išvirta bulvė tampa cukrumi, o netinkamai paruošus bulves, jų glikeminis indeksas tampa labai aukštas.
3. Raudona mėsa. Anot prof. hab. dr. Manefos Miškinienės, yra tokių tyrimų, kurie sieja raudoną mėsą su padidėjusia tikimybe susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
4. Gyvulinės kilmės produktai (riebi mėsa, sviestas ir t. t.). Dauguma mitybos specialistų, kaip susitarę, teigia, kad šie produktai didina cholesterolio kiekį kraujyje.
5. Rūkyti mėsos gaminiai. Jie yra onkologines ligas sukeliančių kancerogenų šaltinis.
Akivaizdu, kad neva vardan švento tikslo prailginti Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo trukmę ir nuoširdaus noro jiems „padėti“ galima prisipinigauti tiek, kad Finansų ministerija nebeišmanys, kaip tuos pinigus įsisavinti.
Beje, jei politikai ir ekspertai iš tiesų rūpintųsi ne savimi, o žmonių sveika gyvensena, tai jie pirmiausia pasirūpintų tuo, kad žmonės žinotų, jog Lietuvos rinka jau yra tiesiog užversta sveikais, becukriais ar savyje turinčiais natūralų stevia saldiklį produktais.
Dar 2018 metais Lietuvos maisto gamintojai po pasirašyto susitarimo su SAM pradėjo aktyviau kurti mažesnio cukringumo ar visai becukrius produktus.
Produktų buvo prigaminta daug, tačiau apie juos visuomenė nėra informuojama. Nors SAM turi specialų Valstybinį visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, į kurį kasmet įkrenta apie 3 mln. eurų, tačiau lėšų šios informacijos viešinimui neatsiranda. Visi ištekliai nukeliauja „projektams“, bet tik ne informacijos pateikimui žmonėms, ieškantiems sveikų produktų.
Gyvename tokiais laikais, kai manipuliacijų žmonių sąmone menas pasiekė piko viršūnę. Nebetoli tie laikai, kai valdžiai rašysime padėkos laiškus už… mokesčių padidinimą.
Todėl šiuo atveju belieka tik įsiklausyti į buvusio JAV Prezidento R. Reigano perspėjimus ir kuo dažniau valdžios prašyti: „Būkite tokie malonūs ir nustokite mus gelbėti. Ir nebelįskite, paploninę liežuvį, į mūsų namus su savo „pagalba“ bei gyvenimo trukmės ilginimo direktyvomis.“
