Kas prastūmė sprendimą, kad sportą remiantys verslininkai nemokėtų dalies mokesčių?

Rajono tarybos posėdyje buvo svarstomas siūlymas suteikti mokesčių lengvatas toms įmonėms, kurios bent 5 tūkst. eurų suma kasmet paremia sporto ir kultūros iniciatyvas. Idėja graži, tiesa, ne nauja, mat kituose miestuose ji veikia jau daug metų. Tačiau politikai šiuo klausimu diskutavo kone pusę valandos, mat opozicija aiškiai nujautė, kad už šio sprendimo projekto galimai kyšo politikų ausys. Ir nors nei valdantieji, nei savivaldybės administracija, nei pats įtariamasis įtarimų nepatvirtino, neigimas ir aptakūs argumentai opozicijos taip pat neįtikino. Maža to, pasiūlius papildyti sprendimo projektą parama švietimui, valdančiųjų balsais tam nebuvo pritarta. Parama – tik sportui ir kultūrai, sako valdantieji, o švietimas – apsieis. Matyt, ši sritis rajone mažiau reikšminga. Arba sprendimo projektas galimai gali būti paruoštas kažkam konkrečiam, kas remia tik sportą.

Mistinis iniciatorius ir kilę įtarimai

Vos prasidėjus diskusijoms, opozicijos atstovai pajuto, kad šis skubus sprendimas turi konkretų adresatą. Nors oficialiai teigiama, kad projektą parengė savivaldybės administracija, to prašius sporto klubams, politiniuose kuluaruose garsiai šnibždėtasi apie konkrečius asmenis, kuriems ši lengvata bus palankiausia.

Ironiška, tačiau vos pradėjus svarstyti klausimą, nuo tarybos stalo pakilo ir nusišalino vienas turtingiausių krašto verslininkų Saulius Grinkevičius. Jis nurodė vadovaujantis bendrovei „Daumantai LT“, kuri aktyviai remia sportą, tad jam svarstyti tokio klausimo nebūtų etiška. Kėdainiečiams puikiai žinoma, kad S. Grinkevičius ypač mėgsta pabrėžti savo paramą futbolui ir kitiems sporto projektams, tuo pasigirti jis nevengia ir rajono tarybos posėdžių metu. Nors oficialiai buvo nusišalinama esą siekiant išvengti interesų konflikto, opozicijai kilo pagrįstas įtarimas: ar tik ne dėl tokių stambių rėmėjų interesų šis klausimas ir atsidūrė rajono taryboje būtent dabar, pusiau skustas, pusiau luptas?

„Kas yra viso šito sprendimo projekto iniciatorius? Galite atsakyti? Nes nėra pridėta jokio rašto, nei prašymo, nei panašiai. Kas iniciavo šitą sprendimo projektą? Kas gali paneigti, pavyzdžiui, Saulius nusišalinęs yra, tai gal jis ir yra iniciatorius, bet dabar nesužinosime?“, – teiravosi demokratas Paulius Aukštikalnis, bet valdantieji į šį klausimą atsakė aptakiai, bandydami viską nurašyti „gyvenimiškai situacijai“, kuri esą, tiesiog susiklostė, ir net, esą, nėra susijusi su tuo, kad kitąmet Kėdainiai taps Kultūros sostine.

„Kėdainiai visų“ frakcijos lyderė Indrė Fiodorova neslėpė nuostabos dėl sprendimo formos. Ji pastebėjo, kad jei sprendimas būtų nuoširdus, jo autorius neturėtų bijoti pasirodyti.

„Būtų labai įdomu išgirsti galbūt nuomonę to žmogaus ar atstovo, kieno čia yra idėja. Ar mes turime tikslą sustiprinti mūsų sporto klubus, ar mes keliaujame kitu keliu ir rėmėjus išskaidome per visas sritis?“ – klausė ji.

Kodėl sportas svarbiau už švietimą?

Didžiausią pasipiktinimą sukėlė tai, kad siūloma mokesčių lengvatos sistema apima tik sporto ir kultūros rėmėjus, tačiau visiškai ignoruoja švietimą.

Paulius Aukštikalnis pateikė konkretų siūlymą – į tvarkos aprašą įrašyti ir švietimo veiklas. Taip būtų galima leisti verslui gauti lengvatas remiant mokyklų laboratorijas, inventorių ar mokslines klases, o to, politikai tikrai žino, labai reikia siekiant pagerinti ugdymo kokybę tiek mokytojams, tiek mokiniams.

Tačiau valdantieji šį siūlymą sutiko šaltai. Balsavimo rezultatai atskleidė tikrąjį jų požiūrį į ateities kartų ugdymą: tik 7 tarybos nariai balsavo „už“, 5 susilaikė, o 12 (daugiausia valdantieji) tarė griežtą „ne“.

Švietimas Kėdainiuose, pasirodo, nėra ta sritis, už kurios rėmimą verslas nusipelnytų mokestinės padėkos.

Kodėl? Ar todėl, kad mokyklose nėra „reprezentacinių“ komandų, kurių fone verslininkai ir politikai galėtų fotografuotis? O gal priežastis slypi visai kitur?

Pandoros skrynia be kontrolės mechanizmų

Ne tik prioritetų pasiskirstymas, bet ir pati sprendimo kokybė sulaukė aštrios opozicijos ir nepriklausomų politikų kritikos.

Konservatorius Kęstas Šlama pastebėjo, kad tokie dokumentai neturėtų būti teikiami paskutinę minutę be platesnės diskusijos.

„Pas mus dabar tik pirmą kartą šitas teisinis reguliavimas atsiranda. Mano manymu, tai turėjo būti ankstesnė diskusija dėl šito teisės akto, bent jau tarp visų frakcijų,“ – kalbėjo politikas, apgailestaudamas, kad laiko diskusijoms atsirado tik tarybos posėdžio metu.

Dar griežtesnis buvo demokratas Arūnas Kacevičius, kuris atvirai įvardijo galimas korupcijos rizikas: „Manęs neįtikino išsakyti motyvai, kodėl pasiūlytos tik kultūros ir sporto veiklos, tačiau nėra švietimo, kuris laikomas bene svarbiausiu mūsų prioritetu. Nėra socialinės srities, nėra medicinos. Pasakymas, kad tvarka naujai neišbandyta, todėl pradedame nuo sporto ir kultūros, arba kad tai tos sritys, kurių atstovai aktyviausiai veikia ieškodami paramos, tikrai nėra svarūs argumentai.

Mano nuomone, pagal šią tvarką naudojantis mokestinėmis lengvatomis gali trūkti skaidrumo, pavyzdžiui, galimi interesų konfliktai.

Lengvatos gali būti skiriamos verslams, turintiems tam tikrų ryšių su sprendimo priėmėjais ar paramos gavėjais. Apraše net nėra apibrėžta, kas yra kultūros ir sporto veiklos. Kiekvienas galime tai suprasti savaip.“

Pasak A. Kacevičiaus, nenumatytas joks viešinimas ar kontrolė, tad sistema tampa puikia terpe „savų“ rėmimui už mokesčių mokėtojų pinigus.

Kai kurie politikai baiminasi, kad atidaroma Pandoros skrynia, kurios uždaryti vėliau nebebus įmanoma.

Konservatorė Lina Šlamienė, nors ir pritarė idėjai padėkoti verslui, neslėpė nerimo dėl aprašo neaiškumo.

„Šitame dokumente man iš tikrųjų trūksta aiškumo, ką mes laikysime kultūros ir sporto veiklomis. Aš jaučiu, kad mes tam tikra prasme, ne iš piktos valios, šituo dokumentu atidarom Pandoros skrynią, kuomet mes negalėsim sukontroliuoti proceso“, – perspėjo L. Šlamienė, siūlydama skubiai kurti darbo grupę taisyklėms tikslinti.

I. Fiodorova taip pat pabrėžė, kad mokesčių lengvatų komisijos darbas taps ypač sunkus, jei taisyklės liks tokios aptakios, kokios yra numatytos dabar.

Valdantieji ginasi ir kaltina raganų medžiokle

Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Muznikas ramino aistras, teigdamas, kad iniciatyva kilo iš pačių sporto klubų, tokių kaip „Nevėžis“, kurie jau kelerius metus mindo savivaldybės slenksčius būtent dėl šio klausimo. Anot jo, tai būdas paskatinti verslą investuoti į profesionalų sportą dabar, kai padidėjo nekilnojamojo turto vertė.

„Sprendimą paruošė savivaldybės administracija, vadovaudamasi sporto klubų iniciatyvomis. Kaip pavyzdys, krepšinio klubas „Nevėžis“ jau turbūt kokie keturi ir penki metai kiekvienais metais su ta iniciatyva ateina. Kiekvieną kartą svarstome tą klausimą, atidedame jį ir taip toliau.

Dabar ta iniciatyva atsirado ir kitų. Išėjo kitas krepšinio klubas į NKL, jis taip pat ieško paramos, tą patį klausimą kelia, futbolo klubas taip pat kelia tą patį klausimą. Iniciatyvos atėjo grynai iš sporto klubų,“ – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius.

Jis pridūrė, kad savivaldybės administracija įvertino visas galimas rizikas apie biudžeto netektis dėl šio tarybos sprendimo priėmimo. Didelės grėsmės, kad biudžetas ženkliai nukentėtų dėl tokios paramos, nematoma. 

Jam antrino liberalas Virmantas Pikelis, ragindamas kolegas „baigti užsiiminėti raganų medžiokle“. Jo nuomone, sistema veikia kituose miestuose, tad nėra ko čia įtarinėti mistinių projekto autorių.

„Nustokim įtariai į tai žiūrėti,“ – rėžė jis, nors pats pripažino, kad rėmėjų būtų tik apie 20 ir dėl kiekvieno jų dar tektų pakovoti.

Tiesa, taip ir liko neaišku, kodėl iniciatyvai, esą, atėjus iš sporto sektoriaus, buvo įtraukta ir kultūros sritis, bet pamirštas švietimas, nors visos šios trys sritys paprastai žengia kartu?

Verslui – saldainiai, švietimui – trupiniai

Galutinis balsavimas buvo nuspėjamas. Valdančioji dauguma, atmetusi opozicijos siūlymus įtraukti švietimą ar bent jau sugriežtinti kontrolę, pirminiam projektui pritarė (21 balsas „už“).

Ką tai reiškia Kėdainiams? Tai reiškia, kad artimiausiu metu pamatysime įdomių mokesčių lengvatų teikimo istorijų.

Verslininkai, remiantys sporto klubus, galės teisėtai nemokėti dalies mokesčių į miesto biudžetą. Numatyta, kad per metus suteikus paramos už ne mažiau kaip už 5 tūkst. eurų, bus galima gauti 50 proc. nuolaidą valstybinės žemės nuomos mokesčiui už einamuosius metus, žemės mokesčiui už einamuosius metus, nekilnojamojo turto mokesčiui už praėjusius metus.

Panašu, kad „Pandoros skrynia“ Kėdainiuose jau atidaryta, o kas iš jos išlįs – pamatysime netrukus. O kas turėtų išlįsti vienas iš pirmųjų, dauguma numano ir be didelių spėlionių, dėl ko galimai ir buvo prastumtas šis tarybos sprendimas – ne tiek jau daug Kėdainiuose tokių, kurie garsiai mėgsta girtis ir pabrėžti remiantys sportą.