Kėdainių ligoninė planuoja įsirengti autonominį šildymą
Numatyta užtikrinti autonominį šildymą Kėdainių ligoninei, taip ruošiantis galimoms ekstremalioms situacijoms./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Planuojant 2026–2028 m. Kėdainių rajono savivaldybės strateginį veiklos planą ir biudžetą, politikai sutarė dėl būtinybės stiprinti kritinės infrastruktūros atsparumą. Numatyta užtikrinti autonominį šildymą Kėdainių ligoninei, taip ruošiantis galimoms ekstremalioms situacijoms. Tiesa, ne šiais metais, bet kitąmet.
Siekia geresnio pasirengimo krizėms
TS-LKD frakcija pasiūlė papildyti Socialinės gerovės užtikrinimo programą nauja priemone – savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų autonominių šildymo įrenginių rekonstrukcija ar įrengimu. Šiuo žingsniu siekiama, kad Kėdainių ligoninė ir Pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) būtų pajėgūs funkcionuoti nepriklausomai nuo išorinių šilumos tinklų sutrikimų.
Toks poreikis grindžiamas ne tik bendru saugumo stiprinimu, bet ir augančia įstaigos svarba – Kėdainių ligoninė pretenduoja tapti atramine regiono ligonine, todėl jos nepertraukiamas darbas krizinėmis sąlygomis tampa prioritetu.
Rezervinė katilinė – saugumo garantas karo atveju
Šiuo metu Kėdainių ligoninę ir PSPC šildanti katilinė artimiausiais metais turėtų būti atnaujinta „Panevėžio energijos“ investicijų dėka. Planuojama, kad ligoninei pradėjus šilumą gauti iš centralizuotų tinklų, dabartinė infrastruktūra bus transformuota į rezervinį šilumos šaltinį.
Planuojama, kad ligoninei pradėjus šilumą gauti iš centralizuotų tinklų, dabartinė infrastruktūra bus transformuota į rezervinį šilumos šaltinį.
Aut. past.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas pabrėžė, kad tokia pertvarka yra būtina ruošiantis blogiausiems scenarijams.
„Kadangi Kėdainių ligoninė gauna ypač svarbų vaidmenį ruošiantis ekstremalioms situacijoms, jai reikalinga rezervinė katilinė karo atveju.
Tokiu būdu šią katilinę, kai bus nenaudojama, galima padaryti rezervine, atitinkamai parenkant kitą kuro rūšį negu yra dabar ir negu tiektų „Panevėžio energija“ per centralizuotą šilumą.
Tai tokiu atveju, perdirbus dalį įrengimų, atitinkamai ji tarnautų kaip rezervinė katilinė“, – situaciją komentavo G. Muznikas.
Finansavimą planuoja kitąmet
Nors pradiniame pasiūlyme buvo svarstoma techninę dokumentaciją pradėti rengti jau 2026-aisiais, po diskusijų nuspręsta procesus derinti prie „Panevėžio energijos“ darbų eigos. Kadangi realūs šilumos tinklų rekonstrukcijos darbai turėtų prasidėti ne anksčiau, kaip kitais metais, savivaldybė autonominio šildymo projektavimo darbus numatė 2027 m. biudžete.
G. Muzniko teigimu, pati katilinės pertvarka nėra itin ilgas procesas – darbai neturėtų užtrukti ilgiau nei pusmetį. Preliminariais skaičiavimais, techninės dokumentacijos parengimas savivaldybei kainuos keliasdešimt tūkstančių eurų, o patys rangos darbai, kuriuos planuojama pradėti 2028 m., galėtų atsieiti nuo 100 iki 200 tūkstančių eurų. Tikslesnės sumos paaiškės parengus konkretų projektą.
