Karštoji linija. Kada privaloma iškelti vėliavą?
Į „Rinkos aikštės“ redakciją kreipėsi skaitytoja Aldona. Ji ir jos kaimynai sukruto po to, kai valstybinės šventės metu neiškėlęs vėliavos kaimynas buvo nubaustas.
„Mes nežinome, kada tiksliai reikia tas vėliavas iškelti. Kaimynas vienas, jam per 70 metų, nežinojo, neiškėlė – ne iš blogos valios – ir gavo baudą. Būtų gerai žinoti, kada tiksliai privaloma iškelti vėliavas, kad žinotume. Jaunimas tai gali internete susirasti informaciją, o mums, senjorams, sunkiau“, – kalbėjo Aldona.
Baudas skyrė teismas
Kėdainių rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Dalius Ramonas teigė, kad baudas už neiškeltas vėliavas skiria ne savivaldybės viešosios tvarkos sergėtojai, o teismas. Baudos skiriasi priklausomai nuo to, ar pažeidimas yra pirmasis, ar jau kartojasi, taip pat atsižvelgiama ir į kitus faktorius.
„Pagal pernai metais galiojusį kodeksą už neiškeltą vėliavą baudą skirdavo teismas. Mūsų skyriaus darbuotojai tik fiksuoja pažeidimą ir surašo protokolą. Dėl konkretaus nuobaudos dydžio parinkimo sprendimą taip pat priimdavo teismas. Būna visaip – kartais tik įspėja, kartais skiria pinigines baudas“, – kalbėjo D. Ramonas.
Skyriaus vedėjas taip pat priminė, kad valstybinių švenčių metu viešosios tvarkos specialistai važinėja po apylinkes ir tikrina, ar vėliavos yra iškeltos. Vasario 16-ą dieną taip pat planuojama atlikti tokį reidą.
Tvarka pasikeitė
Pagal nuo šių metų galiojantį LR administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnį, vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų.
Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dvylikos iki šešiolikos eurų ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.
Taip pat vėliavos neiškėlusiam asmeniui gali būti pareikšta žodinė pastaba. Protokolus turi teisę surašyti policijos pareigūnai, įgalioti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistai, seniūnijų seniūnai.
Primename, kad Lietuvos valstybės vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ryto ir nuleidžiama 22 valandą.
Vėliavą reikia kelti greitai, o nuleisti lėtai ir pagarbiai. Lietuvos valstybinė vėliava turi būti 1 metro pločio ir 2 metrų ilgio, o vėliavos kotas – 3,4 metro ilgio. Vėliava ar jos atvaizdas gali būti ir kitokių matmenų, tačiau visada vėliavos pločio ir ilgio santykis turi būti 1:2, o vėliavos ilgio ir vėliavos koto ilgio santykis – 1:1,7. Vėliava turi plevėsuoti aukštai ir laisvai.
Minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo aukščio arba keliama su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.
Valstybinę vėliavą iškelti privaloma:
Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną.
Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
Valstybinę vėliavą taip pat galima iškelti ir šiomis atmintinomis dienomis:
Sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną.
Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną.
Vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną.
Kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną.
Gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną.
Gegužės 9-ąją – Europos dieną (kartu su ES vėliava).
Birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu).
Birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu).
Liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną.
Rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną.
Rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną.
Rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu).
Spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną.
Lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną.
Lapkričio 23-iąją – Lietuvos karių dieną.
Taip pat Lietuvos piliečiai gali iškelti valstybinę vėliavą prie savo namų asmeninių švenčių metu.
