Kėdainiuose neprognozuojamo šuns šeimininkė sukandžiotą vaiką paliko likimo valioje
Asociatyvi DI sugeneruota nuotr.
Sausio antroji savaitė Kėdainiuose paženklinta itin skaudžiu ir sunkiai suvokiamu įvykiu. Iš mokyklos namo grįžtantis vaikas tapo agresyvaus augintinio auka – ramiai pro vedžiojamą šunį praėjusiam vaikui jis ėmė ir įkando. Tačiau blogiausia šioje istorijoje yra šuns šeimininkės reakcija ir elgesys. Ji nė nepaklausė vaiko, ar jam viskas gerai, ką jau kalbėti apie tai, kad nesusisiekė su jo tėvais, o ramiausiai, lyg nieko nebūtų nutikę, nuėjo savais keliais. Liūdna ir tai, kad vaikas kartu su tėvais dėl šio įvykio dar ilgai varstys ligoninės duris.
Agresyvų šunį vedžiojo be antsnukio
Nukentėjusio berniuko mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) iki šiol negali atsigauti po to, ką teko išgyventi jos sūnui. Incidentas įvyko praėjusį antradienį apie 16 valandą popiet, netoli „Giraitės“, tarp namų Mindaugo gatvės link – vietoje, kurioje kasdien vaikšto šimtai žmonių.
„Apie 16 valandą mano sūnų užpuolė šuo ir įkando į koją. Šeimininkė nesugebėjo apsaugoti vaiko, nes šuo buvo be antsnukio, tik su pavadėliu. Sūnus patyrė didžiulį šoką. Esame sukrėsti, kaip galima taip neatsakingai vedžioti agresyvų gyvūną“, – pasakojo moteris.
Incidentas, kai šuo įkando praeinančiam vaikui, įvyko netoli „Giraitės“, tarp namų Mindaugo gatvės link – vietoje, kurioje kasdien vaikšto šimtai žmonių.
Aut. past.
Tačiau labiausiai kėdainietę įskaudino ne šuns elgesys, o šeimininkės abejingumas. Pasak nukentėjusiojo mamos, moteris net nepaklausė, kaip vaikas jaučiasi, ar jam skauda, nepasiteiravo kontaktų, kad galėtų atlyginti žalą ar bent jau informuoti apie šuns skiepus.
„Ji tiesiog ramiai nuėjo namo. Argi sunku buvo bent paskambinti vaiko mamai? O jei tas šuo neskiepytas? Mes to nežinome, ir tai yra baisiausia. Vaikas dabar turi kentėti medikų procedūras, nes mes neturime jokios informacijos apie gyvūną“, – apmaudą liejo mama.
Laukia ilgas gydymas ir skiepų maratonas
Vaikas po įvykio buvo skubiai nugabentas į ligoninę. Medikai, įvertinę situaciją ir tai, kad šuns savininkė paspruko, privalėjo pradėti skiepijimo nuo pasiutligės programą. Pasiutligė – mirtina liga, todėl rizikuoti negalima.
„Sūnui jau suleistas pirmas skiepas, bet iš viso jų bus penki. Tai didžiulis krūvis vaiko organizmui ir papildomas stresas. Dar laukia ne vienas vizitas pas medikus apžiūrėti, kaip gyja žaizda. Vaikas labai pergyvena, jam tai liks trauma visam gyvenimui“, – sakė vaiko mama.
Moteris kreipėsi pagalbos ir į kraštiečius, nes vis dėlto norėtų, kad nugalėtų teisingumas. Akivaizdu, kad šuns savininkė sąžinės neturi, tad gal įvykį matę kėdainiečiai arba iš aprašymo atpažįstantys ją ar jos šunį žmonės, galėtų padėti tos sąžinės jai paieškoti.
Labiausiai kėdainietę įskaudino ne šuns elgesys, o šeimininkės abejingumas. Pasak nukentėjusiojo mamos, moteris net nepaklausė, kaip vaikas jaučiasi, ar jam skauda, nepasiteiravo kontaktų, kad galėtų atlyginti žalą ar bent jau informuoti apie šuns skiepus.
Aut. past.
Padėkite atpažinti niekšiškai pasielgusią moterį
Nukentėjusio vaiko mama ragina kėdainiečius būti budrius ir, jei įmanoma, padėti atpažinti šuns šeimininkę. Įvykio metu ji dėvėjo juodus drabužius ir kepurę. Berniukas dėl patirto šoko negalėjo tiksliai įsidėmėti jos veido bruožų, tačiau prisimena patį gyvūną.
Šuo buvo juodos spalvos, maždaug iki kelių dydžio, vedamas su pavadėliu, tačiau be antsnukio. Būtent tai, kad šuo vedžiojamas be antsnukio ir tapo pagrindine nelaimės priežastimi.
Vaikas prie šuns nelindo, o tiesiog su juo prasilenkė. Tai, kad šuo nusprendė pulti, rodo, kad gyvūnas yra neišauklėtas, turi agresyvių bruožų, yra sunkiai prognozuojamas. Bet, kaip sakoma, koks šeimininkas, toks ir šuo…
Kėdainiečių liudijimai: tai ne pirmas toks atvejis
Paskelbus apie šį įvykį, paaiškėjo, kad Kėdainiuose panašių situacijų pasitaiko ir daugiau, o neatsakingi šeimininkai tampa tikru galvos skausmu bendruomenei.
„Vaikščiojome su sūnumi taku palei upę. Iš priekio ėjo pagyvenusi moteris su šunimi už pavadėlio. Mes ramiai kalbėjomės, ir prasilenkiant šuo staiga įkando sūnui į koją. Nespėjome nei mes, nei šeimininkė sureaguoti. Moralas paprastas: jei šuo neprognozuojamas, jis privalo būti su antsnukiu. Tą moterį matau pastoviai ir po įvykio ji vis tiek vedžioja šunį be antsnukio“, – panašia patirtimi dalijosi kėdainietis.
„Kosmosas, koks žmonių neatsakingumas. Jei negalite nuspėti savo šuns elgesio, tai bent neikite tarp žmonių, rinkitės atokesnes vietas. Per tokius šeimininkus vėliau klijuojamos etiketės visiems šunų augintojams“, – pykčio neslėpė ir kitas kraštietis.
Vaikas prie šuns nelindo, o tiesiog su juo prasilenkė. Tai, kad šuo nusprendė pulti, rodo, kad gyvūnas yra neišauklėtas, turi agresyvių bruožų, yra sunkiai prognozuojamas. Bet, kaip sakoma, koks šeimininkas, toks ir šuo…
Aut. past.
Viešosios tvarkos skyrius tikina, kad reidus daro nuolat
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Žydrė Krivičienė pabrėžia, kad gyvūnų laikymo taisyklės mieste nėra tik rekomendacija – jų privaloma laikytis visų saugumui užtikrinti.
„Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai nuolatos daro reidus mieste ir tikrina, ar tinkamai vedžiojami ir prižiūrimi šunys. Bendraujame su šeimininkais, aiškiname klaidas.
Gyvūnų laikymo taisyklėse nurodyta, kad viešose vietose šunys vedami su pavadėliu. Nors antsnukis privalomas tik pavojingiems, koviniams šunims ar jų mišrūnams, taisyklės aiškiai nurodo: šunį vedantis asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams“, – situaciją komentavo Ž. Krivičienė.
Akivaizdu, kad ne visiems kraštiečiams šitos sąvokos suprantamos. Kraštiečiai jau dalinasi istorijomis, kaip šunų šeimininkai net po to, kai jie užpuola niekuo dėtus praeivius, antsnukio savo keturkojams ir toliau nededa.
Iš karto skambinkite 112
Skyriaus vedėja primena, kad už taisyklių nesilaikymą gresia administracinė atsakomybė, tačiau svarbiausia yra šeimininko sąmoningumas.
„Viešosios tvarkos skyrius kartas nuo karto gauna skundų dėl netinkamai vedžiojamų šunų ar net užpuolimų.
Jei nukentėjęs asmuo nepažįsta šuns savininko, vis tiek būtina kreiptis į policiją, kuri dirba visą parą. Miesto vaizdo kameros gali padėti nustatyti kaltininką, jei įvykis pateko į jų matymo zoną“, – teigė Ž. Krivičienė.
Ji taip pat ragina nukentėjus nuo svetimo augintinio visada skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
O Viešosios tvarkos skyrius, gavęs informaciją, taip pat iš karto reaguoja, vyksta į vietą, bendrauja su liudininkais ir aiškinasi aplinkybes.
Svarbiausia tokiais atvejais nieko nelaukti ir juo labiau nesitikėti, kad šeimininkams prabils sąžinė. Geriau iš karto imtis teisinių veiksmų, mat panašu, jog sugedusį kai kurių kraštiečių vidinį kompasą pataisyti gali nebent solidi bauda.
11 Komentarai
Jo su tais šunimis tikra bėda. Šunų šeimininkai elgesi neatsakingai. Vedžioja juos be antsnukio o kartais ir palaidus. Nor kai kurie šūnys loja elgiasi agresyviai. Na o šeimininkai kaip visada nebijokite jis nekanda. Kas gali nuspėti šuns elgiasi. Na dar ir dėl tvarkos laiptinėse voliojasi šunų plaukai bet šeimininkai jų nesusirenka. Kur žiūri tarnybos? Šunis leidžia laikyti bet niekas jų netikrina kaip laikaisi tvarkos aprašo.
liečia laiptines, tai pačių gyventojų problema. Už akių kalbama, kad blogai, o į akis nesakome. Laukiame, kad kaimynas pasakytų, nes jis ar ji nenori pyktis su kaimynu. Kitas kaimynas gali pyktis su kaimynu, tada ir man bus gerai.
O tarnybos neprilakstys paskui kiekvieną žmogų, besivedanti šuniuką.
O, kad kai kurie gyvūnėliai yra stresuoti, tai tiesa. Ne visi žmonės žiūri į gyvūną, kaip gyvą daiktą. Juk jis tik šuo ar kitas gyvūnas. Bet juk jei kaimynas turi šuniuką, tai ir aš noriu. O supratimo , kad gyvūnėlis nori meilės, švelnumo, globos ir dėmesio, neturi jokio. Juk mados reikalas. Kai kurie gyvūnėlių laikytojai elgiasi grūbiai, netgi žiauriai. Nežinau, Nežinau katukas ir šuniukas net miega viename guolyje, po kambarį vaikšto greta vienas kito ir net žaidžia. Aišku , iš pradžių reikėjo padirbėti, aiškinti abiems kas prie ko. Palinkėčiau laikantiems ir norintiems įsigyti gyvūnėlį ne mados vaikytis, bet savęs paklausti, ar aš nuoširdžiai myliu gyvūnus.
Vasara vaiksciojom su vaiku po Pelednagius ir isgirdome lojancius sunis, atsisukome ju buvo net trys ir visi bego link musu. Gerai kad turejome paspirtuka, pradejom juo mosuoti, sunys issigando ir pabego. Bet cia baisu vaikus vienus isleisti nes nuolatos koks psichinis suo laksto po kaima.
Patiems teko ne kartą papulti į panašia situaciją .Vaizdas toks , kad pats turi saugotis . Kad vedžiotų su antsnukiu neteko net matyti . Agresyvus būna daugiausia mažesni neveisliniai .Tikra betvarkė , nušikti šaligatviai , apmyšti suoliukai kaip žmonėms atsisėsti. O apie kontrolę patylėsim…. nebent per kabineto langą ? Mes ne prieš gyvūnus bet prieš betvarkę kuri akivaizdžiai bado akis .
kadaise Šilelio gatvės kolonėlėje buvo toks zveriūga.Tupėdavo po laiptais,o vakare atvažiavęs žmogus turėdavo prieit prie lango pasibelsti.Pasibeldžiau sykį…Tai sukomposteravo kairę ranką dviejose vietose.O prieš tai žvėris tas dar ir policininką buvo apkandžiojęs.Kadangi užpylėjas patikino,kad policininkas nebuvo pasiųtęs,tai be daktarų apsiėjau.O šiaip tai nuo įkandimo labai skauda ir tinsta tos įkąstos vietos.Dantų juk šunys nevalo…
p. žurnalistai, prašau gerbti lietuvių kalbą!
Taisyklingas pasakymas yra palikti likimo valiai (įnagininkas). Tai reiškia palikti ką nors be priežiūros, pagalbos ar globos, leisti įvykiams klostytis savaime. Nors šnekamojoje kalboje pasitaiko „likimo valioje“, bendrinėje lietuvių kalboje pirmenybė teikiama naudininko formai – valiai.
Tikėtina iki įvykio ta moteris visuomet toje vietoje ar aplinkinėse gatvėse vedžiojo šunį, tai yra savivaldybės vaizdo kameros, jas reikia peržiūrėti ir rasit tą moterį, juk apytikslis laikas yra žinomas. Aišku, peržiūrėti reikia daug laiko, čia ir didžiausia problema, kas tą padarys?
Niekada negalima kaltinti nelaimingą šunelį, tiesiog tai yra šunelio šeimininko nemokšiška priežiūra ir auklėjimas, juk yra sakoma „Kaip auklėjai, tą ir turėsi’. Aš pats turiu šunį, jis yra vidutinio ūgio, Airių kviečiaspalvę terjerę, kuri pasižymi stabiliu savo charakteriu ir elgsena viešumoje, kiek man žinoma, tai užprogramuota jų genuose, nes jie yra vadinami šeimos šunys, kurie pasižymi savo stabilia psichika, prieraišus – neagresyvus, klauso šeimininkų, parodo stabilų elgesį sutikus nepažįstamus kitus šunis ar kitus nepažįstamus žmones, bet jinai įspėja šeimininką apie svetimus atvykėlius į jos taip vadinamą teritoriją, ar kaip galima pasakyti į mūsų teritoriją. Juk tokio šuns ir užtenka. Prieš įsigyjant augintinį reikia gerai apsvarstyti koks ji turi būti? Bet būna tokių momentų, kai vedžioji šunelį sutinki kitą šunelį, kuris yra ženkliai mažesnis už mano šunelį, tai tas kito šeimininko šunelis tiesiog puola mano šunelį ir nori įkasti mano šuneliui, tada kyla klausimas, kodėl taip yra? Ar tai ne jo šeimininkų problema? Ir kyla klausimas, ar šeimininkai nori įsigyti aršų šunį, ar tokiu išauklėti? Pagalvokime ar tai būtina? Daugelį metų turėjom įvairios veislės šunų, paskutiniu metu turėjome Vokiečių aviganį, kalytę, kuri galėjo pasižymėti savo aršiu charakteriu, jei mes būtume to norėję, bet šuns geras auklėjimas privedė prie to , kad jis buvo paklusnus ir komandas vykdantis šuo ir būdavo stabilaus charakterio kitų žmonių ir šunų atžvilgiu. Tad aš tikiu, kad įsigiję šunelį, šeimininkai kartais elgiasi lengvabūdiškai, augina kaip žaisliuką, nemoko jo elgsenos viešumoje, nemoko ir netreniruoja ir jis auga savarankiški, todėl ir iškyla daug nenumatytų problemų. mano manymu, visi įsigiję augintinį nori turėti tokį šunį kuris būtų aršus apgintų šeimininką. Bet kyla klausimas ar tai būtina? Jei tu nemoki reikiamai auklėti šuns? Todėl ir kyla visokios nenumatytos aplinkybės, privedančios prie negerų situacijų. Tad įsigiję šunelį daugiau skirkime dėmesio jo auklėjimui ir jo gyvenimo sąlygoms, tad ir aš manau niekuomet nekils tokių problemų! Pabaigai norėčiau pasakyti, dėl visko kalti patys augintinių šeimininkai jei tie augintiniai būna agresyvus kitų atžvilgiu. Galima pateikti pavyzdį: Juk ir blogi vaikai negimsta – juos išauklėja patys tėvai, ar jie išsiauklėję kitoje aplinkoje, tad ne veltui yra toks posakis ” Ką pasėsi, tą ir pjausi”, tad visuomet būkime socialūs, ne tik savo augintinių atžvilgiu, bet ir visais kitais atvejais, nes mes patys esame kūrėjai ir atsakingi už mūsų pačių būvį ir aplinką.
Jums aiškiai parašyta apie elgesį su gyvūnais. Pabrėžiu-ir tai neturi reikšmės jis grynaveislis ar mišrūnas. Ačiū už nuoširdų ir taktišką komentarą.
reikia surasti tą moterį ir nubausti taip, kad prisimintų visą savo likusį gyvenimą. Bet įdomu, jei ten vaikšto daug žmonių ir dar buvo šviesu, negi niekas nematė to įvykio? O jei matė, kodėl tos moters nesustabdė ar bent nepagėdino, gal įsidėmėjo jos išvaizdą?
Skaitau ir negaliu patikėti tuo, ką skaitau. Gal jūs, žurnaliste, apklauskite pirmiau tada ten dirbusius gydytojus. Parašykite, koks buvo įkandimas, kokio amžiaus „vaikutis”. Bet iš tiesų, Gal nuo to reiktų pradėti. Nes čia jau yra per žiauru. Šitaip klaidintti skaitytojus.