Kūdikio laukimas virto netektimi
Gertrūdėlė amžinojo poilsio atgulė baltame karstelyje, apsuptame baltų žydinčių gėlių ir pačių artimiausių žmonių, kurių jai taip ir neteko pažinti. „Išgyvenome košmarą. Kaip turi jaustis moteris, kuri gimdo ir žino, kad kūdikis – jau be gyvybės ženklų?… Buvau šalia žmonos gimdymo metu, išėjau į koridorių, kūkčiojau, verkiau atsirėmęs į sieną“, – pasakoja kėdainietis Marius B. Praėjusią savaitę jis su žmona ir vaikais palaidojo ilgai lauktą dukrelę, kuri, įvykus priešlaikiniam placentos atsiskyrimui, mirė motinos įsčiose sulaukusi septynių mėnesių.
Kėdainietis iki šiol nesupranta, kaip galėjo nutikti, kad visiškai sveika mergytė, jau svėrusi 1300 gramų ir buvusi daugiau nei 30 cm ūgio, mirė dar prieš pasibelsdama į šį pasaulį.
[quote author=“Marius B.“]Kadangi dukrai dar tik penkeri, ji nelabai supranta, kas iš tiesų atsitiko. Sūnus pradžioje irgi nesusigaudė, bet vėliau, kai pas jį užsuko draugas, viena ausimi nugirdau, kaip širdį draugui liejo ir verkė.[/quote]
Gimdymo metu širdelė nebeplakė
„Labai norėjome dar vienos dukrelės, – atsidūsta Marius. – Davėme mažylei žmonos antrąjį vardą.“ Gertrūdos labai laukė ne tik abu tėvai, bet ir vyresnėlis brolis Karolis bei sesuo Monika.
Žinia apie naujagimės netektį kirto kaip perkūnas iš giedro dangaus.
„Pirmadienį, man būnant darbe, žmona paskambino ir pasakė pradėjusi smarkiai kraujuoti. Liepiau jai išsikviesti greitąją pagalbą. Greitoji netrukus atvyko, žmona buvo išvežta į Kauno klinikas, – kraupią dieną prisimena Marius B. – Antradienį ji pagimdė negyvą mergaitę. Dukrelės širdelė prieš gimstant nebeplakė.“
Mariaus žmona reguliariai lankėsi pas gydytojus. Kitas vizitas turėjo būti jau šį mėnesį.
„Nebeturėsime sesutės“
Kai su žmona buvome Kaune, vaikus prižiūrėjo mūsų giminaitė. Grįžęs vaikams pasakiau, kad nebeturėsime sesutės. Kadangi dukrai dar tik penkeri, ji nelabai supranta, kas iš tiesų atsitiko. Sūnus pradžioje irgi nesusigaudė, bet vėliau, kai pas jį užsuko draugas, viena ausimi nugirdau, kaip širdį jam liejo ir verkė. Prie karsto Karolis verkė kruvinomis ašaromis, – prisimena Marius B. – Žmona irgi negali sulaikyti ašarų. Jai, ko gero, sunkiausia. Grėsmė jos gyvybei taip pat grėsė, gresia ir dabar. Visa laimė, kad abiejų nereikėjo palaidoti.“
Dukrelės netekusi jaunos šeimos galva neabejoja – nors jam yra tekę laidoti daugelį savo artimųjų, dukrelės laidotuvės buvo pačios sunkiausios.
„Nėra nieko baisiau gyvenime, nei kad tėvams laidoti savo vaiką“, – graudinasi Marius B.
Palaidojo už „ačiū“
Šioje ašarų pakalnėje Mariaus šeimai daugiausia stiprybės suteikia aplinkinių palaikymas ir pagalba: „Šioje situacijoje pamačiau, kiek iš tikrųjų aplink yra gerų žmonių, iš vidaus „nesupuvusių“.
Daug palaikymo žodžių sulaukėme, rūpesčio. Neliko žmonės abejingi svetimam skausmui. Atrodo, kad jau apsiraminai minutėlei, bet eina žmonės per laidotuves, apkabina, linki stiprybės, ir vėl ašaros akyse.
Daug padėjo ir „Saulėlydžio namai“. Išgirdome iš pažįstamų žmonių, kad Kėdainiuose yra atsidarę nauji laidojimo namai. Kreipėmės… ir visas laidojimo paslaugas suteikė mums nemokamai – kūnelio pervežimą, kunigo pašventinimą, duobės kasimą ir laidotuvių procedūrą. Be jų pagalbos nežinia ką būtume darę. Visa šeima esame dėkingi „Saulėlydžio namams“, – tarsteli netekties palaužtas vyras.
Kiekvienas turi išeiti oriai
„Marius B. su savo nelaime kreipėsi į mus. Su kolega nusprendėme padėti šiai šeimai visokeriopai: juk tai – jauna šeima su dviem vaikais, šeimą išlaiko vienas dirbantis vyras. Iš asmeninės patirties žinau, ką tas žmogus jaučia, jam su žmona dabar itin sudėtinga psichologiškai ir morališkai.
Gal iš sutaupytų pinigėlių jiedu mažajam angelėliui pastatys antkapėlį.
Mes turime savo tikslus, siekius ir dirbame taip, kaip esame nusistatę. Sunkią minutę privalo būti pagarba mirusiajam ir jo artimiesiems. Niekada negali tapti robotu. Žmogus nėra prekė.
Jis privalo turėti galimybę išeiti oriai ir gražiai“, – padėtį komentavo jaunos kėdainiečių šeimos kūdikį į amžinąją kelionę nemokamai išlydėjusios bendrovės „Saulėlydžio namai“ vadovas Vaidotas Avižius.
