Kėdainiai ruošiasi galimam potvyniui, kariai žvalgo teritoriją
Šią žiemą itin gausiai prisnigus bei stipriai šalus, baiminamasi stipraus upių patvinimo ir besiformuojančių aplinką ir žmonių turtą galinčių apgadinti ledų sangrūdų./Asociatyvi BNS Teodoro Biliūno nuotr.
Nors pavasario saulė dar tik pradeda budinti gamtą, šalia upių įsikūrę Lietuvos miestai jau gyvena padidintos parengties režimu. Prognozuojama, kad didžiausia pavasarinio atlydžio sukelto potvynio rizika yra Kaune bei Kėdainiuose. Nors šiandien dar nėra galutinai aišku, ar gamta iš tiesų pateiks rimtų iššūkių, Kėdainių rajono savivaldybė jau dabar aktyviai ruošiasi galimai ekstremaliai situacijai, kad pavasarinis atšilimas netaptų netikėta nelaime. Šią žiemą itin gausiai prisnigus bei stipriai šalus, baiminamasi ne tik stipraus upių patvinimo ir besiformuojančių aplinką ir žmonių turtą galinčių apgadinti ledų sangrūdų. Dėl to neatmetama ir ledo sangrūdų sprogdinimo galimybė.
Kritulių buvo itin daug
Žvelgiant į žiemos kritulių statistiką, kurią pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, matomas ryškus kritulių kiekio augimas. Gruodį ir sausį kritulių kiekis Lietuvoje nesiekė daugiametės normos (atitinkamai 52 proc. ir 65 proc. SKN), tačiau antrąjį vasario dešimtadienį situacija pasikeitė – vidutinis kritulių kiekis šalyje pasiekė 105 proc. normos. Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Kelmėje, šis rodiklis šoktelėjo dar aukščiau. Tiesa, nors gruodis ir sausis krituliais ir nesiekė daugiametės normos, daugelis sutiks, kad sniego ir tais mėnesiais buvo per akis.
Kėdainių rajono vadovai ir specialistai, įvertinę šiuos duomenis, suskubo aptarti veiksmų algoritmą. Tikslios prognozės šiuo metu įmanomos tik trims dienoms į priekį, tačiau rizika, ypač dėl ledo sangrūdų Nevėžio upėje ties Sirutiškiu ir Pelėdnagiais, išlieka reali.
Svarbiausia – operatyvus gyventojų informavimas
Savivaldybės parengties pareigūnas Jonas Švedas pabrėžia, kad šiuo etapu kritinis faktorius yra ne tik techninis pasirengimas, bet ir tai, kaip greitai bei tiksliai informacija pasieks kiekvieną gyventoją.
„Seniūnai ir seniūnaičiai, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai lankosi vietose, kur numatomas pavojus miesto teritorijoje, vienkiemiuose, Justinavos bei Pašilių soduose. Dalinama paruošta informacija, kaip elgtis prieš potvynį, jo metu ir po jo“, – pasakoja J. Švedas.
Pareigūnas detalizuoja, kad informacijos sklaidai pasitelkiami visi įmanomi kanalai – tai ir vietos televizija, ir savivaldybės bei seniūnijų socialinių tinklų paskyros ir, be abejo, oficiali Kėdainių rajono savivaldybės interneto svetainė.
„Susidarius ekstremaliai situacijai ir gavus Nacionalinio krizių valdymo centro leidimą, potvynio zonoje gali būti įjungiamos ir gyventojų perspėjimo sirenos“, – įspėja J. Švedas.
Pati savivaldybė įvardijo ir atskiras mūsų krašto teritorijas, kurioms potvynio grėsmė yra realiausia. Tai – Pašilių kaimas, Josvainių miestelis, Urbelių kaimas, sodybos prie Kruosto upelio bei dalis Kėdainių miesto gatvių – J. Biliūno, Skongalio, S. Jaugelio-Telegos, Smilgos ir Justinavos sodai. Šių vietovių gyventojai raginami jau dabar pasirūpinti savo turto saugumu.
Aut. past.
Kam yra didžiausia potvynio rizika?
Kėdainiai yra vienas tų Lietuvos miestų, kuriame potvynio rizika šiuo metu yra viena didžiausių. Pati savivaldybė įvardijo ir atskiras mūsų krašto teritorijas, kurioms potvynio grėsmė yra realiausia. Tai – Pašilių kaimas, Josvainių miestelis, Urbelių kaimas, sodybos prie Kruosto upelio bei dalis Kėdainių miesto gatvių – J. Biliūno, Skongalio, S. Jaugelio-Telegos, Smilgos ir Justinavos sodai. Šių vietovių gyventojai raginami jau dabar pasirūpinti savo turto saugumu.
Pasiruošimas apima ne tik prevenciją, bet ir realią techninę pagalbą. Savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja su ESO, „Kėdainių vandenimis“ bei „Kėdainių butais“. Jau dabar ruošiami elektros generatoriai, vandens siurbliai ir kita būtinoji technika. Į pagalbą pasirengusi atvykti Lietuvos kariuomenė, kuri žvalgys ledo sangrūdas, bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai.
Kaip teigia savivaldybė, kariai žvalgo Nevėžio krantus, o Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas patikino, kad neatmetama ir ledo sangrūdų sprogdinimo galimybė, tačiau dėl to bus sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, o kariuomenė tokiam planui jau yra pasiruošusi.
Panikuoti nereikia, bet pasiruošti būtina
Nors situacija nuolat stebima, gyventojų prašoma neprarasti budrumo. Pagrindinis patarimas – palaikyti ryšį su savo seniūnija ir seniūnaičiais, kurie yra pirmieji informacijos šaltiniai.
„Situacija nuolat stebima, o mes esame pasirengę reaguoti į bet kokius pokyčius“, – užtikrina savivaldybės atstovai, kviesdami gyventojus atsakingai įvertinti galimas rizikas, tačiau išlikti ramiems.
Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla primena, kad jų pareigūnai yra pasirengę vykdyti ir gelbėjimo, evakuacijos ir vandens šalinimo darbus.
„Mūsų institucija yra jau dabar pasirengusi naudoti transporto priemones, įveikiančias iki pusantro metro gylio vandens kliūtis ten, kur keliai lengvajam transportui tampa neišvažiuojami.
Šios galimybės leidžia užtikrinti logistiką bei operatyviai telkti specialiąsias tarnybas, pavyzdžiui, medikus, į sunkiai prieinamas vietoves, evakuoti žmones“, – kalbėjo R. Požėla.
Jis taip pat pridūrė, kad jei aukštas vandens lygis lems, kad keliai taps visai neišvažiuojami, pareigūnai pasitelks ir katerius bei valtis.
1 Komentaras
tiesa jau buvusiame,sulėtėdavo upės vandens tekėjimo greitis ir ledas turėjo galimybę saugiau kauptis ir dalinai tirpti.Kam dabar geriau,kad visa ši masė pasikars ant Skongalio betoninio slenksčio sugriovus Kruostą?