Kėdainiečiams dūstant smarvėje, miestas įvertintas aukščiausiais aplinkosaugos balais

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija jau ketvirtus metus iš eilės pristatė Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingą. Neįtikėtina, bet nuo smarvės kone nuolat dūstantys Kėdainiai šiame reitinge užėmė devintąją vietą. Kyla pagrįstas klausimas, kaip gi mes esame devintoje vietoje, kai gyventojai kiaurus metus atakuoja Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą skundais dėl smarvės? Bet, matyt, nėra kuo stebėtis, nes panašu, kad gyventojų skundai mažai kam rūpi, mat Aplinkos ministerija, reitinguodama savivaldybes, net nesivargino atsižvelgti į gyventojų skundus dėl oro, vandens, grunto taršos ar kitų aplinkosauginių aspektų.

Kaip sudarytas savivaldybių reitingas?

Kaip įžanginiame šių metų Savivaldybių aplinkosaugos reitingo žodyje teigia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, šis indeksas tai – pažangos kompasas, skirtas ne tik identifikuoti lyderius, bet ir skatinti gerosios patirties sklaidą, integruoti aplinkosaugos tikslus į socialinį ir ekonominį vystymąsi bei stiprinti gyventojų sąmoningumą.

Reitingą rengė nepriklausoma ekspertų komisija, bendradarbiaudama su Aplinkos ministerijos specialistais. Šiemet savivaldybių reitingavimo metodika buvo patobulinta – vertinimui naudoti tik naujausi, ne senesni nei praėjusių metų rodikliai, todėl rezultatai esą tiksliau atspindi dabartinę situaciją.

Savivaldybių vertinimas apėmė devynias pagrindines aplinkos politikos sritis – atliekas ir žiediškumą, energetiką, statybą ir teritorijų planavimą, susisiekimą, klimato kaitos valdymo politiką, aplinkos kokybę, prevenciją ir komfortą, vandens kokybę, biologinę įvairovę ir aplinkosauginį sąmoningumą.

Savivaldybės buvo vertinamos pagal 49 kriterijus. Duomenys buvo renkami iš dviejų pagrindinių šaltinių: nacionalinių registrų ir valstybinių institucijų (pvz., Aplinkos apsaugos agentūros, Statistikos departamento) bei iš pačių savivaldybių pateikto išsamaus klausimyno, kuriame atsispindėjo jų strategijos, taikomos praktikos ir iniciatyvos.

Taigi, sudarinėjant reitingą Kėdainių rajono savivaldybei buvo užduoti keturi klausimai, susiję su aplinkos kokybe, prevencija ir komfortu.

Klausta, ar yra vykdoma aplinkos monitoringo programa, ar savivaldybėje vykdomas triukšmo monitoringas, ar vykdomas gatvių drėkinimas ir laistymas bei ar yra nustatytos tyliosios zonos.

Į visus klausimus savivaldybė atsakė teigiamai, nes iš tiesų visus šiuos dalykus ir daro.

Ar jie padeda kovoti su smarve, kuri tiesiogiai siejasi su komfortabiliu gyvenimu mieste? Akivaizdu, kad ne, arba bent jau nepakankamai. Bet ar tai kažkam rūpi? Taip pat akivaizdu, kad ne.

Aplinkosauginio reitingavimo metodologijoje nėra nė vieno punkto, kuris atsižvelgtų į gyventojų nusiskundimus dėl smarvės ar kitų įvardijamų aplinkosauginių problemų.

Kai kuriose aplinkosaugos srityse Kėdainiai tampa pavyzdžiu kitiems

Kėdainiai, kurie metų metus kenčia nuo įvairiausios pramonės šakų skleidžiamų nemalonių kvapų mieste, visgi, Aplinkos ministerijos akimis, turi kuo pasidžiaugti. Mūsų rajonas yra aukštoje – devintoje – vietoje tarp visų 60 šalies savivaldybių. Netgi srityje, kuri vertina aplinkos kokybę ir komfortą, Kėdainiai surinko 28,62 balo ir atsidūrė tarp absoliučių Lietuvos lyderių.

Sritis, kurioje Kėdainiai labiausiai sužibėjo, – statyba ir teritorijų planavimas. Šioje kategorijoje savivaldybė yra viena iš nacionalinių lyderių. Nors 2025 m. reitingo grafike ji nepateko į TOP 3, 2024 m. ji užėmė antrąją vietą.

„Kėdainių rajono savivaldybė taiko Architektūros kokybės vertinimo metodiką, plačiai įtraukdama gamtos ir kraštovaizdžio aspektus: medžių išsaugojimą ir naujus želdinius, vandeniui laidžias dangas, prisitaikymo prie klimato kaitos sprendinius, kraštovaizdžio vientisumą ir vizualinius ryšius“, – pastebima reitinge.

Tai rodo, kad Kėdainiai ne tik formaliai vykdo teritorijų planavimo reikalavimus, bet ir taiko inovatyvius, į kokybę orientuotus metodus, kurie užtikrina tvaresnę ir gyventojams palankesnę aplinką. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl Kėdainiai šioje srityje surinko net 30,04 balo – tai vienas aukščiausių rodiklių tarp visų savivaldybių.

Kėdainiai taip pat puikiai pasirodė biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio kategorijoje. 2024 metų reitinge šioje srityje ji buvo antra, o 2025 metais – trečia. Tai rodo nuoseklų dėmesį želdynų priežiūrai, pievų šienavimo politikai, invazinių rūšių kontrolei ir kraštovaizdžio išsaugojimui. Surinkti 20,50 balo šioje srityje yra puikus rezultatas, gerokai viršijantis daugelio kitų savivaldybių pasiekimus.

Yra ir problemų: prastas susisiekimas ir vandens kokybė

Tačiau reitingas parodė ir vietas, kur Kėdainiams reikia pasitempti. Nepaisant to, kad per pastaruosius kelerius metus „Kėdainių vandenys“ vykdė gausius projektus ir investavo milžiniškus pinigus į naujus, kokybiškus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus, vandens tiekimo kokybė Kėdainiuose, pasak reitingo, yra prasta.

Įvertinimas yra vos 11,45 balo ir yra gerokai žemesnis už lyderių (pvz., Vilnius – 28,36). Tai gali indikuoti nepakankamai išvystytą centralizuotų nuotekų tinklą (dalis gyventojų nėra prijungti), prastesnį nuotekų išvalymo efektyvumą arba didelius geriamojo vandens praradimus tinkluose. Gyventojų skundai dėl itin kieto, kalkėto, dažnai geležies persotinto vandens, matyt, yra laužti ne iš piršto ir turi realų pagrindą.

Paradoksalu, kad vos prieš mažiau nei mėnesį opozicija prašė politikų skirti pinigų ir padėti pagerinti vandens kokybę Pelėdnagiuose, nes „Kėdainių vandenys“ lėšų tam tiesiog neturi, bet valdantieji sprendimo projektui… nepritarė.

Visgi ne vanduo yra didžiausia problema Kėdainiuose, o susisiekimas. Gal ir nenuostabu, kad su stringančiu pagrindinio miesto tilto statymo projektu, paviršutiniškai lopoma pagrindine miesto gatve ir kitomis problemomis, susisiekimo srityje esame kone visiškoje uodegoje. Kėdainiai šioje srityje surinko vos 9,02 balo ir tai yra gerokai žemesnis rezultatas už vidurkį ir smarkiai atsilieka nuo miestų lyderių, tokių kaip Kaunas (25,20) ar Klaipėda (19,11).

Vertinant susisiekimo reitingus, buvo vertinama, ar savivaldybė turi mažos taršos zoną (paprastai miesto centre), taip pat, ar viešasis transportas yra ekologiškas, ar pakankama elektromobilių krovimo stotelių infrastruktūra, platus ir lengvai susisiekimui naudotinas dviračių takų tinklas, ar yra transporto dalijimosi paslauga (bendro naudojimo nuomojami paspirtukai, dviračiai ir pan.).

Kėdainių žemas balas šioje srityje rodo, kad savivaldybėje trūksta būtent šių elementų, o veikiausiai vienas labiausiai balus numušusių dalykų buvo ne kas kita, o senas ir taršus „Kėdbuso“ viešojo transporto parkas.

Dar viena sritis, kur Kėdainiai turi pasitempti – energetika. Savivaldybės įvertinimas yra 15,32 balo, palyginus su lyderiais, tokiais kaip Tauragės rajonas (25,54) ar Telšių rajonas (25,69), šis rodiklis yra, akivaizdu, gerokai žemesnis.

Tai gali reikšti keletą dalykų: mažesnę atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį centralizuotame šilumos tiekime, nedidelį gaminančių vartotojų skaičių arba Kėdainiuose ne vienus metus esančią problemą – labai lėtą ir vangų daugiabučių renovacijos tempą.

Kas pirmauja, o kam reikia pasitempti?

2025 metų reitingo viršūnėje įsitvirtino Alytaus miesto savivaldybė, surinkusi 68,67 balo iš 100 ir padariusi įspūdingą šuolį iš pernykštės, nors, tiesa, taip pat aukštos, ketvirtos vietos. Antroje vietoje – praėjusių metų nugalėtoja Panevėžio miesto savivaldybė (66,64 balo), o trečioje – Vilniaus miesto savivaldybė (66,42 balo).

Sąrašo apačioje atsidūrė Šalčininkų rajono savivaldybė (60 vieta, 26,39 balo), Pagėgių savivaldybė (59 vieta, 26,41 balo) ir Pakruojo rajono savivaldybė (58 vieta, 27,87 balo). Šie rezultatai rodo didelį atotrūkį tarp pirmaujančių ir atsiliekančių savivaldybių, pabrėždami būtinybę dalytis gerąja patirtimi ir teikti tikslinę pagalbą.