Kol dūstame nuo smarvės, biurokratai laukia… gero oro

Ar smarvės įkaitais tapusius kėdainiečius išgelbės naujoji SAM ministrė?

Kėdainiai jau dešimtmečius skendi nemalonių pramonės kvapų jūroje, o paskutiniu metu dėl nosį riečiančios smarvės žmonėms čia tampa vis sunkiau ne tik gyventi, bet ir tiesiog kvėpuoti. Savivaldybė jau veik atvirai pripažįsta nieko negalinti padaryti – meras Valentinas Tamulis kratosi atsakomybės ir panašu, kad nelabai ir nutuokia, kaip realiai pradėti spręsti šią įsisenėjusią problemą. Tad gyventojų skundai, pasipiktinimas ir beviltiškumo jausmas tapo neatsiejama miesto dalimi. Už kvapų kontrolę atsakingos institucijos iki šiol dažniausiai skėsčioja rankomis, teisindamosi sudėtingomis procedūromis, įrangos trūkumu ir teisinės bazės spragomis. Tyrimus atlieka pagal griežtą protokolą, tačiau kaip Kėdainiai smirdėjo, taip ir toliau smirda. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sakosi ėmusis veiksmų, teikusi siūlymus, kaip pagerinti situaciją. Jiems jau esą pritarė Vyriausybė, laukiama parlamento pritarimo. Jam esant, pakeitimai įsigaliotų tik nuo kitų metų vidurio, bet klausimas, ar jie realiai pagerins gyventojams gyvenimą, lieka atviras. Į šį klausimą užtikrintai negali atsakyti ir pati sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, kuri praėjusią savaitę lankėsi Kėdainiuose.

Susikerta ir ministerijų, ir gyventojų bei verslo interesai

Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė, lankydamasi Kėdainiuose, pripažino, kad ši problema jai yra žinoma, ir teigė, jog ministerija bando rasti pusiausvyrą tarp verslo interesų ir žmonių gerovės.

„Mes esame pateikę įstatymo pakeitimų projektą Seime. Aš pati esu jį pristačiusi. Jame nurodoma, kad kvapų tolerancijos norma būtų šiek tiek pažeminta, kad jau nuo mažesnio kvapų intensyvumo būtų pradedama reaguoti.

O pati pagrindinė iniciatyva pakeitimuose yra ta, kad kvapų stebėseną darytų pati įmonė ar įstaiga, kuri ir skleidžia tuos kvapus. Ji būtų atsakinga ir už stebėjimą tų kvapų, ir už sutvarkymą, kad kvapai nesklistų į išorę“, – apie planuojamus pokyčius kalbėjo ministrė M. Jakubauskienė.

Tačiau ji pridūrė, kad kertasi ne tik gyventojų ir verslo interesai, bet ir ministerijų interesai.

„Taigi mūsų pastangos jau yra padarytos siekiant apsaugoti gyventojus nuo nemalonaus kvapo, diskomforto keliamo jų gyvenamojoje aplinkoje. Suprantu ir žinau, kad šis kvapo taršos klausimas yra svarbus, todėl ir pakeitimus pristačiau Seime.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad yra tam tikra kolizija ir diskusija tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Aplinkos ministerijos, kas už ką atsakingas. Taip pat ir interesų klausimas aktualus: kas yra svarbiau – ar gyventojų gyvenimo kokybė ir sveikata, ar įmonių pageidavimai ir interesai?“ – gana atvirai apie tarpinstitucinę kovą kalbėjo ministrė M. Jakubauskienė.

Ji pabrėžė, kad SAM pozicija šioje kovoje yra aiški: „Mes, kaip Sveikatos ministerija, vienareikšmiškai ginam ir saugom visuomenės interesą, visuomenės sveikatos interesą“.

Ką žada naujoji tvarka?

SAM parengtos pataisos iš esmės vadovaujasi seniai Europoje įtvirtintu, bet Lietuvoje vangiai taikytu principu „teršėjas moka“. Numatoma, kad jei kvapų kontrolės metu bus nustatytas normatyvų viršijimas, visas laboratorinių tyrimų ir kvapų sklaidos modeliavimo išlaidas turės padengti pati įmonė. Iki šiol net ir nustačius pažeidimą, tyrimai dažniausiai būdavo apmokami iš valstybės biudžeto – tai yra, visų mūsų pinigais. Tikimasi, kad tai taps bent šiokia tokia finansine paskata įmonėms pačioms rūpintis, kad jų veikla neviršytų leistinų normų.

Kita svarbi naujovė – privalomas monitoringas. Naujoji tvarka numato, kad įmonės pačios stebės savo išmetamus kvapus. Ir čia kyla natūralus, skeptiškas klausimas: kaip užtikrinti, kad šis monitoringas nebus tik formalus „popieriaus“ pildymas?

Puikus pavyzdys – AB „Lifosa“, kuri ilgą laiką deklaravo neviršijanti jokių taršos normų, kol pernai NVSC atliktas patikrinimas parodė šimtus kartų viršijančias kvapo emisijos normas. Net ir su patikrinimo rezultatais įmonė nesutiko ir juos ginčijo teisme, tad ar galima tikėti teršėju, kad jis sąžiningai praneš apie savo taršą?

SAM ramina, teigdama, kad kvapų koncentracija pačiuose taršos šaltiniuose retai reikšmingai svyruoja ir praktiškai nepriklauso nuo oro sąlygų. Todėl tikimasi, kad net ir pačių įmonių atliekamas monitoringas bus objektyvus.

Ar baudos išgąsdins milijonierius?

Be to, Administracinių nusižengimų kodekse numatoma administracinė atsakomybė ir konkrečios baudos už taršos valdymo sąlygų nesilaikymą. Taip siekiama sukurti sistemą, kurioje teršti tiesiog finansiškai neapsimokėtų. Bent jau teoriškai.

Pakeitimais numatomos baudos, kurios, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pasikartojimo, svyruos nuo 800 iki 3 350 eurų. Tik ar tokios sumos gali atgrasyti stambias pramonės įmones, kurių pelnai skaičiuojami dešimtimis ar šimtais milijonų? Greičiausiai ne. Kai kurioms įmonėms gali labiau apsimokėti periodiškai susimokėti baudą, kuri tėra lašas jūroje, nei investuoti milijonus į brangias taršą mažinančias technologijas.

Tačiau SAM atkreipia dėmesį, kad piniginė bauda – tik viena iš poveikio priemonių. Nustačius sistemingus pažeidimus, institucijos turės teisę inicijuoti taršos leidimų (TIPK) sąlygų peržiūrą ar net leidimų panaikinimą. O tai jau yra kur kas rimtesnė grėsmė, galinti sustabdyti visą įmonės veiklą.

Tiesa, praktika rodo ką kita. Analogiškai nutiko tai pačiai mūsų rajone veikiančiai trąšų gamybos milžinei. TIPK leidimas pakeistas, privalomas periodinis kvapų monitoringas įvestas, o skundai, kad mieste sklinda sieros smarvė, kaip buvo, taip ir liko. Įmonė skėsčioja rankomis, ginasi, kad smarvė sklinda ne iš jos, o tyrimai rodo, jog jokių pažeidimų joje paskutiniu metu nėra nustatyta. Ratas užsidaro.

Žurnalistinis tyrimas: kaip iš tiesų yra „tiriama“ smarvė

Kol ministrė Seime pristatinėja įstatymus, o Vyriausybė pritaria popieriniams planams, realybėje paprastas kėdainietis susiduria su visišku instituciniu bejėgiškumu.

Dar 2025 metų rugsėjo 8 dieną Kėdainių mieste buvo fiksuota cheminio, sieros pobūdžio smarvė. „Rinkos aikštės“ redakcijos žurnalistai, dirbdami mieste, puikiai jautė nemalonų kvapą, sulaukė gyventojų skambučių ir žinučių su analogiškais skundais. Spėjimas buvo vienas – kvapas sklinda nuo LEZ pusės, o kvapo pobūdis signalizavo galimai tik vieną galimą kvapo skleidėją – AB „Lifosa“.  O tai tapo akstinu atlikti tyrimą – kaip gi iš tiesų vyksta skundo dėl smarvės nagrinėjimas.

Žurnalistė pateikė skundą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC). Skundo tikslas buvo dvigubas: informuoti apie blogus kvapus ir kartu pamatyti gyvai, kaip gi vyksta skundo nagrinėjimas. Kodėl žmonės tokie vangūs? Kodėl jie neberašo skundų? Atsakymas tapo aiškus stebint šį procesą.

Pirmiausia, skundai dėl smarvės nėra priimami telefonu. Jei penktadienio vakarą pradeda smirdėti – gali rėkti pro langą. Institucijos ilsisi.

Skundą pateikti galima elektroniniu paštu, pasirašant visus savo duomenis, tačiau savaitgaliais jų niekas nenagrinėja. Tokia tvarka – tikra dovana potencialiems teršėjams. Galima ramiai „nuleisti garą“ penktadienio naktį, o pirmadienį, kai inspektoriai atsidarys paštą, vėjas jau seniai bus išnešiojęs visus įkalčius.

Bet grįžkime prie žurnalistės skundo. Rezultatai kalba patys už save – metai eina į pabaigą, o taškas šioje istorijoje dar nepadėtas.

Pirmasis atsakymas: „Pavasarį viskas buvo gerai“

2025 m. rugsėjo mėn. 15 dieną NVSC Kauno departamentas atsiuntė pirmąjį atsakymą į žurnalistės pateiktą skundą.

Užuot lėkę tikrinti, jie ramiai paaiškino, kad 2024 m. pabaigoje pažeidimų buvo, bet štai, 2025 m. balandžio mėn. (16, 17 ir 22 dienomis) atlikti pakartotiniai „Lifosos“ patikrinimai parodė, jog viskas normos ribose.

Visgi, reaguojant į skundą, biurokratinis mechanizmas buvo užkurtas iš naujo: pradėtas I etapas, kuris reiškia komisijos sudarymą. O dėl cheminės taršos NVSC išvis nusiplovė rankas – persiuntė klausimą aplinkosaugininkams ir Savivaldybei, mat cheminę taršą nagrinėja visai kitos institucijos.

Taigi, svarbus aspektas – paprastas gyventojas turi dar ir žinoti, kur kreiptis, nes vienus teršalus nagrinėja vienos instancijos, kitus – kitos.

Antrasis atsakymas: „Atvažiuosime pauostyti po mėnesio“

Spalio 3 dieną atskriejo dar vienas raštas. NVSC informavo, kad skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas. Kodėl? Nes reikia atlikti patikrinimą vietoje.

Komisija nusprendė, kad „Lifosos“ kvapą važiuos uostyti spalio 6 dieną.

Prisiminkime – skundas pateiktas rugsėjo 8 d. Inspektoriai atvažiuoja uostyti oro praėjus beveik mėnesiui. Tai tas pats, kas kviesti policiją dėl vagystės, o ji atvyktų po mėnesio pažiūrėti, ar vagis vis dar stovi kambaryje.

Skundo nagrinėjimo terminas pratęstas iki spalio 20 d.

Trečiasis atsakymas: „Nieko neužuodėm, bet gal ir smirda“

Spalio 17 dieną atsiųstas dar vienas dokumentas. Jame rašoma, kad spalio 6 d. komisija pagaliau atliko patikrinimą vietoje. Rezultatas nuspėjamas: specifinis kvapas nebuvo užfiksuotas.

Tačiau NVSC, matyt, jausdamas, kad situacija darosi absurdiška, „neatmeta galimybės“, kad kvapas visgi gali sklisti iš „Lifosos“.

Nuspręsta imtis rimtų veiksmų – paimti oro mėginius tiesiai iš taršos šaltinių įmonėje lapkričio mėnesį.

Skundo nagrinėjimo terminas vėl pratęstas.

Ketvirtasis ir penktasis atsakymai: „Sugedo olfaktometras“

Na, o galiausiai lapkričio 3 dieną atėjo raštas, informuojantis, kad tyrimai stabdomi.

Buvo numatyta lapkričio 10, 12, 17 ir 20 dienomis imti mėginius, tačiau Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) pranešė, kad… sugedo įranga. Olfaktometras TO-8 išėjo iš rikiuotės.

Lapkričio 14 dieną gautas patvirtinimas – tyrimai atšaukti neapibrėžtam laikui. Tyrimas bus tęsiamas tik tada, kai olfaktometras bus sutaisytas ir kai… nebus kritulių.

Štai jums ir atsakymas, kodėl žmonės nepasitiki valdiškomis institucijomis ir neretai sako, kad valdininkai dirba taip, kad jiems užpakalių nuo kėdžių nereikėtų pakelti. Nuo skundo pateikimo praėjo trys mėnesiai.

Lūkestis, kad specialistai atvyks per kelias valandas ir užfiksuos pažeidimą, panašu, kad yra neįgyvendinamas. Bet ar tikrai normalu, kai tyrimas trunka tris mėnesius ir stringa dėl vieno sugedusio prietaiso visoje šalyje?

Ar ministrės viltys išsipildys?

Sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė, viešėdama Kėdainiuose, vylėsi, kad nauji įstatymai, jei jiems pritars Seimas, pakeis situaciją.

„Kaip sakiau, Seime vysčiau įstatymų pakeitimus ir tikimės, kad jeigu tie įstatymų pakeitimai bus patvirtinti, tai tikrai gyventojai bus apsaugoti nuo to neigiamo kvapų poveikio“, – sako ministrė.

Apibendrinant, naujosios pataisos, kurios įsigaliotų tik 2026 m. gegužės 1 d., yra žingsnis teisinga kryptimi. Griežtesnė atsakomybė ir prievolė patiems matuoti savo taršą skamba gerai. Tačiau žvelgiant į skundo dėl smarvės odisėją, kyla didelių abejonių.

Jei kontroliuojančios institucijos (NVSC, NVSPL) neturi veikiančios įrangos, jei jos į skundus reaguoja po mėnesio, o jų tyrimai trunka net kelis mėnesius, jei jos bijo dirbti savaitgaliais – jokie įstatymai nepadės.

Kol Kėdainių gatvėse tvyro smarvė, o biurokratų kabinetuose genda „olfaktometrai“, žmonėms belieka tikėtis, kad ministrės pažadai nebus tik dar vienas oro virptelėjimas – toks pat nemalonus ir neapčiuopiamas, kaip ir tas kvapas, su kuriuo jie priversti gyventi.